- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- I-896-394/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
dalyvaujant pareiškėjos atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ 1 punkto 1.1 papunktį.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ 1 punkto 1.1 papunkčiu (toliau – įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėja paaiškino, jog ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2016 m. lapkričio 2 d. buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ Nr. 40-IS-57-(4.2) (toliau – Išvada), kuria vadovaujantis, ginčijamu įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Su skundžiamu įsakymu pareiškėja pasirašytinai supažindinta 2016 m. gruodžio 28 d. Pareiškėja 2016 m. spalio 17 d. tarnybą Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK pradėjo 8.00 val. Apie 12.55 val. jai grįžus į Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK 311 kabinetą, pamatė reagavimo skyriaus tyrėją N. Š. su veiklos skyriaus tyrėju J. Ž. bei merginą (15-16 metų amžiaus) ir jaunuolį (12-13 metų amžiaus), kuriam buvo uždėti antrankiai. Mergina pareiškėjai buvo žinoma, tai – K. A., kuri yra vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinė. Pareiškėja žinojo, kad K. A. dažnai pabėgdavo iš vaikų globos namų bei darydavo įvairius teisėtvarkos pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Taip pat žinojo, kad yra pradėta keletas ikiteisminių tyrimų, kuriuose ji yra įtariamoji. Jaunuolio, t. y. L. V., nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Pareiškėjai atsisėdus prie darbo stalo dirbti su medžiagomis, tyrėjai N. Š. ir J. Ž. išėjo iš kabineto. Po kelių minučių jaunuolis paprašė į tualetą, pareiškėjai neleidus, jis prisėdo ant kėdės. Netrukus pašoko ir pasileido bėgti per koridorių link laiptinės į apačią. Pamačiusi, kad jaunuolis nubėgo į antrą aukštą, pareiškėja sušuko antrame aukšte stovėjusiam J. Ž., kad jaunuolis nubėgo link migracijos išėjimo ir J. Ž. nubėgo jam iš paskos. Pareiškėja jaunuolio nesivijo, nes grįžo į 311 kabinetą, kur buvo likusi viena K. A.. Kokiu pagrindu jaunuoliai buvo laikomi darbo kabinete, pareiškėja nežinojo, jos niekas neinformavo apie jų procesinę padėtį, jokio pavedimo saugoti sulaikytus jaunuolius tiesiogiai ji negavo, todėl darbo vietoje dirbo suplanuotus darbus. Pareiškėja neprivalėjo vykdyti pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktuose nurodytų funkcijų, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi nebuvo informuota apie šiuos sulaikytus jaunuolius, jokių nurodymų negavo, o atkreipdama dėmesį, kad jaunuolis bėga, ėmėsi priemonių jo veiksmams sukliudyti. Tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant Išvadą, nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, suformuota teismų praktika. Išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku, kokiais veiksmais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigą veikti tik taip ir ne kitaip, ji pažeidė, kokiais teisės aktais yra grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas, nevertintas pareiškėjos kaltės klausimas ir tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės. Vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Pareiškėjai paskirta nuobauda už bendro pobūdžio teisės normų pažeidimą, taip pat už teisės normų, leidžiančių pareigūnui pasirinkti veikimo būdą vadovaujantis objektyviomis aplinkybėmis, nustatytais faktais, jo vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, ką pareiškėja, nagrinėjamu atveju ir padarė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tyrimą atliekantis pareigūnas privalo ne tik surinkti informaciją apie tarnybinio nusižengimo aplinkybes, bet ir įvertinęs jų visumą, nustatyti visus tarnybinei atsakomybei kilti būtinus tarnybinio nusižengimo elementus, kurie privalo atsispindėti tarnybinio tyrimo išvadoje. Nesant šių pagrindinių elementų, tarnybinis patikrinimas vertintinas kaip atliktas paviršutiniškai bei neobjektyviai. Tyrimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė pareiškėjos kaltės, todėl skundžiamas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas. Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad skundžiamas 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas priimtas tuo metu, kai pareiškėja atostogavo, po to sirgo vaikas – ji nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, slaugos, vėliau pareiškėja dirbo 4 dienas ir po Naujųjų metų jai buvo suteiktos likusios atostogos, į darbą grįžo sausio 16 d., įsakymas jai pasirašytinai įteiktas 17 d., t. y. jos šeštą darbo dieną po įsakymo priėmimo. Pareiškėja su tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo supažindinta, ją, kaip ir skundžiamą įsakymą, 2016 m. gruodžio 28 d. atsispausdino iš AVILIO sistemos.
