- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-254-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26138-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- I. D.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. (N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 32375- 534/2019, kuria teismas atmetė atsakovės I. D. (N.) prašymą atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Togresta“ ieškinį atsakovei I. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Togresta“, (toliau ir ieškovė) ieškinys atsakovei I. D. (N) (toliau ir atsakovė) dėl 16 271,19 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą už akių, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 16 271,19 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 271,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė valstybės naudai 407,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl 2019 m. spalio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą šiam pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; įpareigoti ieškovę pateikti bendrovės veiklos dokumentus - turimus bendrovės vekselius; apklausti liudytojais šiuos asmenis: A. D., K. B.; panaikinti šioje byloje priimtą 2019 m. spalio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog praleido terminą atsiliepimui pateikti, kadangi nėra teisininkė ir jai sunku susigaudyti teismo pranešimuose, ir dėl teisinės pagalbos ji ieškojo teisininkų bei kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kas užtruko ir kuri atitinkamai 2019 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą teikti atsakovei teisinę pagalbą šioje byloje (sprendimas yra byloje), dėl ko buvo praleistas terminas ir šiam pareiškimui paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį, kuria atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, padarė išvadą, kad atsakovė nesilaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra subjektyvios, nuo atsakovės valios priklausančios kliūtys, ir jos negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis termino atnaujinimo kontekste.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvių nuo atsakovės valios priklausančių kliūčių, kadangi laikas, reikalingas susirasti teisininką, yra laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti svarbių priežasčių buvimą praleistam terminui atnaujinti.
8. Paaiškino, jog praleido terminą atsiliepimui pateikti, kadangi nėra teisininkė ir jai sunku susigaudyti teismo pranešimuose, ir dėl teisinės pagalbos ji ieškojo teisininkų bei kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kas užtruko ir kuri atitinkamai 2019 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą teikti atsakovei teisinę pagalbą šioje byloje (sprendimas yra byloje), dėl ko buvo praleistas terminas ir šiam pareiškimui paduoti. Taip pat nurodo, kad atsakovė, vykdydama teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį, ieškojo turimų dokumentų šiam pareiškimui pagrįsti, tačiau tokių įrodymų neradus, atsakovė prašė teismo pagalbos juos išreikalaujant. Dėl nurodyto, teismo nurodytų trūkumų ji negalėjo pašalinti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 762-186/2016).
12. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
13. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
14. Nagrinėjamu atveju savo sprendimą neatnaujinti termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei atsisakymą priimti peržiūrėti sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog atsakovė nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o atsakovės nurodyti argumentai dėl teisinės pagalbos ieškojimo negali būti vertinami kaip svarbi priežastis. Kolegija su šia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmos instancijos teismas pripažindamas atsakovės prašyme nurodytas priežastis nesvarbiomis, neatsižvelgė, kad atsakovė buvo aktyvi ir stengėsi apginti savo teises bei teisėtus interesus. Šiuo atveju yra objektyvios priežastys, į kurias pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti.
15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė prašyme atnaujinti terminą nenurodė nė vienos svarbios, objektyvios priežasties, lėmusios negalimumą įstatymo nustatytu terminu pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip svarbią priežastį, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimui, atsakovė nurodo aplinkybes, kad ji neturėdama teisinių žinių, reikalingų dokumentų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą, bei laukdama atsakymo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nespėjo laiku pateikti teismui prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nemokama teisinė pagalba atsakovei buvo suteikta tik 2019 m. spalio 31 d., o prašymas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo bei sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui paduotas 2019 m. gruodžio 6 d. Pažymėtina, jog kreipimasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo sprendžiant termino tam tikram procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo klausimą teismų praktikoje įprastai laikomas svarbia priežastimi, išskyrus atvejus, kai iš kitų bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog šia savo teise pareiškėjas naudojosi nepakankamai rūpestingai. Aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į nurodytas priežastis bei atsakovės išsilavinimą, neturėjo būti teismo vertinamas kaip sistemingas elgesys, liudijantis atsakovės abejingumą vykstančiam teismo procesui. Priešingai, atsakovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, tuo pačiu pateikė prašymą ir dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos, galimai turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Priešingas aiškinimas neužtikrintų proceso šalių teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
16. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis) bei atsižvelgdamas į pačio sprendimo už akių priėmimo institutą sprendžia, kad nėra pagrindo atimti atsakovei galimybę pasinaudoti teise pateikti pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai bei argumentai gali turėti esminės įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau išsamiau dėl jų nepasisako, nes tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
18. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti, neatsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas už akių nėra teisinė sankcija, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl prašymo atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą bei sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
atsakovės I. D. (N.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl 2019 m. spalio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal atsakovės I. D. (N.) pareiškimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.