- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-1226-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. S. kreipėsi teismą prašydama pakeisti 2006-06-22 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį po 125 Lt ir priteisti iš atsakovo I. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. S., E. A. S. po 300 Lt nuo kreipimosi į teismą iki jų pilnametystės, nustatyti nepilnamečiams E. S. ir E. A. S. ir jų motinai A. S. uzufruktą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė prašė taikyti laikinas apsaugos priemones - iš atsakovo I. S. priteisti nepilnametei dukrai E. S., E.A. S. po 300 Lt laikiną išlaikymą kiekvienam, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Paaiškino, kad ieškovės pajamos yra 650 Lt, ji išlaiko 3 vaikus. Atsakovo pajamos – 1300 Lt, turi butą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo I. S. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S., gim. 1997-06-25, ir E. A. S., gim. 1998-12-08, periodinėmis išmokomis po 250 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2010-04-22 iki bus visiškai išspręstas reikalavimas dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė, kad atsakovo teikiamas materialinis išlaikymas vaikams po 125 Lt kiekvienam vaikui, yra per mažas, neatitinkantis augančių vaikų poreikių ir pragyvenimo lygio Lietuvoje. Bylos nagrinėjimas užsitęsė. Atsakovui teikiant mažą išlaikymą, gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat gali būti nepilnai patenkinami būtini jų poreikiai. Konstatavo, kad teismui šiuo metu nagrinėjant bylą, dar nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamas atlyginimas, atskaityti iš jo mokesčiai. Materialinio išlaikymo, reikalingo nepilnamečiams vaikams E. S., E. A. S., dydžio klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo metu, teismo nuomone, nenustačius visų būtinų aplinkybių, ieškovės prašymas gali būti tenkintinas tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog siekiant, kad nenukentėtų vaikų teisės į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas I. S. prašo 2010-04-22 nutartį panaikinti. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo su ieškove, atsakovas sukūrė antrą šeimą, 2008-08-13 gimė dukra V.. Atsakovo uždarbis yra 1333 Lt per mėnesį. Jis turi pareigą išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus ir žmoną, kuri niekur nedirba ir negauna socialinių išmokų. Buto nuoma kainuoja 375 Lt, 2007-07-27 paėmė 10 000 Lt vartojamąją paskolą ir moka po 200 Lt per mėnesį. Už užsiregistravimą Kaliningrade moka 76 Lt kas mėnesį, kelionės į Lietuvą kartą per mėnesį kainuoja 120 Lt. Iš viso išlaidos sudaro 771 Lt, šeimos pragyvenimui lieka tik 562 Lt. Vienam šeimos nariui gaunasi 112,40 Lt. Pagal Jonavos teismo sprendimą moka vaikų E. ir E. išlaikymui po 125 Lt, todėl mažametei dukrai iš antros santuokos lieka mažiau lėšų nei vaikams iš pirmos. Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo nepagerėjo, o pablogėjo, gimė dar vienas vaikas, o darbo užmokestis nepadidėjo. Be to atsakovas privalo materialiai remti savo motiną, kurios invalidumo pensija tik 700 Lt. 2006-06-22 sprendimu priteistą išlaikymą vaikams moka reguliariai, įsiskolinimo nėra. Teigia, kad tokio išlaikymo negali mokėti, nes to neleidžia turtinė padėtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. S. prašo 2010-04-22 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ir išaugusių vaikų poreikių ieškovė neišgali patenkinti net būtiniausių vaikų poreikių. Priteistas išlaikymas po 125 Lt yra nepakankamas, ieškovės pajamos nedidelės apie 975 Lt per mėnesį, ji viena augina 3 vaikus. Atsakovui persikėlus gyventi Kaliningradą jo turtinė padėtis nėra pablogėjusi. Jo uždarbis siekia 1342,42 Lt. Vien maisto augantiems vaikams neužtenka, jiems reikalingi drabužiai, avalynė, įvairios knygos bei jų mąstymą lavinančios priemonės, higienos priemonės, tačiau padidinti išlaikymą vaikams pagal jų realius poreikius atsakovas kategoriškai atsisako. Atsakovui nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, kuris šiuo metu yra išnuomotas. Ta aplinkybė, kad atsakovas remia savo motiną, patvirtina, kad atsakovo pajamos yra pakankamos. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo I. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. S. ir E. A. S. po 250 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu laikinu išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad priteistas išlaikymas yra didesnis nei leidžia atsakovo turtinė padėtis. CK 3.65 straipsnyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas taiko atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas pastovus ir pakankamas išlaikymas, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 250 Lt per mėnesį kiekvienam. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, t. y. atsižvelgė į tai, kad atsakovo pajamos per mėnesį siekia apie 1300 Lt ir iš atsakovo priteisė mažesnį laikiną išlaikymą nei prašė ieškovė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, dėl jo bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinam išlaikymui, kaip apsaugos priemonei, pakanka pagrįstų abejonių, jog gali būti pažeista vaikų, išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaikų interesai, o tai reiškia, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimo, išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus bei būtiniausius savo poreikius. Teismas, taikydamas tokią laikinąją apsaugos priemonę, negali išsamiai įvertinti šalių turtinės padėties, vaikų poreikių ir kitų aplinkybių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kurios gali būti reikšmingos nustatant galutinį išlaikymo dydį. Šios aplinkybės galės būti įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pakankamas užtikrinti minimalius ir būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas teismo sprendimas. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra aiškiai per didelis, kadangi šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis – po 250 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį, yra mažesnis už teismų praktikoje taikomą minimalų išlaikymą (800 Lt) vaikui.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties nekeisti.