Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-483/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
1S-73-483/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Kaltinamasis
E. V.
Byla Nr. 1S-73-483/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. kovo 1 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad tyčia nužudė A. L., t. y.:

E. V. nuo 2014 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. birželio 1 d. 9.30 val. B. V. gatvėje, Juodšilių kaime, Juodšilių seniūnijoje, Vilniaus rajone esančiame miško masyve, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su J. S., išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia sudavė kojomis ir rankomis ne mažiau kaip du kartus A. L. per galvą ir padegė pastarojo veidą, nuo gautų sužalojimų A. L. mirė.

2014 m. birželio 1 d. E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi E. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis to paties bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiama.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam E. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė dviems mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.

Kaltinamasis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kad susitaikė su tuo, jog jam bus paskirta bausmė. Kaltinamojo teigimu, jis neketina bei nemato prasmės bėgti, slėptis nuo teismo, tokiu būdu blogindamas savo padėtį, kadangi pripažįsta, jog turi atsakyti už jo padarytą nusikalstamą veiką. Pasak kaltinamojo, jis turi mažametę dukterį G. V., kuri gyvena su savo motina, buvusia kaltinamojo sugyventine. Kaltinamojo teigimu, jis nematė savo dukters pusantrų metų, teismui paskyrus E. V. bausmę, jis nematys savo dukters dar ilgiau.

Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti kaltinamojo E. V. skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla, kaltinamuoju aktu, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. V. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, kaltinamojo E. V. parodymų patikrinimo vietoje metu, asmens parodymo atpažinti protokole. Šių duomenų pakanka tam, kad kaltinamajam E. V. būtų taikoma kardomoji priemonė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam E. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė dviems mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą – yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas E. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis kaltinamas padaręs labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurią skirtina bausmė gali būti priežastimi, dėl kurios kaltinamasis slėptųsi nuo teisėsaugos institucijų, bei bandytų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nurodė, kad yra pagrindo abejoti kaltinamojo socialinių ryšių tvirtumu: E. V. yra jauno amžiaus, dirba atsitiktinius darbus, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena asocialiai (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. p.).

Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis), t. y. būtina atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. V. yra nevedęs, turi mažametę dukterį G. V., anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki suėmimo gyveno su tėvais ir broliu nuomojamame bute. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis iki suėmimo neturėjo pastovios darbo vietos, neregistruotas darbo biržoje, gyvena asocialiai, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą) turėjo pagrindo konstatuoti, kad E. V. neturi tvirtų socialinių ryšių. Nors kaltinamasis turi mažametę dukterį, iki suėmimo gyveno nuomojamame bute su giminaičiais bei dirbo atsitiktinius darbus, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti tvirtą socialinį ryšį, kurio stiprumą nulemia ne tik nurodytos aplinkybės, bet ir kitos aplinkybės, tarp kurių – nuolatinė darbo ar mokymosi vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo tvirto socialinio ryšio nebuvimu, kartu su ta aplinkybe, jog E. V. už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką gresia griežtos bausmės paskyrimas, patvirtina, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Be kaltinamojo E. V. teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar dviems mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Juo labiau, kad baudžiamoji byla, kurioje E. V. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra išnagrinėta, teismo nuosprendžio paskelbimas numatytas 2015 m. balandžio 9 d. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nuta r i a:

kaltinamojo E. V. skundą atmesti.

Teisėjas Viktoras Kažys