Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 1 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame UAB (duomenys neskelbtini) autoservise, atlikus operatyvinį patikrinimą, nustatyta, kad įmonės autoservise nuo 2015-02-18 iki 2015-02-21 dirbo A. K. nors su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, jam nebuvo išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas ir apie jo priėmimą į darbą neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad 2015 m. kovo 18 d. į darbą priėmė A. K., tačiau rašytinės darbo sutarties su juo nesudarė, nes norėjo pažiūrėti, ar sugebės dirbti, be to, jis neturėjo sveikatos pažymėjimo, neatnešė asmens tapatybės dokumento. A. K. dirbo tris dienas, už darbą jam sumokėjo 80 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad tikrinimo metu nelegalių darbuotojų nedirbo, tačiau apie nelegalų darbuotoją pranešė pats. Taip pat, nurodė, kad augina du mažamečius vaikus, šeimoje sunki materialinė padėtis (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir V. T. kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 3-6), V. T. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. vasario 18 d. į jį kreipėsi A. K. dėl darbo autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu su A. K. buvo sutarta dėl darbo pobūdžio (pagalbinis darbininkas), atlyginimo (minimalus darbo užmokestis) ir darbo laiko (nuo 11.00 val. iki 16.00 val.). Kadangi norėjo įsitikinti, kad A. K. sugebės dirbti, todėl leido jam pamėginti dirbti tris dienas. A. K. įmonėje dirbo nuo 2015-02-18 iki 2015-02-21. Per šį laikotarpį A. K. tvarkė patalpas, įrankius ir montavo padangas. Su A. K. rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi jis neatnešė sveikatos pažymėjimo. 2015-02-20 V. T. pareikalavo, kad šis atneštų reikiamus dokumentus, tačiau jis pareiškė, kad išeina iš darbo ir daugiau nedirbs. A. K. išmokėjo 80 Eur iš asmeninių pinigų (b. l. 7), A. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nuo 2015-03-03 yra įsiregistravęs darbo biržoje. Jo specialybė – vairuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvykęs pokalbiui dėl darbo. Darbo sąlygos jo netenkino, nes žadėjo mokėti minimalų atlyginimą. Pamatęs, koks darbo tempas, A. K. išėjo. Tai vyko vasario mėnesio viduryje (b. l. 8), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 9-11).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. vasario 18 d. – 2015 m. vasario 21 d. 1 d. (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise A. K. dirbo – tvarkė patalpas, įrankius, montavo padangas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T. paaiškino, kad A. K. leido pradėti dirbti su juo nesudaręs darbo sutarties, nes norėjo įsitikinti, kad A. K. sugebės dirbti, be to, pats A. K. vengė pateikti įsidarbinimui reikalingus dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad V. T. leido A. K. dirbti su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, A. K. neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo pažymėjimą ir apie jo priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinis skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie V. T. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str., teismas

nutarė:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VMI.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.