Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-130-568/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2-130-568/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15059-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Odeta Ragauskienė
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
A. M.
Ieškovas
L. M.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Editai Marijai Šlapiki
Civilinės bylos Nr. 2-130-568/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15059-2010-3Procesinio sprendimo kategorija : 44.2.4.2; 44.5.2; ; 116.1; (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Ragauskienė,sekretoriaujant Simonai Stašinskei, Ramunei Gilienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui A. K. , trečiajam asmeniui A. M.,

nedalyvaujant ieškovei L. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui A. M. dėl deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. M. pateikė teismui ieškinį (b.l.3-5), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. K. 1200,00 Lt turtinei žalai atlyginti, 500,00 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė L. M. ieškinyje bei teismo posėdžio metu ( b.l. 103) nurodė, kad 2010-04-30 d. po darbo prie jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastatė dvi jai ir jos individualiai įmonei priklausančias transporto priemones – (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir NISSAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ryte jos sutuoktinis pastebėjo, kad abi transporto priemonės yra aptaškytos dažais – buvo aptaškyti automobilių šonai, kapotai ir langai. Paaiškėjo, kad iš vakaro atsakovas A. K., dažydamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės dalį aptaškė dažais jos automobilius. Mano, kad automobiliai buvo aptaškyti tyčia. Atsakovas iš vakaro pastogę dažė žalia spalva, žalia spalva buvo aptaškyti ir abudu automobiliai. Ieškovės sutuoktinis kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Atsakovui nesutikus tvarkyti automobilių, 2010-05-12 kreipėsi į UAB „Artharita“, kuri atliko automobilių remonto darbus, t.y. nuėmė dažus nuo automobilių, atliko kėbulų šlifavimo ir poliravimo darbus. Už atliktus darbus ieškovė sumokėjo 1200,00 Lt, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovo. Dėl automobilių sugadinimo ieškovė kreipėsi į policiją, kuri nustatė, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės ir kadangi žala buvo padaryta, pasiūlyta ieškovei dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą. Atsakovas pastogės dažymo darbus vykdė nerūpestingai, neapdairiai, neužtikrino, kad dėl jo vykdomų darbų nebūtų padaryta žala kitam turtui, todėl iš atsakovo priteistina 1200,00 Lt žala už automobilių remonto darbus. Dėl įvykusio incidento jai teko patirti didelių nepatogumų, ji negalėjo naudotis automobiliais, teko pačiai rūpintis automobilių remontu, kas sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei streso, be to tai pakenkė jos sveikatai, ko pasekoje jai teko gultis į ligoninę, todėl taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 500,00 Lt neturtinės žalos.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, ją atstovauja advokatė Edita Marija Šlapikienė (atstovavimo sutartis b.l. 50), todėl teismas sprendžia, jog jos teisės nebus pažeistos ir bylą nagrinėja, jai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, tą patvirtina ir iš Žaliakalnio policijos nuovados išreikalauta byla. Esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjo M. įmonei priklausantys automobiliai BMW ir NISSAN, kurie po aptaškymo dažais yra nufotografuoti ir policijos medžiagoje. Tie patys automobiliai buvo taisyti, byloje pateikta PVM sąskaitą-faktūra, iš kurios matyti, kad autoremonto įmonei buvo sumokėta 1200 Lt. Žaliakalnio policijos komisariate atsakovas nurodė, kad vakare buvo dažoma pavėsinės tvora ir jis tyčia neaptaškė mašinų, dažė atidžiai ir kruopščiai, ir tikrai stengėsi neaptaškyti. CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, žala padaryta dėl aplaidaus ir nerūpestingo atsakovo elgesio. Netyčiniai veiksmai taip pat užtraukia civilinę atsakomybę. Tą jis pripažino pirminėje apklausoje duodamas parodymus Žaliakalnio policijos komisariate. Svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal žemės sklypo planą aiškiai yra nurodyta, kokioje vietoje M. turi statyti automobilius. Ji ten ir statė. Atsakovas patvirtino, kad dažė pavėsinę. Tiek automobiliai aptaškyti, tiek pavėsinė dažyta tais pačiais dažais žalios spalvos. Niekas kitas, išskyrus atsakovą, ir negalėjo nudažyti, nes jis dalyvavo tame dažyme ir pripažino savo kaltę duodamas pirminius parodymus. Tretysis asmuo, ryte pamatęs, kad yra išteplioti automobiliai, iškvietė policiją. Policijoje yra nufotografuoti automobiliai ir jiems padaryti sužalojimai. CK 6.249 str. d. numato, kad žala yra tiesioginiai nuostoliai, kuriuos asmuo patyrė dėl neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju padarytos žalos dydis yra 1200,00 Lt. Taip pat ieškovė prašo priteisti 500,00 Lt neturinę žalą, kadangi ieškovė dvi savaites negalėjo naudotis automobiliais, buvo sutrikdyta jos sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. savo atsiliepime ( b.l. 33-34) ir teismo posėdžio metu ( b.l. 103-104, ) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 2010-04-30 jis su kaimynais dažė pavėsinę, tvorą, adresu (duomenys neskelbtini). Gale tvoros apie 1,5 metro atstumu stovėjo 2 automobiliai. Prieš jam ateinant dažyti kaimynai minėjo, kad prašė ieškovės ir trečiojo asmens sūnaus patraukti mašinas, bet jis atsisakė. Baigus dažymo darbus viską susitvarkė, automobiliai apdažyti nebuvo. Kitą rytą tretysis asmuo atėjo reikalaudamas žalos atlyginimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja ieškinio faktiniam pagrindui. Ieškinyje teigiama, kad automobiliai buvo palikti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, o teismo posėdyje ieškovė teigė ir pateikė nuotraukas, kad automobiliai stovi šalia pavėsinės. Nuotrauka ir teiginys, kad automobiliai stovi M. priklausančioje vietoje yra melagingi, nes ši žemė balandžio 30 d. buvo valstybės nuosavybės žemė ir jie nebuvo jokiais teisiniais aktais kam nors priskirti, tuo lopinėliu galėjo naudotis visi. M. ūkiniai pastatai yra nutolę nuo pavėsinės apie 20 m, aptaškyti automobilius per tokį atstumą neįmanoma. Žaliakalnio policijos nuovadoje nustatyta, kad pavėsinę dažė jis, E. ir A., ir nenurodyta, kodėl atsakovu pasirinktas būtent jis. Policijos pareigūnai nustatė, kad dar du asmenys be jo dažė pavėsinę. Nėra nustatyti jokie neteisėti jo veiksmai. Priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos nėra, žalos dydis nepagrįstas. Niekur neužfiksuota, kokiais dažais buvo dažyta pavėsinė, ir kokiais dažais buvo nuterlioti automobiliai. Automobiliai servisui pateikti tik kito mėnesio viduryje. Niekur nerašoma, kokiais dažais buvo dažyti automobiliai, ir jis nedalyvavo automobilių remonto procese. Pavėsinė dažoma buvo ne dažais, o medžio impregantais, kurie nusiplauna be skiediklio ir be jokio muilo, tik su vandeniu, todėl buvo šlifuojamos ir poliruojamos tikrai ne tos medžiagos nuo automobilių, kuriomis jie dažė pavėsinę. Teigiama, kad automobiliai nuteplioti ir aptaškyti iš abiejų pusių. A. M. tą dieną vaikščiojo po kiemą ir būtų pastebėjęs, kad automobiliai aptaškyti ar smarkiai išteplioti teptuku. Ieškovė teigė, kad ryte pamatė aptaškytus automobilius, bet kur iki to laiko jie stovėjo, nenurodo. Dirbo trise, kieme stovėjo kelios mašinos, o viena net ir po pavėsine, ir nei viena nenukentėjo. Kas liečia netutinę žalą tai mano, kad neturtinės žalos nustatymas nepagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal CPK, todėl ieškinys atmestinas.

