- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- eI-762-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02843-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- VĮ „Ukmergės miškų urėdijos“
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- I. D.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo VĮ „Ukmergės miškų urėdijos“ atstovams E. A., V. D. ir advokato padėjėjai L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ „Ukmergės miškų urėdijos“ skundą atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo I. D.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) Panaikinti Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. 2 (toliau – ir Sprendimas);
2) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Sprendimu Komisija, vadovaudamasi Aplinkos ministro 2015 m. sausio 22 d. patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos Nr. D1-69/3D-36 (toliau – ir Metodika) II skyriaus 9 dalimi, I. D. ūkiui padarytą žalą apskaičiavo naudojant einamųjų metų savivaldybės teritorijoje nustatytą vidutinį 2,94 t/ha derlingumą ir I. D. ūkiui padarytą žalą įvertino 18 398,67 Eur suma.
Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad atsakovas 2016 m. gegužės 24 d. posėdyje išnagrinėjo I. D. 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. gegužės 18 d. pareiškimus dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos (duomenys neskelbtini). esančiuose 4,3 ha, 7,9 ha ir 38,3 ha pupų laukuose. Buvo nustatyta, kad žalą padarė šernai, pasėlio pakenkimo intensyvumas 65 proc., bendras derliaus netekimas 190,38 tonų. Tačiau, vis tik nepakakus objektyvių duomenų netektam derliui įvertinti, Komisijos nariai I. D. pateikė pasiūlymą pažeistų laukų pasėlio vidutinį derlingumą mažinti iki einamųjų metų savivaldybės teritorijoje nustatyto vidutinio pupų derlingumo 2,94 ha. Pareiškėjas su Komisijos nustatytu pasėlio pakenkimo intensyvumo procentu (65 proc.) nesutiko, nes pakenktas plotas buvo nustatytas nenaudojant jokių matavimo prietaisų. Be to, vienas pasėlių plotas (2,50 ha) yra miško apsuptyje, o pagal Metodikos II skyriaus 12 punktą, žala tokiame sklype galėtų būti atlyginama jei sklypas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ar tvora. Minėtas sklypas aptvertas nebuvo, tačiau Komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas, kaip medžioklės plotų naudotojas, pastatė medžioklės bokštelius iš kurių buvo baidomi šernai. Ši aplinkybė nebuvo įvertinta, kaip lengvinanti.
Nesutikdamas su Komisijos atliktais paskaičiavimais nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 36 (toliau – ir Aktas) nėra išsamių duomenų apie pasėlio pakenkimo intensyvumą, todėl pareiškėjas negali patikrinti, ar teisingai nustatytas pakenkimo plotas ir pakenkimo laipsnis procentais, kadangi Komisija plotą nustatė iš akies. Atkreipė dėmesį, kad Komisija taip pat nesiaiškino, kada pupos turėjo būti nuimtos ir, ar I. D. neuždelsė derliaus nuimti. Pareiškėjo teigimu, priimant aktą Komisija pažeidė Metodikoje nustatytus reikalavimus, t. y. Akte nekonstatuotas ir neįvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas, neišmatuotas visas pasėlių dydis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, nenustatyta kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su pakenktomis vietomis, ar plotai pakenkti vienodai.
Pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės sąlygojo priimto Sprendimo neteisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Administracija) buvo gautas I. D. 2015 m. rugsėjo 18 d. prašymas dėl žalos pasėliams įvertinimo. Tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Metodikoje įtvirtintais reikalavimais, naudojant matavimo prietaisą. Patikrinimo aktą pasirašė pareiškėjo atstovas E. A.. Nors prie parašo ir nurodė, kad su paskaičiavimais nesutinka, tačiau nesutikimo priežasčių nenurodė. Kitas atstovas V. D. pasirašyti taip pat atsisakė, pastabų, prieštaravimų nefiksavo.
Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo atsižvelgta į Metodikos 12 punkte nustatytą išimtį, kad žala sklype galėtų būti atlyginama, jei sklypas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ar tvora. Šiuo aspektu nurodė, kad ši nuostata taikoma esant dviem sąlygoms, t. y., kai sklypas yra ne didesnis kaip 3 ha ir yra miško apsuptyje. Nei vienas I. D. sklypas nėra mažesnis kaip 3 ha, o sklypas, kurio plotas 4,27 ha tik dalinai ribojasi su mišku. Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo teisę deleguoti kompetentingus asmenis, atitinkamai turinčius įtaką žalos dydžiui nustatyti, todėl teiginiai, kad Komisijos žalos apskaičiavimas yra neteisingas, niekuo nepagrįsti.
Pabrėžė, kad vadovavosi Metodikos nuostatomis, Sprendimas motyvuotas ir atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo individualiam aktui keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, taip pat Komisijos narė. Paaiškino, kad tikrinimą atliko remiantis I. D. ir A. V. prašymais. Jų laukai buvo sujungti. Tikrinimą pradėjo nuo mažesnio lauko. Atkreipė dėmesį kad, nors 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte ir nurodyta, kad vienas iš laukų 2,5 ha, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis laukas buvo tikrai didesnis nei 3 ha. Nurodė, kad tikrinimą atliko naudojant prietaisą „Magellan explorer 310“. Prietaisas parodo kiek yra arų. Prietaisu matavimus atliko ji pati, pati yra agronomė, su prietaisu elgtis moka. Nurodė, jog einant buvo matyti, kad pažeidimai padaryti labai dideli ir ištisiniai, be to, pažeidimų vietos buvo nelygios, todėl su turimu prietaisu buvo išmatuota apie 20 arų. Nurodė, jog prietaisu išmatuoti visas pažeistas vietas buvo fiziškai neįmanoma, toks matavimas būtų trukęs 3-4 dienas. Pažymėjo, kad nustatinėjant padarytus pažeidimus yra matuojamas tik pats pažeistas plotas. Jei ant stiebo yra bent viena pupa, toks plotas į pažeistą jau negali būti įskaičiuojamas. Įvertinus, kad pažeidimai buvo labai dideli ir nelygūs, su Komisija buvo bendrai nuspręsta laikyti, kad yra pažeista 65 proc. ploto, nors I. D. ir prašė pripažinti, kad yra 100 proc. lauko pažeidimas. Piniginė žala buvo apskaičiuota vėliau, nes reikėjo sulaukti kol bus nuimtas derlius ir bus nustatytas pupų derlingumas. Nurodė, jog žalą nustatė viena Komisija, o Sprendimą priėmė kita Komisija. Sprendimo priėmimas užsitęsė, nes pirmos Komisijos pirmininkas išėjo iš darbo. Žala buvo apskaičiuota, kai buvo pateikta I. D. vedama dvejybinė apskaita. Nurodė, kad apžiūros metu dokumentų apie laukų nuosavybę neturėjo, tačiau visi reikalingi dokumentai, tame tarpe ir dokumentai iš registro, buvo pateikti su prašymais, kuriais buvo prašoma atlikti patikrinimą. Kad A. V. yra I. D. sieja giminystės ryšiai buvo žinoma, tačiau A. V. nuo Sprendimo priėmimo nenusišalino. Nurodė, kad žalos apskaičiavimas buvo atliktas pagal rajono derlingumo vidurkį.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra žemės ūkio specialistas. Nurodė, kad laukų apžiūroje dalyvavo kaip atstovas nuo seniūnijos. Nurodė, kad matavimus atliko A. D.. Ji naudojo GPS matuoklį. Buvo nustatyta, kad visi laukai vienodai apgadinti, todėl bendrai buvo nutarta dėl pažeidimo intensyvumo dydžio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje keliamas dėl Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas nesutikimo su Sprendimu argumentus iš esmės grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjo teigimu, apžiūros metu nebuvo naudojami jokie prietaisai pakenktam plotui nustatyti, todėl pakenktas plotas buvo nustatytas iš akies. Vienas iš pasėlių plotų yra miško apsuptyje, todėl pagal Metodikos II skyriaus 12 punktą, žala tokiame sklype galėtų būti atlyginama, jei sklypas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ar tvora, tuo tarpu sklypas tvora aptvertas nebuvo, atitinkamai Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Akte nėra išsamių duomenų apie pasėlio pakenkimo intensyvumą, t. y. neišmatuotas visas pasėlių dydis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, nenustatyta kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su pakenktomis vietomis, ar plotai pakenkti vienodai. Komisija priimdama Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, kaip medžioklės plotų naudotojas, pastatė medžioklės bokštelius, iš kurių buvo baidomi šernai. Komisija taip pat nesiaiškino, ar I. D. neuždelsė nuimti derliaus.
