- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- II-441-946/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00296-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-22673-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22186287680.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo A. V. 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
A. V., nesutikdama su Institucijos vyresniojo tyrėjo jai paskirta administracine nuobauda, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi pirminės baudos nesumokėjo, nes apie ją nieko nežinojo, buvo išvykusi į užsienį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyto įvykio neprisimena, tačiau jei toks įvykis įvyko, tai turėjo būti neišvengiama ir būtina pabaigti manevrą, įvažiavus į sankryžą. Analogiškų administracinių nusižengimų nėra padariusi, be to, yra pensinio amžiaus, turi II neįgalumo grupę, jos gaunamos pajamos yra labai mažos, todėl prašo anuliuoti administracinio nusižengimo protokolą arba skirti įspėjimą (b. l. 3-7).
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. V. pateiktą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė tas pačias, skunde aptartas aplinkybes. Papildomai A. V. parodė, kad ji kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, kadangi ji nėra važiavusi per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, jei šviesoforo signalas pasikeitė jau įvažiavus į sankryžą, tai buvo neišvengiama ir reikėjo tęsti pradėtą manevrą. Prieš ją važiavo sunkvežimis ar kita kliūtis, kad įvažiavus į sankryžą negalėjo iškarto daryti manevro, o turėjo luktelt. Jos gyvenamosios vietos adresu ji gyvena viena, joks kitas asmuo negalėjo priimti jos korespondencijos. Nepastebėjo, koks šviesoforo signalas degė iš šono, jai užstojo vaizdą autobusas, be to, negalėjo staigiai stabdyti, nes būtų sukėlusi avarinę situaciją.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į A. V. skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti bei palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo priimtą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena A. V. atžvilgiu buvo pradėta, dėl to, kad 2022 m. spalio 19 d. 08 val. 47 min. policijos pareigūnas užfiksavo automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Administracinių nusižengimų registre įvedus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), automatiškai iš Kelių transporto priemonių registro buvo gauti duomenys, kad automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. V.. Automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas ir išsiųstas transporto priemonės savininkui, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys. Procesiniai dokumentai, tai yra administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas transporto priemonės savininkui siųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, bei pranešimas transporto priemonės savininkui buvo siųsti iš E. pristatymo sistemos, naudojantis Administracinių nusižengimų registre įdiegtu funkcionalumu. Registras automatiškai patikrina ar asmuo turi aktyvią e. pristatymo dėžutę ir tokios neaptikus parenka popierinės siuntos siuntimą. E. pristatymo informacinės sistemos duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei pranešimas transporto priemonės savininkui buvo įteiktas 2022 m. spalio 21 d., todėl A. V. teiginys, kad ji negavo pirminės baudos, yra nepagrįstas.
Administracinis nusižengimas užfiksuotas byloje esančiomis nuotraukomis, kurios patvirtina nusižengimo faktą. Nuotraukose matyti, kad fiksuojant šviesoforo veikimą, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dar nebuvo privažiavęs prie sankryžos ir po kelių kadrų matyti, kad privažiuoja ir nesustojęs važiuoja degant draudžiamam signalui per sankryžą.
Kelių eismo taisyklių 73.7 punktas apibrėžia, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus kelių eismo taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams. Kelių eismo taisyklių 165 punktas apibrėžia, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra - prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
A. V. veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių 4 punkto nuostatos, numatančios, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 167 punktas apibrėžia, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 166 punktas apibrėžia, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Kelių eismo taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Kelių eismo taisyklių 73.3 punktas apibrėžia, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Kelių eismo taisyklių pagrindu atitinkamai galima padaryti išvadas, kad skundą padavęs asmuo, turėdamas ne vienerių metų vairavimo patirtį suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. A. V. važiuodama gatvėje ir būdama atsakinga bei atidi, turėjo ir privalėjo matyti iš anksto, kad artėja prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti ir stoti prie „STOP“ linijos ar šviesoforo, nes po mirksinčios žalios spalvos persijungia geltonos ir po to - raudonos spalvų signalai. Atitinkamai A. V., būdama atsakinga ir dėmesinga eismo dalyvė, turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Nuotraukos parodo, kad ji akivaizdžiai važiuoja pro draudžiamą šviesoforo signalą, už jos nevažiavo joks kitas transportas, todėl turėjo realią galimybę saugiai sustoti prie „STOP“ linijos ar šviesoforo ir nestabdant staigiai. Pažymėtina, jog šios reguliuojamos sankryžos, pro kurią važiavo A. V., specifika yra tokia, jog žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti, ir po to užsidega - draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu, transporto priemonės vairuotojas jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie privalomumą stabdyti iš anksto įspėjo žalias mirksintis signalas. Jei žalias signalas persijungtų staiga, be įspėjamojo mirksėjimo signalo, tada vairuotojas negalėtų staigiai stabdyti savo transporto priemonės, o galėtų tęsti judėjimą įvažiuodama į sankryžą. Be kita ko pažymėtina, jog esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai jam yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje byloje nusižengimas padarytas sankryžoje, kurioje dega žalias mirksintis signalas, kuris informuoja iš anksto, kad jo laikas baigiasi ir šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Todėl A. V. ne staiga, o iš anksto buvo įspėta, tyčia įvažiavo į sankryžą, nes norėjo dar degant geltonam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą. Tokio veiksmo ji negalėjo atlikti, nes nėra būtinosios sąlygos - staigumo, tai yra signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją.
