Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams J. S., R. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad N. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, 0,1500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, 94,08 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 10-12). Šį nekilnojamąjį turtą N. D. paveldėjo 2012-07-18 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-3682 pagrindu po savo motinos mirties, todėl 2012-08-01 liudijimo, notarinio registro Nr. 2-3966 pagrindu yra minėto nekilnojamojo turto savininkė (b.l. 13). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos 2015-02-02 pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad N. D. 1993-01-27 deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini)(b.l. 9). Nuo 2012-08-01 N. D. panaudos pagrindais žodiniu susitarimu neatlygintinai leido savo broliams J. S. ir R. S. naudotis ir gyventi jai priklausančio gyvenamojo namo patalpomis. Davusi atsakovams daugiau nei dvejus metus laiko susirasti kitą būstą gyvenimui ir persikraustyti į jį gyventi, nuo 2014 m. vidurio pradėjo raginti juos išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo, tačiau atsakovai jos raginimus ignoravo ir į juos nereagavo. 2014-10-13 ieškovė per notarą raštiškai įspėjo atsakovus išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo, kuris reikalingas jos šeimai. Atsakovams buvo nurodyta, jog jie per 6 mėnesius privalo išsikelti iš jos gyvenamojo namo arba ji kreipsis į teismą dėl priverstinio jų iškeldinimo (b.l. 14-15, 17-18). 2015-04-16 atsakovams buvo išsiųsti pakartotiniai tokio paties turinio prašymai, įregistruoti notariškai, notarinio registro Nr. 2-1438 (b.l. 16, 19-20). Atsakovai geruoju iš jai priklausančio gyvenamojo namo neišsikrausto, tuo pažeisdami jos teisę į privačią nuosavybę, apie išsikėlimą iš jos būsto yra įspėti prie 6 mėnesius, todėl iškeldintini su visais jiems priklausančiais daiktais iš jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda, bet kurios rūšies nuomos (komercinė nuoma, socialinio būsto nuoma) ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmuo, prašydamas apginti jo teisę į atitinkamą būstą, turi pateikti įrodymus, kokiais teisėtais pagrindais jis šią teisę įgijo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. ir 4.98 str. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.576 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.579 str. 2 d. nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Be to, nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (Lietuvos Respublikos CK 6.582 str. 1-2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.217 str., 6.487 str., 6.497 str., 6.610 str. ir 6.611 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Iš byloje esančių įrodymų, teismas konstatuoja, jog atsakovai R. S. ir J. S. namų valdoje, (duomenys neskelbtini), apsigyveno su ieškovės N. D. sutikimu, todėl teismas daro išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę neterminuotos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinio naudojimosi daiktu prievoliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo konkrečiu ginčo nagrinėjimo atveju taikytinos neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias teisę atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2014-10-13 ir 2015-04-16 pranešimais pareikalavo, kad atsakovai atitinkamai ne vėliau kaip per 3 mėnesius ir vieną mėnesį išsikraustytų iš namų valdos su visais jiems priklausančiais daiktais. Į bylą nepateikti duomenys, jog atsakovai būtų ginčiję gavę tokius įspėjimus.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad įspėjo atsakovus apie faktinės panaudos sutarties nutraukimą, todėl laikytina, jog įvykdė įstatymo reikalavimą ne mažiau prieš tris mėnesius įspėti apie panaudos sutarties nutraukimą, todėl ieškinys tenkintinas – atsakovai iškeldintini iš ginčo namų valdos, su visu jiems priklausančiu turtu.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7), ieškovės sumokėto paduodant ieškinį, ieškovės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti nutraukta žodinę neterminuotą gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį tarp N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Iškeldinti atsakovus J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais (manta), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos

Priteisti solidariai iš atsakovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kaišiadorių rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus. Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė kolonija per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.