Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-9-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
AN2-9-211/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01507-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
Adm. byla Nr. AN2-9-211/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01507-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. Š., jo atstovei adv. E. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK):

- ANK 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda;

- ANK 423 straipsnio 1 dalį 350 Eur bauda;

- ANK 426 straipsnio 2 dalį 1600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 ir 3 dalimis, V. Š. paskirtos baudos dalis - 800 Eur bauda pakeista 160 valandų trukmės viešaisiais darbais. Nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos viešiesiems darbams atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. teismo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. sausio 8 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, išvažiavo iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos V. Š. pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles. Taip V. Š. padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti iš dalies paliekant galioti dalyje, kad V. Š. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 415 str. 1 d., kitoje dalyje administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

2.1. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai vertino A. B. parodymus. A. B. parodymai, kad V. Š. trumpai pristabdė, o kai vilkikui iki išvažiavimo buvo likę 3m., iš šalutinio kelio lengvasis automobilis pradėjo važiuoti, prieštarauja policijos braižytos įvykio schemos rodmenys. Nurodo, kad 2018-01-08 policijos pareigūnas nubraižė schemą, kurioje nurodyta, kad atstumas nuo šalutinio kelio briaunos pabaigos iki vilkiko galo yra 40 m. Pareigūno brėžinyje apskaičiuota, kad vilkikas pradėjo stabdyti nuo šalutinio kelio vidurio, t.y. nuo tos vietos kur išvažiavo V. Š.. Pagal schemą pareigūnų apskaičiuota, kad nuo vietos kur iš šalutinio kelio išvažiavo V. Š. iki vilkiko galo yra 44 m. Pareigūnų apskaičiuotas atstumas byloje yra nustatytas kaip vilkiko stabdymo kelias. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad schemoje nurodytas atstumas 44 m. yra iki vilkiko galo, tačiau įvykio metu sąlyčio taškas buvo vilkiko priekio ir V. Š. automobilio galo. Nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino vilkiko ilgio, kuris turėtų būti įtrauktas į stabdymo kelią. Nurodo ir tai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad V. Š. pasukęs į pagrindinį kelią visiškai užbaigė manevrą ir tik po to į jį atsitrenkė vilkikas. Teigia esant svarbu ir tai, kad duodant parodymus A. B. pripažino, kad matė V. Š. vairuojamą automobilį iš tolo.

2.2. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad nors teismo posėdžio metu A. B. teigė, kad jo vairuojamas vilkikas buvo pakrautas smėliu, todėl sunkvežimio svoris su kroviniu buvo 39,3 tonos, tačiau iš byloje turimų dokumentų nėra nei vieno dokumento patvirtinančio, kad vilkikas buvo pakrautas. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo išreikalauti iš bendrovės dokumentus, patvirtinančius, ar tikrai tuo metu vilkikas buvo pakrautas, nors pagal policijos pareigūno paaiškinimus, svoris turi esminę reikšmę stabdymo keliui. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatžvelgė ir į tai, kad išreikalauti tachografo duomenys turi neatitikimų su įvykio eiga – kada vilkikas važiavo, o kada ilsėjosi. Be to, apeliantas nurodo, kad tachografo greičio grafike įvykio dieną buvo vilkiko greitis užfiksuotas apie 80 krn/h, ko teismas taip pat nevertino, kad vilkiko vairuotojas, veždamas krovinį, turėjo atsižvelgti į tai, kad turi važiuoti lėčiau, nes stabdymo kelias su kroviniu ilgėja, tačiau šios aplinkybės nepaisė. Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi ir policijos pareigūno, paaiškinimais, kuris V. Š. pažeidimą nustatė tik iš savo praktikos, jokių konkrečių aplinkybių ir konkrečių nustatymo metodikų pakomentuoti negalėjo. Pasak apelianto, kilus abejonei ar neaiškumams, būtina skirti ekspertizę su tikslu išsiaiškinti, ar turėjo galimybę vairuotojas sustabdyti vilkiką. Kita vertus, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nagrinėjamoje byloje nėra V. Š. veiksmuose tyčios, todėl pagal ANK 591 straipsnį teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

2.3. Apeliantas ginčija ir pastarojo nubaudimą pagal ANK 426 straipsnį, kadangi teigia po susidūrimo sustojęs, išlipęs iš automobilio, įvertinęs aplinkybes, buvo susisiekęs su asmeniu patikėjusiu jam automobilį, įformino įvykio faktą įvykio deklaracijoje, kurioje nurodė rekvizitus, t. y. vardą, pavardę, adresą, telefoną, automobilio modelį, valstybinį numerį, ir kt. Užpildęs abiejų įvykio šalių rekvizitus, vieną įvykio deklaracijos egzempliorių įteikė vilkiko vairuotojui ir tik tada išvažiavo, nes turėjo pateisinamą priežastį – paimti nepilnamečius vaikus. Tokiu būdu teigia, kad jo veiksmų sekos ir elgesio negalima vertinti kaip pabėgimo.