Pareiškėjos atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė M. B. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos skundą, prašė jį tenkinti ir panaikinti pareiškėjai paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad J. P. yra nubausta už bendro pobūdžio teisės aktų, pareigybės aprašymo, įstatymo nuostatų reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėja neturėjo pareigos, kaip nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, konvojuoti, saugoti, prižiūrėti pabėgusio asmens – nepilnamečio. J. P., grįžusi po pietų pertraukos, atėjo į savo kabinetą dirbti tą dieną susiplanuotų darbų, ji vykdė savo kasdienines funkcijas, sulaikytas nepilnametis nebuvo pareiškėjos žinioje, jai nebuvo jokių administracinių, kitų rašytinių ar žodinių nurodymų, pavesta priimti savo žinion ar tai stebėti ar konvojuoti ar kitaip kontroliuoti sulaikyto nepilnamečio elgesį. Tokie pavedimai iš vadovo paprastai būna nutarimo arba rezoliucijos formos arba bent jau žodinės formos, tai nebuvo padaryta. Negalima skirti nuobaudos už bendro pobūdžio pareigų nesilaikymą. J. P. šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos jo sulaikyti ar užtverti duris. Kaip ji nurodo savo paaiškinime ir išvadoje minima, kad iš tikrųjų ji tiesiog buvo įsigilinusi į savo kasdieninius darbus, tuo momentu pildė procesinius dokumentus ir objektyvios galimybės staigiai sureaguoti ji neturėjo. Reikia atskirti du dalykus – ką ji privalėjo ir ką ji galėjo daryti. Tai šiuo atveju ji neprivalėjo nei konvojuoti, nei saugoti, nei gaudyti, nei pranešti budinčiam apie tai, kad nepilnametis asmuo pabėgo. Negalima paskirti tarnybinės nuobaudos už bendro pobūdžio teisės aktų nesilaikymą, o tai eliminuoja pareiškėjos kaltę. Dėl darbo organizavimo pagal pareigybės aprašymo 6.9 punktą paaiškino, kad negalima sakyti, kad visi pareigūnai atsako komisariate už visus į komisariatą ar į bendrą darbo kabinetą pristatytus asmenis. Ta pareiga kyla tuomet, kai vadovo rezoliucija pavedama, kai pareigūnas pats pasirašo ant sulaikymo protokolo, kai pareigūnas pats jį sulaiko arba priima nutarimą sulaikyti, pripažinti įtariamuoju ir panašiai, tuomet jam kyla pareiga vykdyti tuos punkto reikalavimus. Turi būti konkrečiai ir individualiai nustatyta būtent ta iš pareigybės aprašymo nuostatų kylanti pareiga. Pareigūnai Ž. ir Š. sulaikė tuos asmenis – nepilnamečius, jie atliko procesinius veiksmus ar ruošėsi juos atlikti, tą patvirtina ir tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga, jie ir privalėjo užtikrinti konvojavimą, apsaugą ir priežiūrą. J. P. nei viename procesiniame dokumente nefigūruoja, kad būtų susijusi su šių asmenų sulaikymu, apklausa – jie buvo tų dviejų pareigūnų žinioje. Nuobauda paskirta nepagrįstai, neteisėtai, nesant pareiškėjos kaltės. Jeigu teismas pripažintų pareiškėjos kaltę, t. y., kad ji turėjo pareigą pagal bendras normas saugoti tuos asmenis, tuomet prašo sušvelninti nuobaudą, nes pareiškėjai paskirta nuobauda yra per griežta. Pareiškėja nebuvo bausta, jos tarnybinė veikla vertinta gerai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kartą tokio pobūdžio bylose dėl tarnybinių ginčų yra akcentavęs, kad nuobauda turi būti skirta už konkrečių pareigų neatlikimą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja atliko savo tiesiogines funkcijas, po pietų pertraukos atėjo į savo kabinetą ir sėdo dirbti numatytus darbus, tai yra atliko savo tiesiogines funkcijas. Be to, yra ir procedūrinių pažeidimų: pažeisti supažindinimo su įsakymu ir išvada terminai. Tarnybinis patikrinimas atliktas, išvada surašyta ir tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Jei teismas manytų, kad stebėti, konvojuoti, pranešti, gaudyti tą nepilnametį asmenį, kuris pabėgo, buvo pareiškėjos pareiga, tuomet negalima taikyti tokios pat nuobaudos ir atsakomybės kaip ir kitiems pareigūnams, kurių žinioje buvo pabėgęs asmuo. Tuomet tikslinga atsižvelgti į tos nuobaudos griežtumą ir ją