Tretysis asmuo A. M. paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad jo nuomone atsakovas tyčia aptaškė automobilius dažais, kadangi pyksta dėl žemės, kurios nepavyko privatizuoti. Automobiliai buvo aptaškyti taip, kad jų nebuvo galima nuplauti. Jis pats kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau jis į kalbas nesileido, o liudytoja J. pasakė, kad jūs nieko neįrodysit, tačiau ieškinys įrodytas, todėl prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ar atsikirtimus (LR CPK 177,178 str.), o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR CPK 185 str. 1d.).

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis NISSAN MAXIMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10), o ieškovės L. M. IĮ priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas A. K. 2010-04-30 dažais apgadino aukščiau nurodytus automobilius ir tuo ieškovei padarė 1200 Lt žalą. Todėl ieškovė civilinėje byloje privalėjo įrodyti, kad žalą savo veiksmais nurodytiems automobiliams padarė būtent atsakovas A. K..

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-04-30 d. laikotarpyje nuo 18 val. iki 21 val. buvo dažoma, namo, esančio (duomenys neskelbtini), stoginė (pavėsinė), prie kurios buvo palikti nurodyti automobiliai. Minėtą stoginę dažė atsakovas A. K., D. J., E. S. ir A. A.. Todėl žalą automobiliams galėjo padaryti tiek bet kuris iš šių asmenų, tiek, dažams džiūstant, kiti asmenys. Aplinkybės, kad žalą automobiliams padarė būtent atsakovas A. K. ieškovė civilinėje bylioje neįrodė. Pati ieškovė automobilių apgadinimo momento nematė. Ieškovės vyras tretysis asmuo A. M. apgadinimus pamatė tik kitą dieną ryte. Jokių asmenų, kurie būtų betarpiškai matę apgadinimo momentą ieškovė nenurodė ir teismo apklausti liudytojais neprašė. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu tik patvirtino aplinkybę, jog 2010-04-30, jam statant įmonės automobilį kieme, matė, jog buvo talka ir dažoma tvora, ir tik ryte, po tėvo skambučio atvyko į kiemą ir pamatė apdažytas žaliai mašinas (b.l.105-106). Atsakovas kategoriškai neigia, kad žala padarė jis. Atsakovo nurodomas aplinkybė patvirtina ir liudytoja D. J., kuri apklausta teismo posėdyje parodė, kad su kaimynais dažė tvorą, pabaigę darbus susitvarkė, apdažytų mašinų ji nematė. Jiems bedažant tvorą kieme vaikščiojo ieškovės vyras A. M. ir matė kaip vyksta darbai, tuo metu jis jokių pretenzijų nereiškė. Tik kitą rytą A. M. atėjo reikalauti žalos atlyginimo už neva apdažytus automobilius. Apdažytų automobilių ji nematė nei iš vakaro, nei ryte. Nežino, kodėl A. M. iš visų dažiusiųjų pasirinko atsakovą J. K. ir nustatė, kad tai jo darbas ( b.l. 122-123).

Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo reikalavimą, o būtent, atsakovo neteisėtų veiksmų tam tikroje teritorijoje (nėra pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas), nes nėra nustatyta konkreti teritorija, kurioje buvo atliekami darbai, kurių pasekoje atsirado žala, neįrodytas darbų mastas ar apimtis.

Nėra įrodyta ir aplinkybė, jog atsakovas A. K. vykdė atitinkamus veiksmus, ko pasekoje atsirado minėta žala. Be to, autotransporto priemonės BMW (duomenys neskelbtini) bei NISSAN (duomenys neskelbtini) buvo renontuotos 2010-05-12 t.y. praėjus daugiau kaip 10 dienų nuo įvykio, tokiu būdu nėra įrodyta aplinkybė, kada tiksliai buvo apgadinti automobiliai . Automobiliai fotografuoti 2010 05, ką patvirtina ir patikrinimo medžiaga Nr. 20-25-2-AP-490, tačiau neįrodyta, kur jie tuo metu stovi, įvykio vietos apžiūra nebuvo atliekama.

Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog civilinė atsakomybė atsirado neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, (LR CK 6.246 str. 1d.), t.y. neįrodė, jog būtent tik atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastis civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kur iš tiesų stovėjo automobiliai 2010-04-30, nes fotonuotrauka (b.l.52) tik patvirtina aplinkybę, jog automobiliai stovi, tačiau nenurodytas nei laikotarpis, nematyti ir namų valdos adreso. Kaip jau minėta, kitų asmenų, kartu su atsakovu dažiusiu nurodytą pavėsinę, ieškovė civilinėje byloje apklausti liudytojais neprašė. Atsakovo kaltės nepatvirtina ir byloje pateikta policijos patikrinimo medžiaga, kadangi atsakovas paaiškinime savo kaltę taip pat neigia, o kiti kartu su atsakovu pavėsinę dažę asmenys, taip pat jokie asmenys betarpiškai matę automobilių apgadinimą patikrinimo metu policijoje apklausti nebuvo.

Asmenims civilinės teisės atsiranda įstatymų numatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos CK 1.136 straipsnio 1 dalis).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka yra ginamos teisme (Lietuvos Respublikos CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Asmens civilinės teisės ar jų įgyvendinimas gali būti ribojami įstatymu ar įstatymų pagrindu teismo, jeigu toks ribojimas būtinas svarbioms vertybėms ginti (Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Įstatymas, ribojantis civilines teises, turi būti aiškus. Tuo atveju, kai nacionalinės teisės nuostatos yra neaiškios, jos gali būti aiškinamos atsižvelgiant į E. S. teisės nuostatas. Ieškovė L. M. pareiškė reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo t.y. 500 Lt. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Ieškovė L. M. grindžia neturtinės žalos atsiradimą aplinkybėmis, jog dėl automobilių apgadinimų pablogėjo jos savijauta, sveikata, todėl buvo priversta kreiptis į sveikatos įstaigų medikus, tai pagrįsdama išrašais iš medicininių dokumentų. Rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog L. M. yra neįgali (neįgaliojo pažymėjimas, b.l.15), jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos ) poreikis (pažyma, b.l.16), ji gydėsi 2008-12-13 iki 2008-12-19 (išrašas, b.l.17), 2011-03-07 iki 2011-03-21 (išrašas, b.l.51) ir tai neįrodo, jog sveikatos pablogėjimas sietinas su 2010-04-30 įvykiu. Be to, buvo nurodyta , kad įmonės veikla buvo sutrikdyta, tačiau nepateikta tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ir toks reikalavimas nėra pagrįstas, todėl ir negali būti tenkinamas.

Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas, ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, nes neįrodytos aplinkybės, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, esant būtent tik jo kaltei, atsirado žala, nepagrįstas jos dydis bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CPK 177,178 str.).

Ieškinį atmetus iš ieškovės L. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 88 str. 3d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 178 str., teismas,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , valstybei – 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Odeta Ragauskienė