Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini)Panevėžio m., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, registruoto darbo biržoje, teisto:

1) 2002 m. lapkričio 7 d. pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi veika iš 1961 m. BK 232' str. 5 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir nustatyta galutinė bausmė 5 metai, 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2007 m. rugpjūčio 24 d. paleistas iš Pravieniškių 1 - ųjų pataisos namų atlikus bausmę,

įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 253

str. 1 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarties, kuria

pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. T. įtariamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo 29,92 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai, nenustatytu būdu parsigabeno iki savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir laikė iki dalį narkotinės medžiagos - 28,66 g kanapių ir jų dalių 2007 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, perdavė T. B., o 2007 m. lapkričio 16 d. likusią dalį narkotinės medžiagos -1,26 g kanapių ir jų dalių, paėmęs iš savo namų, neteisėtai nešėsi iki Algirdo gatvės namo Nr. 17, Panevėžio mieste ir policijos pareigūnų buvo sulaikytas, dalis neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos asmens kratos metu buvo rasta ir paimta, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

R. T. įtariamas ir tuo, kad jis, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu pagamintą signalinį, trumpąjį, lygiavamzdį, neautomatinį įtaisą, pritaikytą šaudyti 26 kalibro signaliniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (Valstybės žinios, 2002-02-06, Nr.:13, Publikacijos Nr.:467), priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems ginklams, bei laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste iki 2007 m. lapkričio 16 d., 14 val. 25 min., iki kratos metu rado bei paėmė policijos pareigūnai, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Įtariamasis R. T. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2007 m. lapkričio 16 d., 13.30 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 17 d. nutartimi R. T. skirta 2 (dviejų) mėnesių trukmės kardomoji priemonė - suėmimas, pratęsta to paties teismo 2008 m. sausio 16 d. bei 2008 m. kovo 17 d. nutartimis, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Skundu įtariamasis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m kovo 17 d. nutartį, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė — suėmimas, panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad įtariamasis ketintų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nuo pirmos apklausos duoda išsamius parodymus, nes suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu. Iš liudytojų parodymų matyti, kad įtarimas pareikštas pagal BK 253 str. 1 d. be jokio pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad padarė nusikaltimą pagal BK 260 str. 1 d. Kiti įtariamieji pagal BK 260 straipsnį yra laisvėje, tuo yra pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas.

Turi pastovią gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje, buvo registruotas darbo biržoje, kurios buvo informuotas apie kursus specialybei įgyti su perspektyva gauti darbą. Kol neturėjo darbo, pragyventi padėjo mama ir sesuo, padėtų ir dabar. Turi merginą, su kuria ruošiasi kurti šeimą. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas trukdo tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, nes užkertamas kelias sukurti šeimą, surasti darbą. Nutartyje padaryta neteisinga prielaida, kad gali daryti naujus nusikaltimus vien todėl, kad anksčiau buvo teistas. Nesant byloje duomenų apie rengimąsi daryti kitas nusikalstamas veikas, toks teiginys turėtų buti vertinamas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Serga sunkia liga – hepatitu C, kurią įmanoma gydyti tik laisvėje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti. Skundas atmestinas.

Nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną suėmimo pagrindai ir sąlygos nebuvo pasikeitę. R. T. įtariamas padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus, už pastarąjį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys faktiniai duomenys (duomenys, esantys asmens bei patalpų kratos protokoluose, kitų įtariamųjų apklausos protokoluose, daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje) suteikė teismui pagrindą manyti, kad R. T. padarė minėtas veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas išvadai, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, teismas pagrįstai skyrė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p; 2 d. numatytu pagrindu.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodytas ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas. Kaip minėta, R. T. įtariamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas yra sunkus. Nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikalstama veika savo pobūdžiu yra savanaudiška ir galimai susijusi su jo pragyvenimo lėšų gavimu. Teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau atlikta bausmė teigiamo poveikio nepadarė - pagal byloje esančius duomenis įtariamasis yra aktyvus nusikaltimo pagal BK 260 str. 1 d vykdytojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 10 punkte nurodyta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarius nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, per paskutinius du mėnesius buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: papildomai apklausti įtariamieji, papildomai apžiūrėti daiktai, pavesta Biržų rajono PK apklausti brolius Pačešiūnus, gauta specialisto išvada dėl narkotikų kiekio, apklausti liudytojai, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, pratęsdamas R. T. suėmimo terminą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Atmestinas įtariamojo argumentas, kad nutartimi pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti įtariamieji pagal BK 260 straipsnį yra laisvėje. Įstatymas įpareigoja kiekvienu atveju, parenkant įtariamajam kardomąją priemonę ir nustatant jos trukmę, atsižvelgti į BPK 121 straipsnio 4 dalyje išvardintas aplinkybes|: į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Seka, kad asmenims, įtariamiems padarius tas pačias nusikalstamas veikas, gali būti paskirtos skirtingos individualizuotos kardomosios priemonės. Tokiu budu užtikrinamas proporcingumo principas.

Skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad įtariamasis serga sunkia, nepagydoma liga -hepatitu C. Specializuota neatidėliotina medicinos pagalba suteikiama kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Tačiau, jei kalinamajam reikalinga specializuota neatidėliotina medicinos pagalba, kurią suteikti kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti suteikta Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinus kalinamųjų apsaugą. Tokios medicinos pagalbos suteikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos (1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas Nr. 1-1175, 19 straipsnis). Beje, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. T. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2008 m. vasario 21 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydyti lėtinį virusinį C hepatitą (Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažyma Nr. 7701-769, 2008-03-17). 2008-04-01 buvo vėl ruošiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau įtariamasis vykti atsisakė (Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 14/01-4154). .

Suimtojo siekis dirbti, gyventi su šeima ir gydytis. negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nustačius net du suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., minėti nuteistojo argumentai negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei naikinti.

Kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimas ir pratęsimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Suimtojo R. T. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.