sušvelninti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių aps. VPK) viršininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių aps. VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-57-(4.2) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja J. P., Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, turėdama pareigą organizuoti ir vykdyti pristatytų į tarnybines patalpas asmenų apsaugą ir priežiūrą, taip pat užtikrinti policijos įstaigoje sulaikytų asmenų apsaugą ir priežiūrą, pagal kompetenciją keistis informacija, tinkamai neorganizavo ir neužtikrino sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas įtariamojo priežiūros ir apsaugos, dėl to sulaikytas įtariamasis pabėgo iš policijos įstaigos patalpų, o pabėgus įtariamajam, apie tai nedelsiant neinformavo Šiaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno. Tokiais savo veiksmais pareigūnė nesilaikė Šiaulių aps. VPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtintų Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.9, 6.10, 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. J. P. veiksmuose tyčios nenustatyta, jie vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, kurie sukėlė pasekmes, t. y. sulaikytas įtariamasis pabėgo iš policijos įstaigos ir visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbtas straipsnis, visuomenė informuota apie nuo pareigūnų pabėgusį nepilnametį, o tai menkina pasitikėjimą policijos darbu, tikėjimą policijos pasiruošimu tinkamai ir kokybiškai atlikti savo funkcijas. Pareiškėja 2016 m. spalio 17 d., būdama Radviliškio rajono policijos komisariato patalpose, kabinete Nr. 311, 12.45 val., iš kabineto išėjus Veiklos skyriaus tyrėjui J. Ž. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui N. Š., tinkamai nestebėjo pristatyto įtariamojo veiksmų, dėl to pastarasis, išlaisvinęs ranką iš vienos antrankių apyrankės, pabėgo iš policijos komisariato patalpų, o pabėgus įtariamajam, apie tai nedelsiant neinformavo Šiaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno. Pareiškėjos atlikti konkliudentiniai veiksmai (jaunuolis paprašė į tualetą, bet ji neleido eiti; pabėgus jaunuoliui, J. P. sušuko antrame aukšte stovėjusiam J. Ž., kur pastarasis nubėgo; ji paskui jaunuolį nebėgo, nes grįžo į kabinetą, kur buvo likusi viena K. A.) bei jos pateiktas paaiškinimas (grįžusi į kabinetą matė, kad jaunuoliui uždėti antrankiai; žinojo, jog K. A. atžvilgiu yra pradėtų ikiteisminių tyrimų, kur ji įtariamoji) patvirtina, kad J. P. suprato, kokia yra pristatytų jaunuolių procesinė padėtis. Be to, pareiškėjai, turinčiai didelę darbo patirtį vidaus tarnyboje, savaime turėjo kilti klausimas, ką veikia jos kabinete jaunuoliai, kai vienam jų uždėti antrankiai, ir išsiaiškinti nedelsiant jų procesinę padėtį, ypač pamačius, kad tyrėjai N. Š. ir J. Ž. išeina iš kabineto, o, užimdama aukštesnes pareigas ir turėdama didesnę kompetenciją nei tyrėjai N. Š. ir J. Ž., įspėti juos, kad vienai užtikrinti dviejų asmenų apsaugą gali būti sudėtinga. Taip pat J. P., pabėgus įtariamajam, nesiėmė veiksmų nedelsiant pranešti apie tai Šiaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčiam pareigūnui, kurio uždavinys yra operatyvus reagavimas į gautą informaciją apie įvykį ir policijos pajėgų veiklos koordinavimas, dėl to užkirto kelią skubiai organizuoti pabėgusio asmens persekiojimą ir sulaikymą. Išvadoje yra konstatuota, jog J. P. veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, kuomet realizuoti abu kaltės struktūriniai elementai, t. y. valinis (nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių pareiškėja negalėjo tinkamai atlikti pareigų) ir intelektualinis (pareiškėja atitinka kvalifikacinius reikalavimus, numatytus jos užimamai pareigybei vykdyti, yra susipažinusi su savo pareigybės aprašymu, turi didelę darbo patirtį vidaus tarnyboje, tad turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą). Pareiškėjos tarnybinis nusižengimas sukėlė ir neigiamas pasekmes – įtariamasis pabėgo iš policijos