- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 1-292-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00523-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. Ž.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. Ž., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Ž., smurtaudamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2013m. birželio 26d., apie 23⁰⁰ val., vėlai vakare, kaltinamasis D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), po išgertuvių kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą su peiliu dūrė sugėrovui-pil. M. P. į priekinę kaklo sritį, ko pasekoje nukentėjusiajam M. P. buvo padaryta pjautinė žaizda kakle, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. birželio 26d., apie 23⁰⁰ val., savo namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), girtavo su M. P.. Vėliau į namus parėjusi jo dukra Karolina pasakė, kad M. P. prie jos priekabiavo. Tuo metu M. P., būdamas namo laiptinėje, įkyriai ėmė skambinti į jo buto duris. Nežino kas jam tada galvoje darėsi, tačiau jis, atidaręs buto duris, spontaniškai su rankoje turėtu peiliu dūrė M. P.. Į kurią kūno vietą dūrė, nežiūrėjo. Kai M. P. iš kaklo pradėjo bėgti kraujas, jis išsigando ir numetė peilį. M. P. susmuko, o jis iškvietė greitąją pagalbą(b.l. 95-97, 101).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. Ž. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo M. P. ir liudytojų S. Ž., S.-I. G., E. K. ir K. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 10-11, 13, 31-34, 37), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 5-8), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 104-105) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 106-111), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 85), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 18) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. birželio 26d. įvykių jis neatsimena, nes buvo labai girtas. Jis tik atsimena, kad tą dieną, kai buvo sužalotas, girtavo, buvo užėjęs pas D. Ž. į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o vėliau atsibudo ligoninėje. Jis neatsimena, kaip ir su kokiu įrankiu jis buvo sužalotas. Nei peilio, nei kardo, kurį buvo nurodęs pirminėje apklausoje, neatsimena(b.l. 10-11, 13).
Kaip matyti iš liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. birželio 16d. ji buvo susipykusi su savo vyru, po ko viena pati išgėrė 0,5 l talpos butelį trauktinės „ 999 “. Ji pasijuto apsvaigusi nuo alkoholio ir nuėjo miegoti. Miegodama, išgirdo vyrą D. Ž. šaukiant: „ S., ateik pažiūrėti, guli “. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo į koridorių, kuriame pamatė pusiau gulintį nepažįstamą vyrą, kurio kaklas buvo kruvinas(b.l. 31-32).
Kaip matyti iš liudytojos S.-I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad tą vakarą jos namuose vyko išgertuvės. Prisigėrusi vaistų nuo spaudimo ir galvos skausmo, ji nuėjo miegoti į savo kambarį, tuo metu virtuvėje palikdama girtaujančią trijų vyrų kompaniją, tarp kurių buvo ir jos žentas D. Ž.. Ją prikėlė triukšmas. Kas ten dėjosi, ji nežino ir nematė, nes nebuvo išėjusi iš savo kambario(b.l. 33).
Kaip matyti iš liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasarą su M. P. ir D. Ž. girtavo prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Išgertuvės tęsėsi D. Ž. bute. Pas D. Ž. jis su M. P. pabuvo apie valandą laiko ir išėjo į namus. Apie tai, kad tą vakarą buvo sužalotas M. P., jis sužinojo iš D. Ž.(b.l. 34).