Atsakovas į bylą pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 13-2036 „Dėl nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti, darbo reglamento patvirtinimo“, patvirtintą Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas), nustatantį Komisijos darbo tvarką. Reglamente apibrėžtos Komisijos atliekamos funkcijos, Komisijos organizuojamų posėdžių tvarka, priimtų sprendimų įforminimas.
Pareiškėjas kritiškai vertino apžiūros metu nustatyto pasėlio pakenkimo intensyvumą, nes, pareiškėjo teigimu, apžiūrą atliekantys pareigūnai pakenktą plotą nustatė iš akies. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2. punktas). Teismo posėdžio metu liudytoja A. D. paaiškino, kad iš pradžių sklypai (jų pakenktos dalys) buvo matuojami naudojant prietaisą „Magellan explorer 310“, tačiau vėliau nustačius, kad pakenktas plotas yra labai didelis, pakenkti plotai nėra lygūs ir fiziškai nebus įmanoma matavimus atlikti naudojant turimą prietaisą, Komisijos narių buvo bendrai nuspręsta, kad pakenkto ploto intensyvumas galėtų būti 65 proc. Tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. M.. Kaip matyti iš Metodikos nuostatų, plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, tačiau kokios matavimo priemonės turėtų būti naudojamos nustatant pakenkto ploto dalį, nereglamentuota. Teisės aktais nedetalizavus, kokiomis matavimo priemonėmis pareigūnas turi naudotis nustatant pakenkto ploto dydį, darytina išvada, kad plotui nustatyti galėtų būti naudojamos pasirinktos priemonės, kuriomis būtų galimybė objektyviai išmatuoti lauko ploto dydį (arais). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tikrinimo metu specialiu prietaisu buvo išmatuota apytiksliai 20 a, tačiau atsižvelgiant į didelę pakenkto ploto dalį, Komisijos narių buvo bendrai nuspręsta, kad pakenkto ploto intensyvumas galėtų būti 65 proc. Šis rodiklis buvo fiksuotas ir 2016 m. rugsėjo 18 d. Akte. Aktą pasirašė Komisijos nariai A. P., A. D., A. M., žalą patyręs asmuo A. V., už žalos atlyginimą atsakingas asmuo ir pareiškėją atstovavęs E. A., kuris Akte nors ir pasirašė, tačiau prie parašo nurodė, kad su pasėlio pakenkimo intensyvumu nesutinka. Kaip jau minėta, patikrinimo metu dalyvavo ir V. D., kuris Akte iš viso nepasirašė. Reglamento 18 punkte nustatyta, kad Apžiūros aktą pasirašo visi apžiūroje dalyvavę asmenys. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad Aktas negali būti laikytinas teisėtu vien jau dėl to, kad apžiūroje dalyvavo tik du Komisijos nariai, t. y. A. P. ir A. D.. E. A. nors ir yra Komisijos narys, tačiau laukų apžiūroje nedalyvavo dėl interesų konflikto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skųstas nebuvo. Tuo tarpu iš byloje pateikto pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. rašto matyti, kad jame išreikštas nesutikimas dėl A. V. laukuose nustatyto pasėlio pakenkimo intensyvumo (procentais) ir tuo pagrindu buvo prašoma sudaryti naują Komisiją, tačiau klausimas dėl Komisijos narių nebuvo keliamas, kas atitinkamai reikštų, kad su tokia Komisijos sudėtimi pareiškėjas sutiko. Kita vertus, ant Akto yra trijų (iš šešių) Komisijos narių parašai, todėl Aktą vertinti, kaip neteisėtą šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo.