komisariato patalpų su specialiosiomis priemonėmis – antrankiais, slapstėsi nuo pareigūnų ir tik atsitiktinai jis vėl buvo sulaikytas. Be to, šis pažeidimas galėjo sukelti sunkius padarinius, nes pabėgęs įtariamasis buvo nepilnametis, sulaikymo dieną (buvo spalio mėnuo), kaip teigia L. V., lauke buvo šalta, dėl to įlipo į atokiau stovintį garvežį ir, norėdamas nusiimti antrankius nuo antros rankos, laisvą antrankį prikabino prie traukinyje esančios kilpos, tačiau neišsilaisvino, antrankiai pradėjo spausti ranką ir jis ėmė šauktis pagalbos. Įtariamasis tik pro šalį atsitiktinai ėjusių pašalinių asmenų pagalba buvo surastas ir vėl policijos pareigūnų sulaikytas. Be to, internetinėje svetainėje DELFI buvo paskelbtas straipsnis apie vagyste įtariamo paauglio sugebėjimą pabėgti iš komisariato, o tokio pobūdžio informacija daro įtaką vidaus tarnybos sistemos įvaizdžiui. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad J. P. buvo didesnę patirtį turinti pareigūnė ir matydama situaciją turėjo kolegas įspėti, kad jos nepaliktų ir kad patys pasirūpintų šių jaunuolių apsauga. Kai sulaikomas asmuo, kol užpildomi procesiniai dokumentai, pareigūnai pagal bendro pobūdžio pareigas be atskiro pavedimo turi saugoti pristatytus asmenis, t. y. tarpusavio bendradarbiavimas. Pripažįsta, kad įsakymas pareiškėjai įteiktas viena diena vėliau, o tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo įteikta, tačiau nurodė, kad tokia situacija susidarė todėl, kad pareiškėja gruodžio mėn. dirbo keturias dienas, o dėl atsakovo darbuotojų neapsižiūrėjimo buvo praleistas terminas 1 diena, su išvadomis pareigūnų niekada pasirašytinai nesupažindina, nes jos yra įkeliamos į policijos informacinę sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ (toliau – Įsakymas) 1 punkto 1.1 papunkčio, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja (b. l. 39), statutine valstybės tarnautoja (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas), ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjos veiklą.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas, Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y., redakcija, galiojusi pareiškėjos veikos, dėl kurios jai skirta tarnybinė nuobauda, atlikimo ir pabaigos metu). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01, toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą definiciją, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Byloje nustatyta, kad laikinai einantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas S. M. 2016 m. spalio 17 d. surašė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskr. VPK) viršininkui tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-35000-(1.28E) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 21), kuriame nurodė, jog J. P. sėdint 311 kabinete su pristatytais į komisariatą L. V. ir K. A., L. V. (su uždėtais antrankiais) išbėgo iš kabineto į koridorių, po to – iš pastato; kadangi Radviliškio policijos komisariato tyrėjai J. Ž., N. Š. ir vyresnioji tyrėja J. P. galimai netinkamai atliko savo pareigas pristatydami bei saugodami pristatytą į policijos komisariatą L. V., tikslinga dėl šio įvykio pradėti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėja bei Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas J. Ž. 2016 m. spalio 17 d., Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas N. Š. 2016 m. spalio 18 d. pateikė tarnybinius pranešimus (b. l. 30–32). Šiaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. J. 2016 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2016 m. spalio 17 d. apie 13 val. iš Radviliškio r. PK patalpų pasišalino asmuo, kuriam buvo ruošiamasi pareikšti įtarimus (b. l. 24). Internetinėje svetainėje 2016 m. spalio 18 d. pasirodė informacija apie tai, kad spalio 17 d. apie 13 val. Radviliškyje iš Šiaulių apskr. VPK Radviliškio r. PK patalpų pasišalino nepilnametis, kuris į policijos įstaigą buvo pristatytas dėl nusikaltimo procesiniams veiksmams atlikti (įtariamas vagyste); tą pačią dieną apie 17 val. nepilnametis sulaikytas Radviliškyje ir uždarytas į areštinę (b. l. 29). 