Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-954-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-09
Bylos Nr.
2S-954-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
Kreditorius
UAB „RL Baltic“
Skolininkas
UAB „Autojarus“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-954-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2., 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „RL Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus UAB „RL Baltic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus UAB „RL Baltic“ pareiškimą skolininkui UAB „Autojarus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „RL Baltic“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininko UAB „Autojarus“ priteisti 1963,50 Lt skolą, 195,05 Lt delspinigių. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. reikalavimui užtikrinti areštuoti skolininkui UAB „Autojarus“ priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, o tokių lėšų neradus – skolininkui priklausantį turtą. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti, nes sąskaitoje trūksta lėšų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas, nes skolininkas gali pinigines lėšas perleisti ar paslėpti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi kreditoriaus UAB „RL Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie skolininko reputaciją, mokumą, patvirtinančių dėl ko iš skolininko, kaip juridinio asmens, nebūtų galima išieškoti juridiniam asmeniui nedidelės 2158,55 Lt sumos, į tai, kad byloje nėra duomenų apie skolininko veiksmus, liudijančius skolininko ketinimą turtą paslėpti, perleisti, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad reikalavimo suma juridiniam asmeniui nėra didelė, o vien tik turtinis kreditoriaus reikalavimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „RL Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad 2174,55 Lt suma yra maža. Kreditorius yra maža įmonė, teikianti tarptautinių krovinių pervežimo tarpininkavimo paslaugas, kuriam minėta suma yra didelė. Tuo labiau, kad ekonominė šalies situacija yra sudėtinga, kreditoriui skolininkai yra skolingi 100 000 Lt. Jie įvykdė su skolininku sudarytą krovinio pervežimo sutartį – užsakymą, tačiau suėjus terminui atsiskaityti, paaiškėjo, kad skolininkas negali atsiskaityti. Jie mėgino tartis su skolininku, sudaryti atsiskaitymo grafiką, tačiau skolininkas pareiškė, kad jo sąskaitos yra areštuotos ir įmonė rengiasi bankrotui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus UAB „RL Baltic“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditoriaus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 1963,50 Lt skolos, 195,05 Lt delspinigių pagal 2009-02-05 ir 2009-02-19 sutartis – užsakymus, 2009-02-17, 2009-02-25 PVM sąskaitas – faktūras RL Nr.090024, 090070 ir CMR važtaraščius priteisimo pagal kreditoriaus UAB „RL Baltic“ pareiškimą skolininkui UAB „Autojarus“. Pirmosios instancijos teismas 2009-05-04 išdavė kreditoriui teismo įsakymą, tos pačios dienos nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti 2158,55 Lt vertės skolininkui UAB „Autojarus“ priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, o tokių lėšų neradus – skolininkui priklausantį turtą, kadangi kreditorius nepagrindė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė įvykdyti teismo įsakymą, t. y. nepateikė jokių faktinių duomenų apie skolininką, jo reputaciją, materialinę padėtį, mokumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nebuvo tenkintinas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismo įsakymo instituto esmė – maksimaliai supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą, veiksmingai įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 437 str. 2 d. 4 p.), pagal CPK 431 str. 5 d. bylos dėl teismo įsakymų išdavimo yra nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 str. nustatyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tai reiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo atitikti šiame punkte prašymui keliamus reikalavimus, t. y. būti motyvuotas, turi būti pateikti duomenys apie skolininko turtą, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sudėtinė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalis.

Kreditorius UAB „RL Baltic“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriaus reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes skolininkas vengia grąžinti skolą, skola yra didelė, skolininko sąskaitoje trūksta lėšų, skolininkas gali turtą paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims. Tačiau kreditorius nepateikė teismui jokių duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti tokių duomenų. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nesant pateiktų duomenų apie skolininko materialinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, išduodamas kreditoriui teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas neturės galimybių įvykdyti teismo įsakymą. Vien tai, kad Lietuvos ekonomika patiria nuosmukį, taip pat kreditoriaus nurodytas skolos dydis, aplinkybė, jog kreditorius turi ir kitų skolininkų, kurie yra skolingi kreditoriui apie 100 000 Lt, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Be to, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2009-05-04 teismo įsakymas, išduotas kreditoriui UAB „RL Baltic“, yra įsiteisėjęs, civilinė byla yra baigta. Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.), kuris yra vykdomas pagal CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ numatytas vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. Įsiteisėjus teismo įsakymui nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymui užtikrinti.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Virginija VolskienėAlgirdas Auruškevičius