Analizuojant byloje esančias nuotraukas matyti, kad A. V. vairuojamas automobilis judėjo eisme ir dar nebuvo privažiavęs sankryžos bei „STOP“ linijos ir šviesoforo. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui vairuotoja taip pat dar nebuvo visiškai priartėjusi prie sankryžos, todėl turėjo ir privalėjo matyti mirksintį žalią šviesoforo signalą likus keliolikai metrų iki šviesoforo. Esant tokiai situacijai, ji privalėjo pradėti stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau to nedarė ir kirto sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui. Pagrindo konstatuoti, kad A. V. neturėjo techninės galimybės, nekeldama pavojaus, sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, šiuo atveju nėra. Nuotraukose matyti, kad kelyje nebuvo jokių automobilių spūsčių ar kliūčių - tiek ta eismo juosta, kuria judėjo, tiek ir kitos eismo juostose judėjo eismas, taigi jai tikrai buvo visos sąlygos saugiai sustoti. Pažymėtina, kad jai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, ji matydama, jog kelio danga yra sausa ir atsižvelgdama į eismo intensyvumą turėjo pasirinkti tokį vairavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti. Be to Kelių eismo taisyklės imperatyviai nenustato, kad transporto priemonė privalo būti vairuojama maksimaliu leistinu greičiu, atvirkščiai Kelių eismo taisyklių 127 punktas nustato, kad „Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.
A. V. administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda nėra per griežta, buvo įvertinta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas (b. l. 15-18).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad ji surašė administracinio nusižengimo protokolą nedalyvaujant pačiam asmeniui. Fotonuotraukas darė pati fotoaparatu. Buvo įvykio vietoje ir matė administracinio nusižengimo faktą, stovėjo aikštelėje šalia sankryžos.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. P. parodė, kad priėmė skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko, protokolas buvo įteiktas tinkamai, administracinio nurodymo sąlygos įvykdytos nebuvo. Duomenimis apie įteikimą vadovavosi gautais iš Administracinių nusižengimų registro. Dėl administracinio nusižengimo sudėties klausimų nekilo, vadovavosi administracinį nusižengimą užfiksavusio pareigūno tarnybiniu pranešimu ir fotonuotraukomis. Draudžiami šviesoforo signalai yra du – geltonas ir raudonas, jie draudžia įvažiuoti į sankryžą. Fotonuotraukose užfiksuota, kad geltonas šviesoforo signalas užsidegė ne staiga, užsidegė pareiškėjai neprivažiavus „Stop“ linijos, toks atstumas yra pakankamas sustoti, važiuojant leistinu greičiu. Pareiškėja turėjo, degant geltonam šviesoforo signalui, sustoti prie „Stop“ linijos arba jei minėtos linijos nėra – prie šviesoforo. A. V. nebuvo kur baigti pradėtą manevrą, nes draudžiamas šviesoforo signalas užsidegė iš anksto, nereikėjo vairuotojai staigiai stabdyti vairuojamo automobilio. Autobusas važiavo ne prieš ją, o šalia esančioje eismo juostoje, šviesoforų prie sankryžos buvo pakankamai, todėl A. V. negalėjo nepastebėti draudžiamo šviesoforo signalo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 165 punkte numatyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22186287680 esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas T. P., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo A. V. buvo pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. A. V. buvo nubausta už tai, kad 2022 m. spalio 19 d., 08 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu. Ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui (b. l. 1-2, 4-5).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju, skundą padavęs asmuo A. V. kategoriškai neigia savo kaltę ir apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad ji įvykio dieną tikrai neįvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, galėjo įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau privalėjo pabaigti manevrą, o šviesoforo signalo nematė, nes jį jai užstojo priešais ją važiuojantis autobusiukas. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, skundo argumentus ir skundą padavusio asmens teisme duotus parodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti dėl A. V. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Jos kaltė laikoma pilnai įrodyta remiantis sekančiais duomenimis, visų pirma, administracinio nusižengimo byloje Nr. 22186287680 esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 10). Jose užfiksuota, kad A. V. į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 73.7 punktu, geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą. Pažymėtina, kad iš fotonuotraukų akivaizdu, kad nebuvo jokių kliūčių sustoti prie „Stop“ linijos, o aplinkybė, jog galimai A. V. nematė šviesoforo signalų pasikeitimo (žalos spalvos į geltoną spalvą), vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už administracinio nusižengimo padarymą, kadangi tiek iš liudytojos J. S. parodymų, kuri buvo įvykio vietoje ir užfiksavo administracinio nusižengimo padarymą, tiek iš fotonuotraukų matyti, jog šviesoforai buvo A. V. tiek iš šono, tiek iš viršaus. A. V. parodė, kad šviesoforų signalus jai užstojo autobusiukas, kuris važiavo prieš ją, tačiau autobusiukas važiavo kita eismo juosta, o laiko pasikeitus šviesoforo signalui, buvo pakankamai sustoti prie „Stop“ linijos ir skundą padavęs asmuo neprivalėjo staigiai stabdyti savo vairuojamo automobilio.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų, t. y., jog A. V. veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju, A. V. pagrįstai inkriminuota jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir jai paskirta minimali ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Nagrinėjamoje byloje, ištyrus visus administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, jog A. V. nebuvo tinkamai įteiktas skundžiamas nutarimas (administracinio nusižengimo byla Nr. 22186287680, b. l. 14), kadangi ji buvo išvykusi į užsienį, į tai teismas atkreipė dėmesį ir atnaujindamas skundo padavimo terminą, tačiau teismo posėdyje tiesiogiai ištyrus visus įrodymus, apklausus liudytojus, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta iš esmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog A. V. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22186287680 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o A. V. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22673-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22186287680 nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 22186287680, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.