- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- N-575-660-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
E. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VBS Construction“ direktoriumi, leido jo vadovaujamoje įmonėje dirbti pagalbiniu darbininku A. S., nesudarius su juo darbo sutarties, neturint verslo liudijimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) apie asmens priėmimą į darbą. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. nutarimu E. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 5 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad E. R. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų A. S., L. S., A. J. ir D. E. D. parodymais teisme, bei kita rašytine bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. R. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai nustatė bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Pažymi, jog teismas tyrė tik A. S. darbo faktą, bet nenustatė ar darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarimas, bei neobjektyviai ištyrė atlyginimo už darbą faktą, kadangi rėmėsi tik A. S. parodymais, kurie yra prieštaringi, o kitus įrodymus atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad A. S. darbo faktą įmonėje teisme patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnus E. R., įmonėje dirbantis vadybininku, o šiam asmeniui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad leido įmonėje dirbti A. S., patvirtina, jog E. R. vadovaujamoje bendrovėje nėra jokios kontrolės. Pažymi, kad E. R. teismui nepateikė Vilniaus darbo biržai adresuotos pažymos apie laisvą darbo vietą įmonėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB „VBS Construction“ direktoriumi, leido jo vadovaujamoje įmonėje dirbti pagalbiniu darbininku A. S., nesudarius su juo darbo sutarties.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. R. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir nurodė, jog jis su A. S. dėl darbo pobūdžio nesitarė, jam dirbti statybos objekte neleido, o apie asmens darbą sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 6 d., kai Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje jam buvo pranešta apie įvykusį nelaimingą atsitikimą. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją, prieštaraujančią bylos įrodymams, ir atmeta. A. S. raštiškai (b. l. 4) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „VBS Construction“ dirbo nesudaręs darbo sutarties, kai tuo tarpu su įmonės direktoriumi E. R. tarėsi dėl darbo, darbo laiko bei atlyginimo už darbą. A. S. darbo faktą patvirtina ir kitų liudytojų parodymai: L. S. paaiškinimai apie sūnaus darbo aplinkybes, E. R. paaiškinimai, kaip leido A. S. įmonėje dirbti pagalbinius darbus, bei D. E. D. paaiškinimai, kaip matė, pagal sutartį su UAB „VBS Construction“, jos sklype vykdomų statybos darbų metu dirbantį A. S..
Pažymėtina, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad A. S. UAB „VBS Construction“ realiai dirbo t. y. atliko įmonėje pagalbinius statybininko darbus. Tiek A. S. rašytinis paaiškinimas, tiek asmens parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad jo ir darbdavio E. R. santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. pokalbio dėl darbo metu A. S. su E. R. aptarė darbo sąlygas, o vėliau telefonu susitarė dėl darbo pradžios; asmuo dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą darbą – atliko įmonėje pagalbinius statybininko darbus; dirbo atlygintinai bei paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. buvo susitaręs dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio, įmonės vadybininkas E. R. buvo darbų vykdytojas ir skirdavo darbus, už atliktą darbą asmeniui buvo sumokėta 130 Lt. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog A. S. dirbo nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka darbo teisiniai santykiai neįforminti.
Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Nors E. R. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad A. S. įmonėje dirbti neleido, tačiau tokie asmens argumentai nepagrįsti bylos medžiaga. Priešingai, E. R. parodymai teisme prieštarauja kitų liudytojų: A. S., L. S., A. J. bei O. L. parodymams, kuriais netikėti nėra pagrindo. Be to, būdamas įmonės direktoriumi, E. R. inter alia turėjo užtikrinti, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai ir nebūtų leidžiama dirbti asmeniui, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka neįforminus darbo teisinių santykių. Taigi, A. S. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.