- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2-871/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos hidrotechnika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidroplius“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos hidrotechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1464-159/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidroplius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos hidrotechnika“ dėl bankroto bylos iškėlimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hidroplius“ kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelti bankroto bylą. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo bei kito privalomai registruojamo turto, kilnojamojo turto ir turtinių teisių areštą, finansinio ir kito turto bei įmonės banko sąskaitų ir įmonės kasoje esančių piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovui yra labai didelė – 5 674 945,06 Lt, ieškovas ne kartą kreipėsi dėl skolos sumokėjimo ir atsakovas dalį skolos – 735 721,19 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2009-03-27, tačiau nesumokėjo. Ieškovas ne kartą prašė sumokėti skolą, siuntė atsakovui pranešimus dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugotų kreditorių interesus ir neleistų iššvaistyti atsakovo įmonės turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus iš šio turto. Teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovo skola ieškovui yra didelė, o į raginimus atsiskaityti atsakovas nereaguoja, todėl yra pagrindas išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skunde išdėsto šiuos argumentus:
Atsiliepimas
1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs atsakovui it taip suvaržė atsakovo teisę pareikšti atsiliepimą.
2. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų.
3. Atsakovas yra sėkmingai veikianti, moki įmonė, su ieškovu iš dalies atsiskaitė – ieškinyje nurodytą įsiskolinimą sumažino 2 219 761,36 litu, todėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nėra.
4. Areštuodamas visą atsakovui priklausantį turtą, teismas pažeidė ekonomiškumo principą, suvaržė atsakovo ūkinę-komercinę veiklą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Hidroplius“ prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėsto šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytas ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui buvo žinoma apie tokio prašymo pateikimą, todėl argumentai susiję su nepranešimu yra nepagrįsti.
2. Skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė motyvus ir nurodė, kad atsakovo skola ieškovui yra didelė.
3. Grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui patvirtina aplinkybė, jog atsakovas vengia pateikti teismui duomenis, būtinus sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo priimti.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai numatytas ĮBĮ. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, taip pat nustato ir šių priemonių taikymo sąlygas bei esminį taikymo apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Hidroplius“ kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelti bankroto bylą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis paminėtomis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis, areštavo atsakovui priklausantį turtą, taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus iš šio turto. Teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei, nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditinius reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinį padavusio, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal teismų praktiką, nagrinėdamas bankroto bylas teismas privalo veikti aktyviai. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos specifiką, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip minėta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama apsaugoti ne tik ieškinį iškelti bankroto bylą pareiškusio asmens, bet visų įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių turtinius interesus. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad iš esmės viso įmonės turto areštas neproporcingai suvaržo įmonės veiklą.
Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja taip pat ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neinformuodamas atsakovo apie teismo posėdį. LR CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešus atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinys pareikštas dėl bankroto bylos iškėlimo ir byla turi viešą interesą. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (LR CPK 148 str. 1 d.). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Iš esmės teisingas procesinis sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones galėjo pažeisti ar pažeidė jo procesines teises.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.