- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-23-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01704-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2019-10-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis surašė V. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-53731-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019-10-07 6.20 val. Klaipėdoje, Klaipėdos–Pajūrio g., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,02 promilės (± 1,7 %) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-10-07 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12288-2019 V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2019-10-07 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, arba paskirti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-12-09 nutartimi V. K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-10-07 nutarimą Nr. 30-ANR_N-12288-2019 paliko nepakeistą. Teismas, vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo V. K. galimybę pažymėjo, jog nors galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, tačiau padarė šiurkštų administracinį nusižengimą – vairavo būdamas neblaivus, toks jo elgesys kėlė realų pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, nors V. K. nustatytas lengvas girtumas – 1,02 (± 1,7 %) promilės, tačiau jis pakankamai viršijo minimalią ribą. Dėl V. K. skundo argumento, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo, šeimos poreikiams ir artimojo asmens priežiūrai, teismas sutiko su pareiškėju, kad šios aplinkybės yra svarbios, tačiau pažymėjo, kad paskirta nuobauda negali būti paranki nubaustajam ir švelninama neatsižvelgus į visuomenės interesą, o atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki teisės pažeidimo padarymo. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad V. K. nurodytų aplinkybių visetas nesudaro pagrindo švelninti jo atsakomybę, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-09 nutartį dėl toliau nurodomų motyvų.
5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, iš kurių išplaukia, jog tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
5.2. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
5.3. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme – neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, atsižvelgiant į toliau išdėstytų aplinkybių visumą.
Šalies argumentai
5.4. V. K. pažymi, jog praeityje jis nėra padaręs teisės pažeidimų, nė karto nebuvo baustas už KET pažeidimus, yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, tai patvirtino ir teismas skundžiamoje nutartyje, paskirtą baudą V. K. sumokėjo. Šiuo metu jis yra registruotas Darbo biržoje, todėl specialioji teisė jam yra reikalinga siekiant susirasti darbą, nes faktiškai visi darbdaviai reikalauja turėti vairuotojo pažymėjimą. Be to, V. K. pažymi, kad jo gyvenamoji vieta yra už miesto (gyvena (duomenys neskelbtini) kaime), todėl teisė vairuoti jam reikalinga tiek asmeniškai (V. K. pažymi, kad jam diagnozuota podagra, kurios metu šlapimo rūgšties druskos (uratai) kaupiasi kremzlėse, sąnarių dangaluose, sausgyslėse, kauluose, dėl to yra jaučiamas skausmas sąnariuose, todėl teisė vairuoti jam yra reikalinga kasdieniam judėjimui), tiek nuvežant žmoną į darbą (jo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo, dirba (duomenys neskelbtini), kur darbas prasideda 6.00 val., o pirmasis viešojo transporto reisas iš (duomenys neskelbtini) kaimo į miestą yra tik 5.57 val., todėl viešuoju transportu nuvykti į darbą laiku ji neturi galimybės), tiek prižiūrint senyvo amžiaus (86 metų) uošvę, kurią nuolatos reikia vežioti į medicinos įstaigas.
5.5. Be to, V. K. prašo atsižvelgti į tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė paryčiais (alkoholį jis vartojo iš vakaro ir nesitikėjo, kad ryte jo kraujyje galėjo likti tokia didelė alkoholio koncentracija, kadangi nusižengimo padarymo dieną jautėsi visiškai blaivus), kai automobilių srautas nedidelis, aplinkui žmonių nebuvo, todėl dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo grėsmė kitiems asmenims, nebuvo sutrikdytas eismas ar padaryta žala. Jis pripažįsta padaręs nusižengimą, savo veiksmus vertina itin kritiškai ir nuoširdžiai gailisi. Suvokimas, jog yra reali galimybė netekti specialiosios teisės, padarė jam pakankamą poveikį, kuris sustiprino jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų.
5.6. Be to, V. K. atkreipia dėmesį, jog jis savo noru pradėjo lankyti privalomuosius ir papildomus vairuotojo mokymo kursus, tai parodo jo atsakingumą, norą pasitaisyti ir daugiau ateityje nekartoti panašių nusižengimų.
5.7. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliantas V. K. prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas V. K. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir prašo šios specialiosios teisės atėmimo netaikyti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
8. V. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,02 (± 1,7 %) promilės.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
10. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2019-10-07 nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 800 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tai Institucija pripažino V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga tiek asmeniniams poreikiams, tiek rūpinantis šeima, tiek ieškant darbo, tačiau, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kartu atsižvelgdamas į tai, kad V. K. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,02 promilės) pakankamai daug viršijo maksimalią leistiną normą, padarė išvadą, kad V. K. Institucijos 2019-10-07 nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda ir minimali administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui.
13. Apygardos teismo vertinimu, tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien V. K. teisės vairuoti reikalingumas asmeniniams ir šeimos narių poreikiams tenkinti ar ieškantis darbo negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nors V. K. skunde nurodoma, kad dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jo žmona, kuri neturi vairuotojo pažymėjimo, negalės laiku nuvykti į darbą, nes gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, iš kur pirmasis autobusas į miestą išvažiuoja 5.57 val., o darbe ji turi būti 6.00 val., be to, pasak apelianto, jis negalės vežioti senyvo amžiaus (86 metų) uošvės į medicinos įstaigas, taip pat bus apsunkintas ir jo paties judėjimas (dėl diagnozuotos podagros), tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų V. K. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Pažymėtina, jog asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo (apeliantas pažymi, kad faktiškai visi darbdaviai reikalauja turėti vairuotojo pažymėjimą, tačiau kartu nurodo, kad šiuo metu jis tik ieškosi darbo) turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu V. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip pats nurodo – tiek asmeniniams, tiek šeimos narių poreikiams tenkinti, taip pat ieškantis darbo), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
14. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, neva jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes vairavo automobilį paryčiais, kai automobilių srautas nedidelis, aplinkui žmonių nebuvo, be to, jis nesijautė apgirtęs, nes alkoholį vartojo iš vakaro, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo grėsmė kitiems asmenims, nebuvo sutrikdytas eismas ar padaryta žala. Pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties apelianto skundo argumentas, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimą, juolab, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumas (1,02 promilės) pustrečio karto viršijo leistiną ribą, vairuodamas tokio girtumo laipsnio V. K. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir V. K. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (ANK 423 straipsnis) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius. Šiuo atveju V. K. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad sprendžiant nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių, t. y. nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius atitinkamai ANK ar BK straipsnius. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina tik nekritišką V. K. požiūrį į jo padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti savo kaltę deklaratyviais išvedžiojimais.
15. Apygardos teismo vertinimu, V. K. padaryta veika kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui ir buvo pakankamai pavojinga. V. K. minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka V. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
16. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis V. K. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
17. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažeidėjas neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad V. K. už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek rūpinantis šeima ir artimaisiais, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą sankcijos ribose (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą nuobaudą), tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad vien administracinės nuobaudos – baudos – skyrimas pažeidėjui, neatimant specialiosios teisės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Vairuodamas neblaivus V. K. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
19. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.