Kaip matyti iš liudytojos K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, apie 22³⁰ val. ji ėjo į savo namus. Laiptinėje, prie buto durų sėdėjo vyriškis. Ji paskambino į savo buto duris. Tuo metu, kai buto duris atidarinėjo jos tėvas D. Ž., laiptinėje sėdėjęs vyras atsistojo ir apsikabino ją abejomis savo rankomis iš nugaros pusės ir paėmė už krūtinės. Tėvui atidarius duris, ji jam nieko nepasakė ir nuėjo į savo kambarį. Ji daugiau nieko nematė, tik girdėjo, kad tėvas tam vyriškiui pasakė: „ ko lendi “. Po kurio laiko tėvas jai pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Vėliau ji matė ant grindų gulintį vyrą, kuriam iš kaklo bėgo kraujas(b.l. 37).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra butas, esantis antrame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini). Laiptais užlipus į antrą aukštą, dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į koridorių, o jame, ant grindų 1 m plote buvo rasta raudonų į kraują panašių dėmių. Tokios pat dėmės, tačiau mažesnis kiekis, buvo rastos, ir užėjus į butą, koridoriuje, ant grindų(b.l. 4-8).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. Ž. parodė vietą prie jo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), durų, kur jis su peiliu dūrė nukentėjusiajam M. P., paaiškindamas, ką jis toliau darė po nukentėjusiojo sužalojimo peiliu. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis D. Ž. parodė virtuvėje stovintį stovą su virtuviniais peiliais, iš kur jis paėmė peilį, o po to vietą gatvėje, kur numetė peilį(b.l. 104-111).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito), kad, patikrinus 2013m. birželio 26d., 23⁵⁷ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo D. Ž. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,75 promilės girtumas(b.l. 84-85, 89).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, 2013m. spalio 07d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo M. P. gydymą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, t.y. pjautinė žaizda kakle, buvo padaryta pjaunančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, kas galėjo būti padaryta 2013m. birželio 26d. Nukentėjusiajam M. P. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 18).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis D. Ž., dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš buvusį sugėrovą-nukentėjusįjį M. P., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas(b.l. 18), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo datą.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.585,12 Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir 12 ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 21-24).
Kaip matyti iš byloje esančio 2013m. spalio 18d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kaltinamasis D. Ž. su Valstybine ligonių kasa yra sudaręs Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą kas mėnesį pervesti pinigines lėšas valstybės turėtoms nukentėjusiojo gydymo stacionare išlaidoms atlyginti(b.l. 28-30). Kadangi tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų už suteiktas medicinos paslaugas atlyginimo tvarkos ir sąlygų, laikytina, kad nebėra teisinio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, ginančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Kaltinamasis D. Ž. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 116).
Sankcijoje už kaltinamajam D. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Spręsdamas kaltinamojo D. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas asmuo, tačiau visi ankstesni teistumai už praeityje padarytas nusikalstamas veikas naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykę, todėl kaltinamasis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. Ž. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis D. Ž. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, o teismui nėra privaloma nei prokuroro, nei kaltinamojo nuomonė apie siūlomos ar pageidaujamos bausmės rūšies dydį, t.y. teisėjas baudžiamuoju įsakymu gali skirti kitokią bausmės rūšį ar tokią siūlomos bausmės trukmę, kokia jam atrodo teisinga, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo D. Ž., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam D. Ž., kaip jau nebe pirmą kartą teisiamam ir linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, tikslinga paskirti ne mažesnę nei šios įstatymo numatytos bausmės rūšies vidurkis bausmę(LR BK 48 str.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. Ž. asmenybę, jo, bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. Ž. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam D. Ž. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. birželio 26d., 23⁵⁷ val., iki 2013m. birželio 28d., 10⁵⁸ val., t.y. 2(dvi) kardomojo(suėmimo) kalinimo dienas, kada kaltinamasis D. Ž. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.
Daiktinius įrodymus-fabrikinės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą su optiniu taikikliu, dujinį pistoletą „ EKOL LADY “, Nr. (duomenys neskelbtini), dujinį revolverį „ Blow 38 “, Nr. (duomenys neskelbtini), vieną garsinį šovinį ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti(nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamąjį kompiuterį „ D. M.: INSPIRON 1545 “, kompiuterio kroviklį CN0CM889-73245-01C-5069-A01, LZD monitorių „ TV S. M.: T7 HD LCD “, vieną pokelį cigarečių „ Fest “, kurio viduje yra šešios cigaretės, vieną pokelį cigarečių „ Premjer “, kurio viduje yra keturios cigaretės, mėlynos spalvos vonios rankšluostį, 5 vnt. skirtingų dydžių peilių ir vieną 0,5 l talpos plastikinį butelį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinit jų teisėtam savininkui-kaltinamajam D. Ž..
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.