Apžiūroje dalyvavę asmenys turi teisę visas pastabas ir pastebėjimus, susijusius su atliekamu medžiojamųjų gyvūnų žalos paskaičiavimu, įrašyti į apžiūros aktą. Iš Akto turinio matyti, kad pareiškėjo atstovas E. A. (Komisijos narys) Akte tik bendrai nurodė, kad nesutinka su pasėlio pakenkimo intensyvumu, tuo tarpu V. D. nepasirašė visai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Reglamento 18 punkto nuostatą, nesutinkant su Akte fiksuotais duomenimis, Komisijos nariams, ar kitiems asmenims suteikta teisė į aktą įrašyti pastabas ir pastebėjimus. Todėl, kaip ir šiuo atveju, nesutinkant su Aktu, nepakanka vien tik bendrai nurodyti, kad nesutinkama su nustatytu pasėlio pakenkimo intensyvumu, ar iš vis nepasirašyti. Teikiami prieštaravimai (pastaba, pastebėjimai) turi būti motyvuoti, paaiškinti, priešinga nuomonė turi būti pagrįsta atitinkamais argumentais. Šiuo atveju tik iš skundo ir teismo posėdžio argumentų matyti, kad pareiškėjo atstovai nesutiko su pasėlio pakenkimo intensyvumu, nes pakenktas plotas, jų teigimu, buvo išmatuotas iš akies. Pagal Metodikos nuostatas, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas procentais (Metodikos 7.2 punktas), vadinasi visiškai tiksliai nustatyti pakenkto pasėlio intensyvumo nereikalauja ir teisės aktai. Kaip nurodė atsakovas bei liudytojai teismo posėdžio metu, išmatuoti pakenktą plotą fiziškai nebuvo įmanoma dėl didelių ir nelygių (netaisyklingų) pakenkto ploto dalių, todėl buvo bendrai nuspręsta, kad pakenkto ploto intensyvumas yra 65 proc. Kaip matyti, iš esmės neteisus pareiškėjas teigdamas, kad pažeistas plotas buvo išmatuotas vien tik iš akies. Kaip nustatyta bylos medžiaga, matuojant buvo naudojamas GPS prietaisas, tačiau išmatuoti visą plotą prietaisu trukdė tai, kad pažeisti plotai buvo dideli ir nelygių formų. Apžiūros metu šios aplinkybės buvo įvertintos ir, siekiant objektyvaus sprendimo, bendru sutarimu buvo nuspręsta pakenkto pasėlio intensyvumą fiksuoti 65 proc. Minėtos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius dėl atliktų matavimų vien tik iš akies. Atsakovas iš esmės pagrindė, kokiais pagrindais buvo nustatytas būtent tokio pakenkto pasėlio intensyvumo laipsnis. Tuo tarpu pareiškėjas tik bendrai prieštaraudamas nustatytam pasėlio pakenkimo intensyvumui, jokių svarių (pagrįstų) prieštaravimų, paneigiančių atsakovo nustatytas faktines aplinkybes nepateikė (nepateikė koks jo manymu galimai turėjo būti nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas, ar, kaip galėjo būti kitaip apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, nei tai atliko Komisija ir pan.).
Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek atstovai teismo posėdžio metu taip pat tik bendrais prieštaravimais nesutiko ir su apskaičiuotos žalos dydžiu. Pareiškėjas jokių konkrečių argumentų, ar savo konkrečiais paskaičiavimais pagrįstų prieštaravimų dėl apskaičiuotos žalos dydžio nepateikė. Pareiškėjas remiantis Metodikos nuostatomis tik akcentavo, kad Komisijos paskaičiavimai yra neteisingi, nes Komisija turėjo tiksliai apskaičiuoti ir apibrėžti žalos atsiradimo vietą, pasėlių praradimo plotą, pakenktų dalių intensyvumą, tačiau vien tik šiais teiginiais pareiškėjas Sprendimo neteisėtumo nepaneigė. Atsakovas nurodė, kokiu būdu buvo apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas (65 proc.), tuo tarpu prieštaraujant atsakovui, pareiškėjas turėjo pateikti atsakovo nustatytas aplinkybes paneigiančius įrodymus. Svarių prieštaravimų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo nustatytų aplinkybių teisingumu nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi žalos padarymo faktas byloje neginčijamas, tuo tarpu atsakovo nustatytų duomenų neteisingumo pareiškėjas skundo argumentais neįrodė.
Metodikos 12 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos laukų plotai: 4,3 ha, 7,9 ha ir 38,3 ha, todėl ši nuostata pareiškėjos atžvilgiu netaikytina. Akte nors ir nurodyta, kad tikrinamo lauko plotas 2,5 ha, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja, šis plotas buvo didesnis nei 3 ha.
Pareiškėjo teigimu, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas, kaip medžioklės plotų naudotojas organizavo medžiokles, pastatė medžioklės bokštelius iš kurių buvo baidomi šernai. Pažymėtina, kad ši pareiga pareiškėjui, kaip medžioklės plotų naudotojui yra įtvirtinta Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad vykdydamas įstatymo nuostatas elgėsi rūpestingai, tačiau tai, kad ši įstatyminė pareiga yra įtvirtinta įstatymu, Komisija pagrįstai neturėjo pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip lengvinančios.
Patikrinimas buvo atliktas 2015 m. rugsėjo 18 d., o pupų derlius, kaip nurodė pareiškėjas, buvo nuimtas greitai po atlikto patikrinimo. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad nebuvo ištirtos aplinkybės, ar pupų derlius buvo nuimtas neuždelsus derliaus nuėmimo laiko, tačiau pareiškėjas nepaneigė, kad pupų derlių nuimant rugsėjo mėnesį, derlius buvo nuimtas per vėlai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog Sprendime pasirašiusį A. V. ir I. D. sieja giminystės ryšiai. Tuo pagrindu iškėlė abejonę, ar A. V. pagrįstai nenusišalino nuo Sprendimo priėmimo. Reglamento 15 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Su Sprendimu nesutiko tik E. A., tuo tarpu kiti 7 Komisijos nariai su Sprendimu sutiko. Net ir tuo atveju, jei sprendžiant, kad A. V. nuo Sprendimo priėmimo turėjo nusišalinti, Sprendimas lieka priimtas kitų 6 iš 8 Komisijos narių balsu dauguma.
Pareiškėjas skundo ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais apskaičiuotos žalos dydžio matematinės išraiškos neginčija. Pareiškėjas įrodinėdamas Sprendimo neteisėtumą iš esmės nesutinka su vienu iš rodiklių (netekto pasėlio intensyvumas), kuris naudojamas apskaičiuojant žalos dydį pagal atitinkamą formulę. Tačiau pareiškėjui atsakovo nustatyto pasėlio pakenkimo intensyvumo ydingumo neįrodžius, nėra pagrindo vertinti, kad I. D. padarytos žalos dydis apskaičiuotas neteisingai.
Apibendrinant darytina išvada, kad Komisija, aptarto teisinio reglamentavimo ir nustatytų bei nenuginčytų faktinių aplinkybių kontekste, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą Sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus skundo, teismo išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.