Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2013-08-14, apie 15.16 val., prie Pramonės pr. 16, Kaune, vairuodamas automobilį Volkswagen „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę pusę stovėjimo aikštelėje tarp dviejų transporto priemonių netilpo, kliudė automobilio „Renault Scenic“ galinį bamperį, netilpęs pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė automobilio Hyundai „Sonata“ dešinės pusės bamperio kampą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad jis nesant nukentėjusiųjų asmenų apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytoja S. B. parodė, kad ji atvažiavusi į „Urmo Bazę“ statėsi automobilį “Renault Scenic“, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukosi ir lietė jos mašinos buferį, sparną. Mano, kad jis turbūt nepastebėjo ir atbulas išvažiavo. Ji mojavo, kad sustotų, bet jis nuvažiavo. Į policiją nesikreipė, nes padaryta žala nedidelė, draudimas žalą įvertino 326 Lt. Nežino, ar jis matė, kaip ji mojavo, tačiau susilietimo jis galėjo nejausti, nes nubrėžė jos automobilį labai nežymiai.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji yra automobilio Hyundai „Sonata“ savininkė, tačiau ją vežioja dukra. Žalų skyrius jos automobiliui padarytą žalą įvertino apie 300 Lt, buvo tik truputį stuktelėta, patys būtų to nepastebėję.

Liudytoja S. J. parodė, kad ji važiavo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kuris bandė parkuotis, tačiau išsukę pastebėjo, kad per mažai vietos. Bandė išvažiuoti atbulomis, tačiau jokio kontakto nejuto. Tuo metu buvo daug žmonių, tačiau nematė, kad kažkas mojuotų.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-5), tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), paaiškinimais (b.l. 7-10), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 17), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad V. S. 2013-08-14, apie 15.16 val., prie Pramonės pr. 16, Kaune, vairuodamas automobilį Volkswagen „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę pusę stovėjimo aikštelėje tarp dviejų transporto priemonių netilpo, kliudė automobilio „Renault Scenic“ galinį bamperį, netilpęs pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė automobilio Hyundai „Sonata“ dešinės pusės bamperio kampą, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. V. S. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, jis neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai nėra žymūs (b.l. 3-5), nukentėjusiųjų asmenų automobiliai apgadinti labai nestipriai, ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio akivaizdžių žymių nesimato. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas galimai nejuto ir negirdėjo kontakto, tai rodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo. Liudytoja S. B. nurodė, kad susilietimas buvo nežymus, vairuotojas susilietimo galėjo nejausti. Liudytoja V. S. nurodė, kad jos automobiliui padaryta žala yra nedidelė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad V. S. būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog V. S. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl jam skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. V. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.