Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – 2020 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jam asmeniškai). Kadangi atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2018 m. liepos 22 d. Tauragės rajono savivaldybėje, kelyje Šiauliai - Tauragė 133 km. įvykusio eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Eismo įvykis įvyko, nes A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuodamas transporto priemonės, bet būdamas eismo dalyviu - automobilio C. X. Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviu, turėdamas pareigą neblaškyti vairuotojo ir netrukdyti jam vairuoti, pažeidė eismo saugumo reikalavimus, sugriebė važiuojančio automobilio vairą ir staiga pasuko į dešinę pusę, dėl to automobilis kelis kartus vertėsi bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Dėl šio eismo įvykio automobilio vairuotojai J. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šias ieškovės aplinkybės patvirtina byloje pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio kopija, iš kurios matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl A. Ž. kaltės, kuris būdamas neblaivus, tyčia griebė už nukentėjusios vairuojamo automobilio vairo ir sukėlė eismo įvykį.

Transporto priemonės C. X. Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja J. B.. Dėl eismo įvykio padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio pagrindu išmokėjo 5000 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajai už neturtinę moralinę žalą. Išmokėtą išmoką patvirtina 2019 m. lapkričio 29 d. pranešimas apie žalos atlyginimą bei 2019 m. gruodžio 3 d. bankinis pavedimas. Atsakovui siųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo būdamas neblaivus ir padarė žalos tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu atsakovas A. Ž. būdamas neblaivus savo veiksmais tyčia sukėlė eismo įvykį.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pripažįstama, kad ieškovė turi išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. atsakovas yra įgijęs prievolę sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina 5000 Eur žalos suma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 113 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsiskaitomoji sąskaita Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.