Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3276 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad A. G. teistas 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirta bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2021 m. liepos 23 d, Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai 7 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, drausmine tvarka baustas 2 kartus. Taip pat 2 kartus pažeidė tvarką, tačiau nuobaudos nebuvo skirtos. Buvo įtrauktas į programą „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“, kuri vyko nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. 2024 m. sausio 3 d. dėl neaiškių priežasčių nuteistasis dalyvavo 2-iuos užsiėmimuose iš 6-ių ir programos nebaigė (edukacinė programa didinti nuteistųjų suvokimą apie priklausomybės ligų priežastis ir pasekmes). Nuteistas už narkotikų platinimą bei laikymą savam vartojimui, iš to galima spręsti, kad lėšų gaudavo iš narkotikų platinimo. Dabar bausmės atlikimo metu teigia, kad finansiškai jį remia tėvai, draugai. Savęs vertinimo anketoje buvo pažymėjęs, kad lošimas jam yra problema, teigia turint silpnybę azartiniams lošimams, kas taip pat turėjo įtakos jo finansiniam stabilumui. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nesumokėjęs 4435,67 Eur baudų. Teismo priteistas turto konfiskavimas iš jo išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 4237,5 Eur į valstybės biudžetą. 2024 m. kovo 25 d. Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje Nr. LV-17637 nurodoma, kad nuteistojo ieškinio suma 21429,35 Eur, padengta suma - 434,20 Eur. Kad nuteistasis sugebės sumokėti ieškinius, tikimybė maža. Iš santuokos turi mažametį sūnų, gim. 2020 m., apklausos metu teigė, kad sugrįžus iš laisvės atėmimo vietos, turėjo daug problemų, kai gimė vaikas. Lygtinio paleidimo komisijai nuteistasis pristatomas trečią kartą. Nuteistasis neįvykdė ankstesnio svarstymo metu Komisijos nustatytų rekomendacijų. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta. Neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y. 1 metai 3 mėnesiai 7 dienos. Komisijos teigimu, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus. Šis teistumas septintas. Ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat areštas, bauda. Tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Buvo teistas už disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, už tai atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas neilgai trukus po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, kas rodo jo nuostatas nesikeisti ir toliau laikytis jam įprasto gyvenimo būdo. Administracine tvarka baustas, dabar nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė kaip recidyvistas. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytos ir švelnesnės bausmės, tačiau kaip matyti, jog teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis vėl nusikalto.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka : 2022 m. spalio 14 d. už alkoholio vartojimą 0,95 promilės; 2023 m. kovo 24 d. už mobiliojo ryšio telefono. Teismo vertinimu, nors ir nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jam turėtų būti gerai žinomos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. Paskutinė nuobauda skirta neseniai, t. y. 2023 metais. Dėl šių priežasčių kylą pagrįstos abejonės dėl nuteistojo gebėjimo laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų.

Teismo vertinimu, Komisijos nutarime išdėstytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, jų kiekį ir reikšmingumą, į nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistojo asmenybę, darytina išvada, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs gyventi laisvėje.

Nuteistasis teigia, jog jis pateikė pažymas dėl gyvenamosios vietos ir įdarbinimo, būnant lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir tai yra pagrindas numatytas BVK taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, jog formalus pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui yra ne nuteistojo įvardintos pažymos, o tai jog nuteistasis yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį, bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta keturis kartus. Visų vertinimų metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatyta rizika yra nežymiai mažėjanti. Kaip matyti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra nei žema, nei matyti akivaizdi pažanga ją mažinant, todėl jis neatitinka formalaus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindo.

Nuteistojo teigimu, Komisija klaidingai nurodė nutarime, kad jis nėra baigęs programos „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“. Asmens bylos duomenimis informacijos, jog minėta programa baigta vėliau, nei buvo pateikta nuteistojo Socialinio tyrimo išvada byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Be to, teismas pažymi, jog ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu taip pat buvo nustatyta, jog nuteistasis nelankė tam tikrų programų. Abejoti nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Matyti, jog nuteistasis nededa pastangų, siekdamas maksimaliai pataisyti savo elgesį teigiama linkme.

Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistajam nustatyti šeši kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas – informacija apie teisės pažeidimus yra statinis, likusieji – piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; lėšų tvarkymas ir pajamos; nuostatos - dinaminiai. Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai 7 dienos), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija teigdama, jog paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, peržengia savo kompetencijos ribas. Teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka, kadangi vertinant Komisijos išdėstyto teiginio visumą, matyti, jog Komisija teisingumo principą vertina su kitų išdėstytų argumentų visuma. Nuteistasis šį teiginį „ištraukė“ iš konteksto, kadangi visas Komisijos teiginys kalba apie visuomenės interesą, jog nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikaltų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina, jog teisingumo principo įgyvendinimą užtikrina teismas, skirdamas nuteistam asmeniui bausmę. Įkalinimo įstaiga yra laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojanti institucija, kuri padeda užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl priešingai nei teigia nuteistasis skunde, Komisija neperžengė savo kompetencijos ribų.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu, atlikdamas bausmę, mokosi, yra vieną kartą skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.