Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-970-555/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-06
Bylos Nr.
2A-970-555/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
Alytaus, Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
N. S.
Trečiasis asmuo
E. S., Valkininkų vaikų globos namai „Spengla“
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-970-555/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė
Procesinio sprendimo kategorija 77.6;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Laurai Mačiulytei Valaitei, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žanetai Abromaitienei, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Ramutei Pruskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovei N. S., tretieji asmenys E. S., Valkininkų vaikų globos namai „Spengla“, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko laikinosios globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė: laikinai apriboti motinos N. S. valdžią S. S., gim. 1997 07 16, atžvilgiu; nustatyti S. S. laikinąją globą Valkininkų vaikų globos namuose, paskiriant globos namus S. globėju ir nustatant S. gyvenamąją vietą Valkininkų vaikų globos namuose; priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 130,00 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. 2008 04 29 teismo posėdyje patikslino reikalavimą dėl globos nustatymo ir prašė nustatyti ne laikinąją globą S. S., o nuolatinę. Nurodė, kad prokuratūroje 2007 10 29 buvo gautas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas apginti nepilnametės S. S. interesus. Skyrius pateikė medžiagą, kad N. S. nesirūpina dukra, jog nepilnametė S. gyvena su broliu E. S.. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos matyti, jog atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, neturi pajamų išlaikyti dukrą, piktnaudžiauja alkoholiu. 2006 10 23 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu S. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2006 10 02 ir globėju paskirtas E. S.. Paaiškino, kad E. S. nebesutinka atlikti globėjo pareigų, todėl S. reikalinga nustatyti nuolatinę globą Valkininkų vaikų globos namuose, nes atsakovei grąžinti dukrą nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovė su dukra dvi savaites gyvena kaime pas tetą, kuri neprieštarauja, kad atsakovė su dukra pastoviai pas ją gyventų, taip pat atsakovė planuoja susirasti pastovų darbą. Iš atsakovės dukters paaiškinimų, teismas darė išvadą, kad atsakovės ir jos dukters santykiai yra geri, jog duktė S. nenori gyventi vaikų globos namuose, o nori gyventi su motina. Nurodė, kad atsakovė turi minimalias sąlygas auginti dukrą, pastaruoju metu alkoholiu nepiktnaudžiauja, pati siekia auginti dukrą, nors S. būtų geresnės sąlygos augti Vaikų globos namuose, tačiau atsižvelgiant į dukters ir motinos tarpusavio ryšį, į faktinę situaciją, S. norą, teismas padarė išvada, kad nepilnametės interesai mažiau nukentės, paliekant ją gyventi su motina, o liekant tikimybei, kad atsakovė gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, šiai šeimai skirtinas išimtinis Vaiko teisių apsaugos tarnybos dėmesys ir pagalba.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismas byloje esančius įrodymus, patvirtinančius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų tėvų valdžiai apriboti, vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, dėl ko nepriėmė teisingo sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią dukters S. atžvilgiu. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog pasikeitęs atsakovės elgesys yra labai trumpą laiką, ir neanalizavo tokio elgesio pasikeitimo priežasties, rėmėsi prieštaringais paaiškinimais, neatsižvelgė į ieškovo surinktus duomenis apie atsakovės elgesį pastaraisiais metais, į jos polinkį alkoholiui ir įprotį dažnai keisti gyvenamąsias vietas, taip klaidingai nuspręsdamas, kad vaiko interesai bus užtikrinti paliekant gyventi dukrą su motina. Be to apelianto nuomone, teismas galėjo taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą kaip prevencinę priemonę atsakovei, taip pat kaip būdą apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ji bus padaryta. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino atsakovės kaltės klausimo, nors atsakovės pareigos rūpintis dukra ir nedaryti jai žalos amoraliu elgesiu nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo, teismo turėjo būti įvertinti kaip atsakovės kalti veiksmai. Taip pat teigia, jog teismo sprendimas yra be motyvų, todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vienu iš argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti teismo sprendimą, apeliantas nurodo absoliutų sprendimo negaliojimą pagrindą – teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus nustato CPK 270 straipsnis. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis apima faktinį ir teisinį teismo padarytų išvadų byloje pagrindimą. Teismo išvados dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių turi būti pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad įvertindamas įrodymus, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kodėl vienas ar kitas bylos aplinkybes laikė nustatytomis, todėl sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu – jog teismo sprendimas yra be motyvų, kolegija pagrindo neturi.

Šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinus teismo sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau atsižvelgdama į bylos kategoriją, kolegija pareikštus reikalavimus išsprendžia iš esmės.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų, kai ribojama tėvų valdžia, sąrašas yra baigtinis. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Laikino ir neterminuoto tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes skiriasi jų sukeliami padariniai. Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija. Laikinas tėvų valdžios ribojimas nustatomas konkrečiam laikui, tačiau, turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus, sukelia tėvams lengvesnių teisinių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas analizuodamas pateiktus įrodymus, nustatinėjo, ar apskritai yra Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Kolegijos vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės N. S. laikino motinos valdžios apribojimo, nes atsakovė savo kaltais veiksmais, t.y. aplaidumu, abejingumu savo pareigoms rūpintis vaikais, vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina dukra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė tik dvi savaites gyvena kartu su dukra, ir padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad mažametės interesai mažiau nukentės gyvenant su motina.

Nagrinėjamos bylos faktai patvirtina, kad nepilnametę S. S. iki ieškinio į teismą padavimo dienos prižiūrėjo ir ja rūpinosi brolis E. S., šiam atsisakius S. globos, buvo vertinami vaiko poreikiai, tiriamos vaiko gyvenamosios sąlygos. Iš byloje dalyvavusios vaiko teisių apsaugos institucijos surinktos medžiagos spręstina, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatos piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino dukra (b.l.7-19), be to nustatyta, kad atsakovės elgesys tiriamuoju laikotarpiu nesikeitė. Alytaus rajono apylinkės teismas nenustatęs motinos valdžios apribojimo atsakovei N. S., kolegijos vertinimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai atlieka motinos pareigas, kadangi atsakovė tik trumpą laiką pradėjo gyventi su dukra, nustojo vartoti alkoholinius gėrimus, kolegija pažymi, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad po bylos išnagrinėjimo atsakovės elgesys pakito – atsakovė nustojo rūpintis dukra, pradėjo vartoti pastoviai alkoholinius gėrimus, vėl neturi pastovios gyvenamosios vietos. Įvertinus bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į vaiko interesus, kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei N. S.. Nustačius, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie atsakovės ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visišką juo nesirūpinimą – vis tik motina išreiškė norą rūpintis dukra, darytina išvada, jog yra vilties, kad atsakovė pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo dukrą. Todėl motinos valdžia dukros atžvilgiu apribotina laikinai.

Civilinio kodekso 3.257 straipsnis reglamentuoja vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) steigiama apribojus tėvų valdžią (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis). Civilinio kodekso 3.251 straipsnis numato, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Priimant sprendimą S. S. yra sulaukusi vienuolika metų, todėl jai nustatytina globa.

Nors ieškinyje nebuvo prašoma laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei N. S. nustatyti konkretų ribojimo laiką, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie atsakovės siekį palaikyti santykius su dukra, laikinas tėvų valdžios ribojimas nustatomas dvejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Laikiną motinos valdžios ribojimą N. S. jos nepilnametės dukros S. S., gim. 1997-07-16 atžvilgiu nustatyti 2 (dvejiems) metams.

Nustatyti S. S., gim. 1997-07-16 laikiną globą, jos globėju paskirti Valkininkų vaikų globos namus „Spengla“, esančius Valkininkų gelž. st. gyv., Varėnos rajone, ir S. S. gyvenamąją vietą nustatyti globėjo buveinės adresu.

Priteisti iš N. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametės dukros S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po bazinės socialinės išmokos dydžio (130 Lt) periodines mėnesines išmokas iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskirti Valkininkų vaikų globos namus „Spengla“.

Priteisti iš N. S. 50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėArūnas Rudzinskas