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjai, Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjui J. Ž., Reagavimo skyriaus tyrėjui N. Š. surašyti nustatytos formos ir turinio pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-54-(4.2), Nr. 40-PR1-55-(4.2), Nr. 40-PR1-53-(4.2) (b. l. 36–38). Pareiškėja su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo susipažino 2016 m. spalio 21 d., jame užfiksuota, kad J. P. 2016 m. spalio 17 d., būdama Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono PK patalpose, kabinete Nr. 311 tinkamai neorganizavo ir neužtikrino sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas įtariamojo L. V. priežiūros ir apsaugos, tai yra 12.45 val., iš kabineto išėjus Veiklos skyriaus tyrėjui J. Ž. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui N. Š., tinkamai nestebėjo įtariamojo veiksmų, dėl to sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas įtariamasis L. V., išlaisvinęs ranką iš vienos antrankių apyrankės, pabėgo iš Šiaulių apskr. VPK Radviliškio r. PK patalpų; pabėgus įtariamajam, apie tai nedelsiant neinformavo Šiaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno; tokiais savo veiksmais galbūt nesilaikė Šiaulių apskr. VPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtinto Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 1, 4 punktų reikalavimus (b. l. 36). 2016 m. spalio 21 d. parengta pareiškėjos tarnybinė charakteristika (b. l. 40). Pareiškėja 2016 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimą dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, nesutiko su jai inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu (b. l. 39). 2016 m. lapkričio 2 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-57-(4.2) (b. l. 52–57, toliau – Išvada), kuria siūloma tarnybinį patikrinimą baigti, taip pat pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą nesilaikant Šiaulių apskr. VPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtinto Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus, skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Šiaulių apskr. VPK viršininkas 2016 m. lapkričio 2 d. raštu kreipėsi į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti nuobaudą pareiškėjai (b. l. 50), minėtos profesinės sąjungos pirmininkė 2016 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ prašė atsižvelgti į aplinkybes, kad ne J. P. veiksmai kontroliuojant sulaikytą ir į PK pristatytą asmenį buvo pagrindiniai, nulėmę šio asmens pabėgimą, ir apsvarstyti galimybę skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, nes siūloma – akivaizdžiai per griežta. Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į Išvadą, skundžiamo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo 1.1 papunkčiu pareiškėjai J. P. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėja ginčija jai paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, jog Išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku, kokiais veiksmais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigą veikti konkrečiu būdu, ji pažeidė, nevertintas pareiškėjos kaltės klausimas, tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės, kadangi pareiškėja, nebūdama informuota apie sulaikytus jaunuolius, negavusi privalomų nurodymų, neprivalėjo vykdyti pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktuose nurodytų funkcijų bei nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, o jaunuoliui pradėjus bėgti iš kabineto ėmėsi priemonių jo veiksmams sukliudyti.
Pareiškėja, teigdama, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje jos veiksmų įvertinimu. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi, surašyta pažeidžiant Tvarkos aprašo 26 punktą. Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus vykdant tarnybines užduotis bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).
