Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1166/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2-1166/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02938-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Ieškovas
B. S.
Trečiasis asmuo
valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1166/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02938-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.2.4.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2442-656/2014 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia ir lėšų pripažinimo asmeninėmis (trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) SNORAS 2011 m. gegužės 11 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110511P990003, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovės sumokėtus 12 296,93 Lt ieškovės lėšomis mokėjimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms taikoma Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl apsaugos, taikomos Indėlių sertifikato (jei jis nepatenka į Indėlių garantijų direktyvos reguliavimo sritį) ir Obligacijų sutarčių turėtojams (investuotojams), apimties pagal Europos Sąjungos teisę. Tarp nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamos civilinės bylos yra prejudicinis ryšys, kadangi šių bylų ratio decidendi sutampa. Nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo kyla priešingų teismų sprendimų panašiose bylose rizika.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-2442-656/2014 nagrinėjimą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 gavimo.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013, kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl apsaugos, taikomos Indėlių sertifikato (jei jis nepatenka į Indėlių garantijų direktyvos reguliavimo sritį) ir Obligacijų sutarčių turėtojams (investuotojams), apimties pagal Europos Sąjungos teisę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas yra tiesiogiai susijęs su civiline byla Nr. 3K-7-559/2013, sprendė, jog nagrinėjama byla stabdytina iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė B. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis formali, nes teismas neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes: ieškovei buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, o neprofesionaliųjų klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų apsaugos lygis; atsakovo sutarties skirsnyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra įrašyta apgaulinga informacija, kad „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; žmogiškąjį faktorių (ieškovė yra aštuoniasdešimties metų amžiaus); ieškovė, įnešdama savo lėšas, atsakovo darbuotojos prašė jas įforminti kaip terminuotą indėlį, tačiau lėšos buvo įformintos kaip obligacijos.

Atsiliepimas

Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai pagrindžia bylos sustabdymą. Teismų praktika turi būti nuosekli ir neprieštaringa, o teismai turi laikytis savo pačių sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis panašus į ginčą šioje byloje, o CPK 4 straipsnis nustato, kad vienodą teismų praktiką formuoja būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, manytina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas minėtoje byloje turės esminės reikšmės vienodai teismų praktikai formuotis panašaus pobūdžio bylose, įskaitant ir šioje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija šioje byloje tiria ieškovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą (CPK 320, 338 straipsniai). Pažymėtina, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išnagrinėti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Kaip žinoma, pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatyme yra išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, jog kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-7-172/2014 (ankstesnis civilinės bylos Nr. 3K-7-559/2013) pagal trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat pagal ieškovo Virgilijaus V. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Virgilijaus V. N. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS (trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų nustatymo, kurioje kasacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą teismo suformuluotais klausimais (taip pat ir dėl pagal nacionalinį reguliavimą kredito įstaigos išleistų indėlių sertifikatų bei obligacijų turėtojams taikomų (netaikomų) Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. gegužės 30 d. direktyvoje 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – ir Direktyva 94/19) ir Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. kovo 3 d. direktyvoje 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – ir Direktyva 97/997/9) nustatytų apsaugos sistemų). Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties motyvų, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014 be kitų klausimų, nagrinėjamas ir sandorių – indėlio sertifikatų, obligacijų sutarčių šalių, kaip indėlininkų ir (ar) investuotojų, teisinės apsaugos reguliavimas; sprendžiama dėl apsaugos, taikomos indėlių sertifikato (jei jis nepatenka į Direktyva 94/19 reguliavimo sritį) ir obligacijų sutarčių turėtojams (investuotojams) apimties pagal Europos Sąjungos teisę bei IĮIDĮ. Nurodyta civilinė byla nėra išnagrinėta. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prejudicinio sprendimo dar nepriėmė. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2014 m. balandžio 17 d. buvo gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo raštas dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą dėl pagreitintos procedūros taikymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė dėl šios kasaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos, t. y. iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas dėl nustatyto nacionalinio teisinio reguliavimo dėl obligacijų turėtojams taikomų (netaikomų) Direktyvos 97/997/9 nustatytos apsaugos sistemos investuotojams, t. y. apsaugos, taikomos obligacijų sutarčių turėtojams (investuotojams), apimties pagal Europos Sąjungos teisę bei IĮIDĮ, bus reikšmingas priimant sprendimą ir nagrinėjamoje byloje, nes ieškovė ieškinyje nurodo, jog ginčijamą sutartį sudarė dėl esminio suklydimo, pasireiškusio tuo, kad obligacijų pasirašymo sutarčiai netaikomas privalomas indėlių draudimas (IĮIDĮ nustatyta apsauga). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad ieškovės investicijoms pagal ginčijamas sutartis taikytina IĮIDĮ nustatyta apsauga (privalomas indėlių draudimas), išnyktų pagrindas, kuriam esant sandoriai gali būti (ne)pripažįstami, kaip sudaryti dėl esminio suklydimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, teisinę problematiką, jos reikšmingumą, daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014 priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas gali turėti esminės reikšmės šioje byloje. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra būtinybė (tikslinga) sustabdyti civilinę bylą. Apeliantės skunde nurodomi argumentai, susiję su aplinkybėmis, kurios turės būti nagrinėjamos ir vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl tikslingumo stabdyti civilinę bylą.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Višinskienė