Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. K. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam ieškinys įteiktas asmeniškai 2018-02-20. Teismo šaukimų apie teismo posėdžius atsakovas neatsiėmė pašte, apie posėdžius sekretorė jį informavo telefonu, bei apie 2018-05-08 dienos posėdį pranešta viešu skelbimu. Atsakovas nei vieną kartą nenurodė savo neatvykimo priežasčių, nesidomėjo bylos eiga, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui R. K. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad D. K. gimė (duomenys neskelbtini), jos mama yra L. B., kurios pavardė po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo pakeista į R., tėvas R. K..

Iš gimimo liudijimų kopijų, pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad L. R. šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, vienas iš kurių yra D. K.

Ieškovė prašo nustatyti dukters D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas neginčija ieškinio dalies dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas nuo gimimo augo su mama. Todėl nepilnametės D. K. socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su tėvu, kuris ieškovės teigimu, beveik nuo gimimo nebendrauja su dukra, todėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Tenkintinas ieškovės prašymas leisti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra D. K. be apribojimų. Bendraujant su dukra atsakovui apribojimai nenustatomi, jis turi teisę matytis ir bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga 400 Eur.

Ieškovė L. R. prašo priteisti iš atsakovo R. K. nepilnametės dukros D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį nuo 2018-02-01 dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl šio reikalavimo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Atsakovas R. K. nepateikė įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, nepadeda jos išlaikyti beveik nuo gimimo. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir atsakovui asmeniškai įteiktų procesinių dokumentų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matosi, kad atsakovui yra žinoma apie teisme užvestą bylą, tačiau atsakovas demonstruoja visišką abejingumą, neatvyksta į teismo posėdžius, nepateikė duomenų apie savo pajamas, turtą. Teismas neturi informacijos, kad jo turtinė padėtis būtų sunki, kad jis būtų nedarbingas ar kad būtų kitos priežastys, dėl kurių galėtų būti bent iš dalies pateisinamas atsakovo nesirūpinimas savo dukra. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros Deimeros išlaikymu rūpinasi ji viena, atsakovas nepaneigė šio jos teiginio. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigą ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Ieškovės L. R. prašoma priteisti išlaikymo suma Deimerai yra šiek tiek mažesnė už pusę minimalios mėnesio algos, atsakovas yra darbingas, jis dirba, jis pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį, jis turi užtikrinti nepilnametei dukrai išlaikymą, todėl pripažįstama, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Nors ieškovė pateikė sąmatą, iš kurios matyti, kad per mėnesį Deimeros išlaikymui reikalinga suma yra 305 Eur ir ji iš atsakovo prašo priteisti daugiau nei pusę šio vaikui reikalingo išlaikymo, tačiau teismas pripažįsta, kad toks reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė - jis dirba, nepateikė įrodymų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių, o ieškovė augina keturis nepilnamečius vaikus ir pragyvena iš socialinių pašalpų, augina jų bendrą dukrą, rūpinasi kasdieniu jos išlaikymu ir priežiūra. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6840 Eur materialinio išlaikymo D. K. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2018-01-31, t.y. už trejus metus, skaičiuojant po 190 Eur kas mėnesį.

CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 paskutinius metus skaičiuojant po 190 Eur vaikui kas mėnesį, iš viso susidaro 6840 Eur suma. Ieškovė L. R. nepateikė įrodymų, patvirtinančių dukrai Deimerai skirtą išlaikymą už praėjusį laiką, apie dukrai pirktų lavinimo priemonių, maisto, drabužių, būsto išlaikymo kainas, nepateikė įrodymų apie turėtas realias išlaidas išlaikant dukrą. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. buvo labai maža – nuo vienerių iki ketverių metų, tuo laikotarpiu 2015-2017 metais minimali mėnesio alga ženklai kito, anksčiau ji buvo žymiai mažesnė, o vaikų poreikiai didėja jiems augant, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už praėjusį trejų metų laikotarpį, skaičiuojant po 190 Eur kas mėnesį yra per didelis ir nepagrįstas įrodymais. Teismo nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių ir MMA kitimą, pagrįsta išlaikymo įsiskolinimo suma yra po 150 Eur kas mėnesį, iš viso už trejus metus 5400 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms toks ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukters Deimeros išlaikymui skirtą 5400 Eur dydžio įsiskolinimą.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui pavedama valdyti nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai L. R., su kuria nustatoma nepilnametės dukters Deimeros gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei L. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo R. K. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintai ieškinio daliai, susidedančios iš 51 Eur dydžio žyminio mokesčio (190 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; 122 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (5 400 Eur x 3 procentai x 75 procentai), 75 Eur – už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (100 Eur x 75 procentai) ir 6,65 Eur pašto išlaidų, viso 254,65 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei L. R. advokatę Virginiją Pluščiauskienę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 182,00 Eur. Ieškinį iš esmės patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Leisti atsakovui R. K. bendrauti su nepilnamete dukra D. K., gim. (duomenys neskelbtini), be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018-02-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 5400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2018-01-31.

Nustatyti, kad L. R. uzufrukto teise valdys ir tvarkys D. R. skirtas išlaikymo lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 436,65 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 254,65 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 65 ct) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus), nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.