- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1S-883-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. D.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-100 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., gim. 1990 m. liepos 15 d., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuria V. D. buvo išteisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pakeista V. D. pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) Už šį nusikaltimą Lietuvos apeliacinis teismas jam paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, šią bausmę subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 13 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių sunkių nusikalstamų veikų padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė. Be to, atlikdamas bausmę, jis tris kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negalioja, šios aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, rodo, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, nesielgė nepriekaištingai, skatintas keturis kartus. O atlikus pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 67 balai, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra
Nuteistasis V. D. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-100 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde plačiai išdėstydamas teismų praktikos analizę, konstatuoja, kad apylinkės teismas atsisakė patvirtinti jam lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas tikėtis, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip vidutinė (67 balai), jis keturis kartus paskatintas, neturi galiojančių nuobaudų, įvykdė socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir rekomendacijas, nuo 2013 m. vasario 25 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo paslaugų tiekimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininku vienetininku, be to, mokėsi ir įgijo odinių gaminių ir avalynės gamintojo specialybes, dalyvavo socialinėje „Asmenų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, kultūriniuose ir sporto renginiuose. Taigi, nuteistojo teigimu, jis ne tik turi aukštą motyvaciją dirbti, vykdė visus pareigūnų nurodymus, bet ir nesilaikė kriminalinės subkultūros. V. D. pabrėžia, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai pabrėžė jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nusikalstamo elgesio istoriją. Nuteistojo nuomone, į šias aplinkybes jau atsižvelgė teismas, skirdamas jam nuobaudą. Be to, vertinant šias aplinkybes lygtinio paleidimo kontekste, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti, nes nuo nuteistųjų valios pasikeisti ir reabilituotis nepriklauso jau padaryto nusikaltimo aplinkybės. Todėl šiuo atveju, anot skundo autoriaus, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, jog jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžia, kad Komisijos posėdyje dalyvavę komisijos nariai balsavo „už“ jo lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas tenkintinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepakankamai dėmesio skyrė esminėms aplinkybėms – visumai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančių aplinkybių, pakartotinio smurtinio ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimams, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadoms, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Dėl to teismas nepakankamai motyvuotai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, tame tarpe ir bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. D. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.
Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. V. D. yra atlikęs daugiau nei ½ dalį bausmės, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 12). Nuteistasis pataisos namuose yra tris kartus pažeidęs režimo reikalavimus, tačiau pažeidimai savo pobūdžiu nėra sunkūs ar piktybiniai. Paskutinis pažeidimas, padarytas 2014 m. sausio 30 d., taip pat nelaikytinas grubiu (buvo be vardinės kortelės), už kurį jam buvo paskirta pati švelniausia drausminė nuobauda (BVK 142 str. 1 d.). Be to, ši nuobauda už gerai atliekamus darbus gamyboje buvo panaikinta anksčiau laiko – 2014 m. gegužės 20 d. Jau po šio pažeidimo padarymo nuteistasis dar du kartus buvo skatintas, o iš viso per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 4 kartus (b. l. 11). Psichologinės tarnybos išvadoje (b. l. 15) nurodoma, jog V. D., atlikdamas bausmę pataisos namuose, ryšių su artimaisiais nepalaiko. Nuteistojo tėvai išsituokė, kai jam buvo 3 metai, po jų skyrybų jis liko gyventi su tėvu, kuris mirė jam atliekant bausmę. Jis turi du vyresnius brolius, su vyriausiuoju yra padaręs dvi nusikalstamas veikas. Savo šeimos jis kol kas taip pat nėra sukūręs, tačiau dėl to neišgyvena, tikisi tai padaryti išėjęs į laisvę. Iš šių duomenų, o taip pat iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), matyti, kad V. D. augo sunkiomis buitinėmis sąlygomis, tėvai girtavo ir reikiamo dėmesio jo auklėjimui neskyrė. Pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnamečiu – vos 17 metų amžiaus, mokydamasis 11 klasėje (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą. Iš pataisos namų administracijos vertinimų matyti, jog nuteistasis per daugiau kaip 4,5 metų laiką, praleistą pataisos namuose, pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes. Tai akivaizdu ir iš to, kad nuteistasis visus savo įvykdytus nusikaltimus vertina neigiamai, kaltę pripažįsta, suvokia nusikalstamą elgesį sąlygojusias aplinkybes bei pripažįsta, jog nusikalstamų veikų įvykdymui įtakos galimai turėjo netinkama tuometinė draugų kompanija, apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo įvykdymo metu (b. l. 15).
Vertinant nuteistojo pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nors vien iš padarytų nusikalstamų veikų (BK 135 str. 2 d. 9 p.) ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau V. D. realiai laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, suvokia savo padarytų nusikaltimų pasekmes, prisiima atsakomybę ir nesiteisina, o pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra vidutinis, t. y. 67 balai (b. l. 10).
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, jog pakankamai teigiamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje savo vertinamąja reikšme turi didesnę vertę nei tai, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar sudaro šiek tiek daugiau nei 1/3 jos dalį. Pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir, kartu su kitomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nagrinėjamu atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį. Dėl to yra pagrindas tikėtis iš nuteistojo teigiamo, o ne nusikalstamo elgesio laisvėje.
Vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką, tai, kad nuteistasis jau atliko didesniąją dalį paskirtosios bausmės, leidžia manyti, kad lygtinis paleidimas jau šiuo metu padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins V. D. toliau tik teigiama linkme keisti savo elgesį, turės gerą ir drausminantį poveikį, padės jam integruotis į visuomenę. Kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 straipsnis).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. D. lygtinio paleidimo yra nepakankamai pagrįstas. Dėl to Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 95-100, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, patvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. D. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-100 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D.“.
V. D. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus jam 3 metų ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti V. D. BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 7 punkte, 9 punkte bei 10 punkte numatytas pareigas:
dalyvauti elgesio pataisos programoje;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.