- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- I-2801-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00509-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Ž. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-02-25, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18, lipdamas į antro aukšto lovą, prie kurios nėra pritvirtintų kopėčių, patyrė žandikaulio traumą. Tą pačią dieną jis buvo etapuotas į Vilniaus miesto „Žalgirio“ ligoninę, kur jam buvo atlikta žandikaulio operacija, vėliau perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo gydomas iki 2015-03-05. 2015-03-05 etapuotas į Marijampolės pataisos namus. Keletą kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad jam būtų skirti vaistai nuo skausmo ir skirtas skystas, pertrintas maistas, koks buvo skiriamas jam gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau jo prašymai patenkinti nebuvo. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tapo irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 15-16) nurodė, jog 2015-02-25 pareiškėjas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 patyrė apatinio žandikaulio traumą. Skubos tvarka jis apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko, buvo atliktos dvi rentgeno nuotraukos, tą pačią dieną spec. konvojumi buvo konvojuotas į Vilniaus „Žalgirio“ ligoninę, iš jos į Laivės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjui apatinis žandikaulis buvo sutvirtintas metaliniu įtvaru. 2015-03-05 pareiškėjas grąžintas į Marijampolės pataisos namus, jam buvo skirti medikamentai nuo skausmo. 2015-03-09 rašytiniu prašymu pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ir pareikalavo skirti jam skystą maistą, vaistų nuo skausmo. Teisės aktai, reglamentuojantys maitinimą asmenų atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose, nenumato trinto maisto teikimo nuteistiesiems. Kadangi maistas visada būna labai gerai išviręs dėl ilgo trunkančio maisto ruošimo proceso, pareiškėjui buvo pasiūlyta pačiam jį pertrinti. 2015-03-21 pataisos namuose buvo nupirktas maisto smulkintuvas ir pareiškėjui maistas buvo papildomai smulkinamas. Pareiškėjui buvo paskirti medikamentai nuo skausmo „Analgin“ po 0,5 2 kartus per parą tabletėmis, kadangi jas lengva susitrinti bei „Ketanov“ leisti į raumenis, tačiau tik esant stipriam skausmui, jeigu nuteistasis pats prašytųsi. Pareiškėjui sugrįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir nuo apatinio žandikaulio lūžimo ir įtvarų uždėjimo praėjus 16 dienų, jis stipriais skausmais nesiskundė, todėl medikamentas „Ketanov“ leistas nebuvo, tabletes „Analgin“ gaudavo pastoviai. Atsakovo nuomone, Marijampolės pataisos namų pareigūnai šioje ginčo situacijoje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2015-03-05 iki 2015-03-26, atsakovui atsisakius tiekti jam pertrintą, susmulkintą maistą bei skirti vaistus nuo skausmo.
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atsakovui atsisakius tiekti jam pertrintą, susmulkintą maistą bei skirti vaistus nuo skausmo. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog nebuvo skirtas pertrintas maistas bei vaistai nuo skausmo, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-02-25 pareiškėjas Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 patyrė apatinio žandikaulio traumą. Skubos tvarka jis apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko, buvo atliktos dvi rentgeno nuotraukos, tą pačią dieną spec. konvojumi buvo konvojuotas į Vilniaus „Žalgirio“ ligoninę, iš jos į Laivės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjui apatinis žandikaulis buvo sutvirtintas metaliniu įtvaru. 2015-03-05 pareiškėjas grąžintas į Marijampolės pataisos namus, jam buvo skirti medikamentai nuo skausmo (b.l. 18-22, 44). 2015-03-09 su prašymu pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ir pareikalavo skirti jam skystą maistą, vaistų nuo skausmo. Nuteistųjų maitinimo tvarką, skiriamų maisto produktų kiekį, maitinimo išlaidų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame pertrinto maisto pateikimo galimybė nuteistiesiems nėra numatyta, esant būtinumui tai gali atlikti patys nuteistieji.
Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog beveik visas pataisos namuose patiekiamas maistas skystame pavidale (košės, bulvių piure, sriubos), maisto ruošimo procesas yra ilgas, todėl maistas būna labai gerai išvirtas, be to mėsa patiekiama sumalta košėje, kotletai ir žuvis - troškinti garuose, todėl maistą pertrinti, susismulkinti pats pareiškėjas turėjo visas sąlygas ir galimybes. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. K. . Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojas būtų suinteresuotas pareiškėją apkalbėti.
Pažymėtina, kad 2015-03-21 pataisos namuose buvo nupirktas maisto smulkintuvas (b.l. 24). Kaip patvirtino liudytojas G. K. , maisto smulkintuvu nuteistieji galėjo naudotis baudos izoliatoriaus virtuvėlėje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas. Ūkio skyriaus valgyklos vedėjo 2015-04-30 pažyma „Dėl nuteistojo T. Ž. maitinimo“ patvirtina, jog atsižvelgiant į pareiškėjo žodinį prašymą nuo 2015-03-21 jam buvo duodamas trintas maistas, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato (b.l.17).
Įrašai pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje patvirtina, jog pareiškėjui buvo paskirti medikamentai nuo skausmo „Analgin“ po 0,5 2 kartus per parą tabletėmis, kadangi jas lengva susitrinti bei „Ketanov“ leisti į raumenis, tačiau tik esant stipriam skausmui, jeigu nuteistasis pats prašytųsi. Minėtų medikamentų vartojimas buvo pratęstas iki 2015-04-20, pareiškėjas po paskyrimais pasirašė (b.l. 18-22). Liudytojas G. K. patvirtino, jog pareiškėjui sugrįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir nuo apatinio žandikaulio lūžimo ir įtvarų uždėjimo praėjus 16 dienų, jis stipriais skausmais nesiskundė, todėl medikamentas „Ketanov“ leistas nebuvo, tabletes „Analgin“ gaudavo pastoviai. Bylos medžiaga taip pat neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas du kartus buvo apžiūrėtas gydytojo odontologo: 2015-03-09 įtvaras nuvalytas, paaiškinta kaip jį prižiūrėti, pakeistos gumytės; 2015-03-23 konstatuota, kad pareiškėjas savavališkai nusiėmęs įtvarų gumytes, gumytės sudėtos, papildomai skirti medikamentai „Doxycyclin“ (antibiotikas) ir „Ibumax“ (nuo uždegimo) 5 dienų laikotarpiui. 2015-04-09 pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuimti įtvarai (b.l. 18-22).
Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų, patikimų duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės susismulkinti (pertrinti) maisto, o teisės aktuose tokia pareiga institucijai nenumatyta, kad nuskausminamųjų medikamentų leidimui buvo medicininės indikacijos, kadangi įtvaras pašalintas atėjus laikui, žandikaulis sugijo be komplikacijų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojo parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog T. Ž. neįrodė nei Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Į 2015-11-25 teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas G. K. , kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-12-14 nutartimi tenkino liudytojo G. K. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 8,96 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, liudytojui G. K. išmokėta 8,96 Eurų suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš T. Ž. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., 43 str. 7 d., teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš T. Ž. 8,96 Eur į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (188734347); SEB bankas; sąskaitos numeris LT 837044060003282442) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.