2.4. Skunde teigiama ir tai, kad nesant administracinio nusižengimo, nėra pagrindo apeliantui taikyti specialios teisės – atimti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat apeliantas prašo tuo atveju, jeigu pastarojo skundas nebus patenkintas, bent jau sumažinti paskirtą baudą su teise atlikti viešais darbais, nes nurodo manantis, kad ir baudos paskyrimas, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per daug griežta priemonė jo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nedirba, neturi jokio turto, privalo išlaikyti nepilnametę dukrą.

Skundas netenkinamas.

3. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

4. Kadangi skunde apeliantas nesutinka su jo nubaudimu tik pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį, o dėl bylos nutraukimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas V. Š. administracinio nusižengimo bylą nagrinėja skundo ribose.

5. Pažymėtina, kad V. Š. nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 8 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, išvažiavo iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos V. Š. pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl eismo įvykio kilimo dėl jo neteisėtų veiksmų bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neprisipažino, nurodė, kad tai vilkiko vairuotojas laiku nestabdė automobilio. Taip pat teigė iš eismo įvykio išvažiavęs tik tuomet, kai užpildė įvykio deklaraciją.

Žemesnės instancijos teismas

8. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, priešingai nei teigiama skunde, juos tinkamai įvertino.

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2018 m. sausio 8 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, išvažiavo iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos V. Š. pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles. Pastarojo keliama versija, kad tai vilkiko vairuotojas nesilaikė kelių eismo taisyklių, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

10. Teisme liudytoju apklaustas vilkiko vairuotojas A. B. paaiškino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu su krovininiu automobiliu, iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis, pradžioje truputį pristabdė, o kai jis privažiavo arčiau, automobilis iš šalutinio kelio pradėjo važiuoti ir jo sunkvežimio nepraleido. Jam nebuvo kur trauktis, jis automobilį stabdė, sustabdyti nepavyko, nes buvo per mažas tarpas, ir užkabino kitą automobilį. Jo automobilis buvo pilnai pakrautas, jis vežė smėlį. Greičio jis tuo metu neviršijo. Įvykus įvykiui jis ir kitas vairuotojas išlipo, jie užpildė deklaraciją, V. Š. atidavė jam vieną egzempliorių. Po įvykio atvažiavo jo vadovas ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Jie pasakė V. Š., kad iškvietė policiją ir reikia laukti, V. Š. atsakė, kad neturi laiko ir nelauks, ir išvažiavo (b.l. 82-83).

11. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas vyr. patrulis D. A. nurodė, kad atvykęs į įvykio vietą rado tik sudaužytą sunkvežimį, vairuotojas nurodė, kad kaltininkas ne iki galo užpildė deklaraciją ir, sužinojęs, kad atvažiuos policija, pasišalino. Abejonių, kas kaltas dėl eismo įvykio, nekilo, iš nustatytų aplinkybių buvo matyti, kad kitas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio ir sunkvežimiui nebuvo galimybės sustabdyti, kadangi pakrauto vilkiko stabdymo kelias yra dvigubai ilgesnis nei tuščio, 44 metrai yra normalus stabdymo kelias pakrautam vilkikui. Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta dalinai, jis skambino joje nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris atsakė, kad į įvykio vietą nevažiuos. Asmuo buvo informuotas, kad bus įformintas pasišalinimas iš įvykio vietos (b.l. 83-85).

12. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 4).

13. Pagrįstai teismas vadovavosi šių liudytojų parodymais, kadangi jie nuoseklūs bei neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų siekę apkalbėti apeliantą ar suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi anksčiau pažįstami nebuvo, įvykio metu matė jį pirmą kartą.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniame skunde buvo teigiama ir tai, kad apylinkės teisme apelianto atstovė du kartus prašė teismo skirti autoįvykio mechanizmo ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tikslu objektyviai nustatyti tiesą, buvo atliktas įrodymų tyrimas bei 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskirta nagrinėjamoje administracinėje byloje eismo įvykio ekspertizė, užduodant ekspertams atitinkamus klausimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2756(18) Vilniaus apygardos teisme gautas 2019-04-10.

15. Iš 2019-04-03 ekspertizės akto Nr. 11-2756(18) matyti, kad buvo nustatyta, kad prieš pat stabdymą vilkiko „MAN“ su puspriekabe greitis buvo apie 70 km/h. nustatyti, ar vilkiko „MAN“ vairuotojas A. B., važiuodamas apie 70 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Passat“, t.y. sumažinti vilkiko važiavimo greitį iki priekyje važiavusio automobilio „VW Passat“ greičio, iš tirti pateiktos medžiagos negalima. Ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo V. Š. veiksmai – įvažiavęs į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu judančiam vilkikui „MAN“ su puspriekabe, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Akte taip pat teigiama, kad apskaičiuota, kad vilkiko vairuotojas, važiuodamas apie 70 km/h greičiu, reagavo stabdyti, neprivažiavęs stabdymo pėdsakų pradžios (b.l. 139-143).

