Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad, žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei E. K. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų padengta. E. K. nesilaikydamas CK 6.930¹straipsnio I dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

2. VMI atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2024-07-23 duomenimis E. K. mokestinė nepriemoka buvo 108,18 Eur. Dėl 74542,39 mokestinės nepriemokos, susidariusios teikiant pareiškimą teismui, 2024-06-13 sudaryta mokestinės paskolos sutartis. E. K. 2024-02-20 prašymas dėl skolos išdėstymo nebuvo tenkintas atsižvelgiant į tai, kad mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipėsi ne pirmą kartą (sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta arba yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomą mokestinės paskolos sutartį) ir mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė nesilaikydamas įstatyme numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų. Prašymo nagrinėjimo metu E. K. nepateikė visų reikšmingų duomenų/dokumentų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl skolos išdėstymo. Šiuo metu E. K. mokestinė nepriemoka sudaro 55906 Eur. Kadangi asmuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, prašė skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

3. E. K. teismo posėdžio metu su pažeidimu nesutiko. Nurodė nesuprantantis, kodėl VMI prašo jam iškelti bylą ir skirti nuobaudą. Jis teikė prašymą VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir kol rinko dokumentus įmokų neatlikinėjo, galvodamas, kad jo prašymas dėl išdėstymo bus tenkintas, kadangi tokia galimybė mokesčių mokėtojams yra suteikiama. Be to, buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis ir jis dabar tvarkingai moka. Pripažino, kad darė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau neturėjo lėšų visiems kreditoriams, todėl atsiskaitinėjo tik su tais kreditoriais su kuriais nebuvo galimybės daryti atidėjimo. Be to, iki mokestinės nepriemokos sutarties sudarymo jis sumokėjo apie 20000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

4. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, skolininkui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

7. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju E. K. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Byloje esantys duomenys liudija, kad E. K. vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 4), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

8. Iš VMI pareiškimo matyti, kad E. K. 2024-05-07 duomenimis buvo VMI skolininkas (pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka sudarė 74650,38 Eur) (b. l. 5). Gyventojų pajamų mokestis susidarė 2023-03-28 pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2022-01-01-2022-12-31 laikotarpį. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė 2024-01-25 pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2023-07-01-2023-12-31 laikotarpį. E. K. 2024-02-20 prašymas VMI išdėstyti 90352,17 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2024-12-31 (b. l. 6) buvo atmestas 2024-03-26 VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstant motyvus VMI 2024-03-26 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11). Išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad 2023-05-22 jau buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50764,66 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų išdėstymo nuo 2023-05-05 iki 2023-12-25. Dėl netinkamo sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų vykdymo, 2023-12-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, ko neginčijo ir pats E. K.. Jo sąskaitų: Luminor Bank AS (laikotarpiu nuo 2024-01-24 iki 2024-02-20) (b. l. 23-33), „Swedbank“ AB (laikotarpiu nuo 2023-12-06 iki 2024-02-20) (b. l. 34-35), Lietuvos kredito unijos (laikotarpiu nuo 2023-12-02 iki 2024-02-18) (b. l. 21-22) bei kasos knygos (laikotarpiu nuo 2023-12-01 iki 2024-02-20) išrašai liudija apie piniginių lėšų judėjimą (b. l. 35) pažeidžiant CK 6.930¹straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą. Dėl tokių E. K. veiksmų buvo pažeistos VMI teisės, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. K., turėdamas mokestinę nepriemoką ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

10. E. K. teismo posėdžio metu su pažeidimu nesutiko. Mokestinės nepriemokos VMI jis nedengė, kadangi tvarkėsi dokumentus dėl jos išdėstymo ir manė, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas jam bus išdėstytas. Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdžio metu VMI atstovės, E. K. duotais paaiškinimais nustatyta, kad E. K. buvo žinoma apie jo ūkio finansinę padėtį ir VMI turimą įsiskolinimą (jis prašė atidėjimo). E. K. suvokė savo kaip mokesčių mokėtojo/ūkininko pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties E. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, ko nepaneigė ir jis pats teismo posėdžio metu, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises. Mokestinės paskolos sutartį su VMI E. K. sudarė 2024-06-13, t. y. tik po pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikimo teismui (2024-05-15). Tuo tarpu pažeidimai, remiantis sąskaitų išrašais, yra užfiksuoti nuo 2023-12-08 iki 2024-02-15. Tai, kad E. K. vykdė atsiskaitymus tam, kad gerintų finansinę padėtį ir tokiu būdu teikė pirmenybę atsiskaitymams su kreditoriais, su kuriais nebuvo galimybės sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo, nešalina jo atsakomybės.

11. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad E. K., neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje ir taip padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

13. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

14. E. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie savo, kaip ūkininko, finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kad analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas VMI pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų. Šiai dienai įsiskolinimas VMI yra 55906 Eur. Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo E. K., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad E. K. teismo posėdžio metu nepaneigė atsiskaitinėjimų su kitais kreditoriais, o ne su VMI, nesigailėjo padaręs administracinį nusižengimą, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. E. K. dirba (LITEKO duomenys), duomenų apie administracinių nuobaudų taikymą ir teistumą byloje nėra. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą E. K. paskiriant sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą baudą 2200 Eur.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-190-522/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.