Šiuo atveju, sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Kaip minėta, ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-57-(4.2) (b. l. 52–57), kurioje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Šiaulių apskr. VPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288 patvirtinto Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų reikalavimus. Jos veiksmai atsakovo įvertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Iš 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-IS-57-(4.2) matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, jog ji, būdama statutinė valstybės tarnautoja ir turėdama pareigą organizuoti ir vykdyti pristatytų į tarnybines patalpas asmenų apsaugą ir priežiūrą ir užtikrinti policijos įstaigoje sulaikytų asmenų apsaugą ir priežiūrą, 2016 m. spalio 17 d. būdama Radviliškio r. PK patalpose, kabinete Nr. 311, tinkamai neorganizavo ir neužtikrino sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas įtariamojo L. V. priežiūros ir apsaugos ir nedelsiant neinformavo Šiaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno apie įtariamojo pabėgimą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra kvestionuojami pareiškėjos atlikti veiksmai, t. y., kad ji neužtikrino jos kabinete esančio sulaikyto asmens priežiūros ir apsaugos ir, jam pabėgus, neinformavo Šiaulių apskrities VPK Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų, tačiau pareiškėja nesutinka su jos veiksmų įvertinimu pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų prasme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blanketinę teisės normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarius konkrečiai apibrėžtą veiką, t. y. pažeidus tam tikro teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (LVAT 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (redakcija, patvirtinta 2016 m, rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-288) matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, pristato į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo asmenų, pristatytų į tarnybines patalpas, apklausą ir tolimesnį darbą su jais, organizuoja ir vykdo jų apsaugą (6.9 p.); vykdo asmenų konvojavimą, konvojuojamųjų apsaugą, užtikrina policijos įstaigoje laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą (6.10 p.); pagal kompetenciją tarnybinės veiklos srityje bendradarbiauja ir keičiasi turima informacija su kitomis policijos įstaigomis, teisėsaugos ir kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (6.15 p.). Pareiškėja su šiuo pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindinta 2016 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio, reglamentuojančio policijos pareigūnų pareigas, 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.
Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ji nepažeidė išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatų, kadangi aptariamu atveju jų vykdyti neprivalėjo, nes nebuvo tiesiogiai gavusi pavedimo saugoti jos kabinete esančius asmenis. Teismas, įvertinęs pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, sprendžia, kad pareiškėja analizuojamoje situacijoje apsiribojo tik suplanuotų darbų vykdymu savo darbo vietoje, nekreipė dėmesio į aplinką, o, sulaikytam asmeniui išbėgus iš jos kabineto, tik žodžiu informavo kitą pareigūną apie sulaikytojo pabėgimą. Tokie veiksmai, vykdant vyresniajai tyrėjai pavestas funkcijas, negali būti pripažinti pakankamais, t. y. atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, jog pareiškėja nevykdė pareigybės aprašymo 6.9, 6.10 ir 6.15 punktuose nustatytų funkcijų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, t. y. privalėjo tinkamai organizuoti ir užtikrinti sulaikyto ir pristatyto į policijos įstaigos patalpas asmens priežiūrą ir apsaugą bei nedelsiant informuoti budintį pareigūną apie sulaikyto asmens pabėgimą. Tai pagrįstai buvo konstatuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu, todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjai veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad faktinėje situacijoje pareiškėja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.
Šioje situacijoje pareigūnė, savo pareigas atlikdama atidžiai, atsakingai ir profesionaliai, turėjo visas galimybes užkirsti kelią sulaikyto asmens pabėgimui. Sutiktina su atsakovo teiginiais, jog netgi, jei pareiškėja nežinojo, kokia asmenų, esančių jos kabinete, procesinė padėtis, ji, būdama statutine pareigūne, turinčia didelę darbo patirtį (vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1996 m.), turėjo pareigą pasidomėti apie jos kabinete sėdinčius asmenis (juolab, esančius su antrankiais). Teismo posėdžio metu pati pareiškėja nurodė, kad pabėgusio jos darbo kabinete esančio asmens ji nesaugojo, nes tokio pavedimo nebuvo gavusi. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmų neteisėtumas ir pasireiškė tuo, kad ji, likdama savo darbo kabinete su nežinomais asmenimis, jų procesine padėtimi nesidomėjo, nesiaiškino, kodėl pareigūnai N. Š. ir J. Ž. išėjo iš kabineto, palikdami ją vieną su minėtais asmenimis, taip pat neinformavo nei tiesioginio vadovo, nei komisariato vadovybės apie jos darbo kabinete esančius nežinomus asmenis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja neužtikrino Policijos veiklos įstatyme nustatytų uždavinių įgyvendinimo, neatliko savo tiesioginių funkcijų, apibrėžtų pareigybės aprašyme, neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl jos veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.
Palyginęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tarnybiniu nusižengimu, ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai (neveikimas), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neteisėta veika.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėja turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl sąmoningai pasirinkto elgesio modelio, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėja nenurodė (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Kaip minėta, konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinio tyrimo išvadoje, be kita ko, turi būti nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Teismo vertinimu, Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė (aplaidumas), t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėja, būdama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius veiksmus privalo atlikti esant policijos patalpose sulaikytam asmeniui ir jam pabėgus, tačiau jų neatliko dėl aplaidumo, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėja taip pat nenurodė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veikoje yra Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje aprašyto tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjai inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus ji turėjo įgalinimus ir privalėjo veikti, pažeidimas, yra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus ji privalėjo atlikti, pareiškėjos neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.
Pareiškėja bei jos atstovė teigia, kad buvo pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros, kadangi su skundžiamu įsakymu pasirašytinai buvo supažindinta tik 2017 m. sausio 17 d., su tarnybinio patikrinimo išvada pasirašytinai nebuvo supažindinta – ją pati atsispausdino iš policijos elektroninės informacinės sistemos.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 34 punkte nustatyta, kad su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės arba atostogavo, ir jam įteikiamos šių dokumentų kopijos; pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo vidaus reikalų įstaigos personalo tvarkymo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigūnas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Byloje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-57-(4.2) surašyta 2016 m. lapkričio 2 d., ginčijamas įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 18 d. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad su įsakymu pasirašytinai buvo supažindinta 2017 m. sausio 17 d., su išvada nebuvo pasirašytinai supažindinta, abu minėtus dokumentus pati atsispausdino 2016 m. gruodžio 28 d. turėdama prieigą prie policijos elektroninės informacinės sistemos. Bylos medžiaga (b. l. 76–77, 79–80, 82, 84) patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. pareiškėja nebuvo darbe dėl nedarbingumo vaiko slaugai, nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 13 d. pareiškėjai suteiktos kasmetinės atostogos. Nors šiuo atveju pareigūnės supažindinimo su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pažeistas (1 d.), o su tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėja iš viso nebuvo pasirašytinai supažindinta, tačiau nagrinėjamu atveju teismas šių pažeidimų nelaiko esminiais, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – pareiškėja buvo tinkamai informuota apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, jai buvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus, šia teise ji pasinaudojo, o su tarnybinio patikrinimo išvada bei įsakymu pareiškėja susipažino 2016 m. gruodžio 28 d., šiuos dokumentus atsispausdindama iš duomenų bazės, nustatyti procedūros pažeidimai neužkirto pareiškėjai teisės ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka. Papildomai teismas akcentuoja, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).
Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...>, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 6 dalis patikslina, jog už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. Vidaus tarnybos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 33 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų.
Prašomo panaikinti įsakymo 1.1 punktu pareiškėjai parenkant tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – buvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūnės J. P. veiksmuose tyčios nenustatyta, veiksmai vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, tiesioginio vadovo charakterizuota teigiamai – kaip didelę darbo patirtį turinti pareigūnė, teisingai pasirenkanti darbo metodus, gerai besiorientuojanti įvairiose situacijose, sugebanti savarankiškai planuoti darbą, vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1996 m. liepos 29 d., skatinta 11 kartų, tarnybinių nuobaudų neturinti, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjos asmenybę (b. l. 40), kad pareiškėja galiojančių nuobaudų neturi, seniai dirba vidaus tarnyboje, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai ginčijamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-1083 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei J. P., inspektoriui N. Š. ir inspektoriui J. Ž.“ 1 punkto 1.1 papunkčiu paskirtą J. P. tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą į papeikimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.