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismui užsiklausus, iš UAB „R“ buvo atsiųstas automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-08 važtaraštis, iš kurio matyti, kad A. B. vairuojamu vilkiku buvo vežamas smėlis, kiekis 27,100 t (b.l. 122).

17. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. parodymus, matyti, kad jų nepatvirtina kitos byloje nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, akivaizdu, kad apelianto versija buvo paneigta. Nors skunde apeliantas teigia, esą vilkiko vairuotojas pažeidė KET ir todėl laiku nespėjo sustabdyti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju vilkikas „MAN“ buvo pakrautas 27 tonomis smėlio, paties vilkiko svoris be krovinio yra 13,3 tonų. Tokiu būdu, akivaizdu, kad pakrauto vilkiko stabdymo kelias yra dvigubai ilgesnis nei tuščio, todėl vairuotojas A. B., nors ir pastebėjęs iš šalutinio kelio išvažiuojantį lengvąjį apelianto automobilį, stabdė, tačiau atstumas buvo per mažas ir jis atsitrenkė į „VW Passat“ automobilį. Vilkiko vairuotojas šioje situacijoje nurodęs, kad matė apelianto automobilį šalutiniame kelyje, kuris pristabdė, negalėjo tikėtis, kad kai jis privažiuos arčiau, automobilis iš šalutinio kelio pradės važiuoti ir jo sunkvežimio nepraleis.

18. Skunde ginčijamas ir kitas apeliantui inkriminuotas pažeidimas, t.y., kad pastarasis pasišalino iš eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 2 dalis), nurodo išvažiavęs tik tada, kai užpildė eismo įvykio deklaraciją, be to, šioje deklaracijoje paliko visus kontaktinius duomenis. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš vilkiko vairuotojo A. B. parodymų, po eismo įvykio nors jiedu su apeliantu ir užpildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau po įvykio atvažiavo vilkiko vairuotojo vadovas ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. V. Š. atsakė, kad neturi laiko ir nelauks, ir išvažiavo. Teisme apklausto policijos pareigūno paaiškinimais eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta tik dalinai, tada jis skambino joje nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris atsakė, kad į įvykio vietą nevažiuos. Asmuo buvo informuotas, kad bus įformintas pasišalinimas iš įvykio vietos. Tokiu būdu akivaizdu, kad V. Š. siekė kuo greičiau išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, kol neatvyko policijos pareigūnai. Be to, tiek ir pats apeliantas pripažino eismo įvykio deklaraciją pildęs ne savo, o darbdavio R. P. vardu, kuris liepė jam išvažiuoti iš įvykio vietos, kol neatvažiavo policija. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kadangi tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. Š. administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nubaustasis, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde V. Š. taip pat teigia, jog jam skirta neteisinga – aiškiai per griežta nuobauda, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo apsektu, konstatuoja, jog teismas, skirdamas nuobaudas už atskirus nusižengimus, o taip pat ir galutinę nuobaudą, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl ją keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2dalys).

21. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas už jo padarytus administracinius nusižengimus, įvertino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės minėtų lengvatų taikyti teismui neleido. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi) tik dėl vieno administracinio nusižengimo (ANK 415 straipsnio 1 dalis), nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė ir į padarytų nusižengimų pobūdį (jie kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, yra itin šiurkštūs – V. Š. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji yra atimta už vairavimą būnant neblaiviam, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio deklaraciją užpildęs ne savo vardu), į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius apeliantą – V. Š. anksčiau baustas administracine tvarka, teisės vairuoti transporto priemones neteko prieš beveik 2,5 metų vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra suėjęs, tačiau V. Š. nesiėmė įstatyme numatytų veiksmų vairuotojo pažymėjimui atgauti. Taip pat matyti, kad buvo įvertinta teismo ir tai, kad apeliantas nedirba, turto neturi, turi išlaikyti nepilnametę dukrą. Nustatęs šias aplinkybes, apylinkės teismas apeliantui paskyrė: minimalią baudą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį bei kiek didesnes nei minimalias pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, galutinė nuobauda apeliantui paskirta tokia, kuri skirta už sunkiausią (ANK 426 straipsnio 2 dalis) iš padarytų administracinių nusižengimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytų nusižengimų sunkumą ir pavojingumą, darytina išvada, kad skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga.

22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta Ulbienė