Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-08-21 · Byla Nr. A2.11.-8079-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-21
Bylos Nr.
A2.11.-8079-935/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07376-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-8079-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07376-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui R. P.,vertėjoms Helenai Žemaitel, Katerinai Chvatovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2015 m. gegužės 17 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,70 promilių girtumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti, pasitraukti bei nesistumdyti.

Šiais veiksmais J. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

J. S. teisme parodė, jog apie 07.00 val. kaimynė iš pirmo aukšto kvietė į pagalbą, kadangi kažkas mušė kaimyną. Atbėgus pas kaimyną, policijos pareigūnai dokumentų nerodė. Jis pamatė ant grindų gulintį kaimyną, norėjo prie jo prieiti, sužinoti, kokia jo sveikata, tačiau pareigūnė neleido įeiti, po minutės papurškė pipirinių dujų. J. S. nurodė, jog policijos pareigūnai tarpduryje jį sulaikė, neleido jam praeiti. Pareigūnai kažką rodė, tačiau negali pasakyti, ką rodė, kadangi tuo metu buvo apsiašarojęs. Vėliau priėjo prie kaimyno, paklausė, ar reikia greitosios pagalbos. Pareigūnai jį sulaikė tarpduryje, neleido praeiti. Jie iš pradžių prisistatė žodžiu, dokumentų nerodė. Pareigūnė pažymėjimą parodė po to, kai papurškė dujų, kai jis buvo prie kaimyno. Taip pat J. S. aiškino, kad pažymėjimą policijos pareigūnas parodė tuomet, kai išvedė jį į lauką. Pagarsinus J. S. paaiškinimą duotą tyrimo metu, jis patvirtino, jog paaiškinimas buvo surašytas pagal jo žodžius.

Šalies argumentai

J. S. tyrimo metu nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi. Jis paaiškino, kad 2015 m. gegužės 17 d., apie 07.50 val., buvo namuose, kai kaimynė iš 25 buto pakvietė į pagalbą dėl kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Užėjęs į kaimyno butą jis pamatė, kad kaimynas iš buto bando išstumti jam nepažįstamą vyriškį, bet tai darydamas pargriuvo ant žemės, todėl puolė jam į pagalbą. Nepažįstamas vyras pasakė, kad yra pareigūnas, tą patį patvirtino su juo buvusi mergina, kuri parodė pareigūno pažymėjimą, vėliau pareigūno pažymėjimą parodė ir vyras. J. S. teigė, kad bandė išstumti nepažįstamą vyrą ir su juo buvusią merginą iš buto, kadangi buvo išgėręs ir netikėjo, jog jie yra tikri pareigūnai. (b. l. 9)

Liudytoja A. K. posėdžio metu parodė, jog turėjo informacijos apie (duomenys neskelbtini), laikomą spiritą ir pardavinėjamą pilstuką. Jie dirbo pagal komisariato viršininko patvirtintą planą. Kartu su kolega E. K. stebėjo minėtą vietą. Liudytoja bei jos kolega, kartu su vienu iš pirkėjų, užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būnant bute į jį staiga įlėkė J. S.. Kai ji su kolega užėjo į butą, buto savininkas pradėjo agresyviai elgtis, bandė išstumti iš buto, galiausiai jis nukrito, pasakė, jog jam pasidarė bloga. Užėję į butą, buto savininkui pasakė, jog jie yra policijos pareigūnai. Liudytoją bei jos kolegą iš buto bandė išstumti ir buto savininko žmona ar sugyventinė. Liudytoja A. K. nurodė, jog J. S. dujų nepurškė, kai jis įlėkė į butą, ji stovėjo tarp virtuvės ir koridoriaus, buvo patalpoje, buto viduje, ne lauke. Visas reikalavimų nevykdymas ir pasipriešinimas vyko tarp virtuvės ir koridoriuko, kai jie tik užėjo ir pasakė, kad yra iš policijos, buto savininkas pradėjo juos stumti. Prasidėjo susistumdymas ir po to įlėkė J. S., nes kažkas jį pakvietė. Kitas pareigūnas buvo virtuvėje, toliau nuo išėjimo durų, giliau bute. Koridoriuke stovėjo ji su buto savininko žmona ar sugyventine, bute toliau dar buvo buto savininkas ir kitas pareigūnas, įlėkęs žmogus, pirma susidūrė su ja. Liudytoja sakė jam apsiraminti, kad ji yra iš policijos, jis neklausė, toliau rėkė. Niekas buto savininko specialiai nelaikė, žmogus nugriuvo, priėjo pareigūnas, paklausė, ar kas negerai. Buto savininkas buvo visą laiką nuleidęs galvą ir jos nekėlė, buvo iškviesti medikai, vėliau asmenį išvežė į ligoninę ir po valandos paleido. Liudytoja teigė, kad J. S. įbėgęs į butą pradėjo klausti, ką jie čia veikia, kodėl puola jo kaimyną, pradėjo pulti E. K.. A. K. teigė, jog tarnybiniai pažymėjimai J. S. buvo parodyti iš karto, kai jis įlėkė į butą, jam buvo aiškinama, jog jie yra policijos pareigūnai ir dirba pagal turimą informaciją, buvo prašoma nusiraminti. J. S. vis tiek puolė E. K., mosikavo rankomis, veržėsi link kaimyno, sakė, kad netiki, jog jie yra policijos pareigūnai. E. K. buvo priverstas išstumti J. S. iš buto ir papurkšti jam dujų. Dujų buvo purškiama du kartus, kadangi pirmą kartą kolega nepataikė. Liudytoja teigė, jog apie tai, kad jie yra policijos pareigūnai, informavo ir buto savininko sugyventinę. Įvykio metu, kairėje rankoje ji laikė tarnybinį pažymėjimą.

Liudytojas E. K. posėdžio metu parodė, jog turėjo informacijos, kad (duomenys neskelbtini), vykdoma nelegali prekyba pilstuku. Siekiant patikrinti informaciją, kartu su kolege stebėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su vienu asocialiu asmeniu, apie 07.00 val., užėjo į minėtą butą. Ten laisvai buvo užeinama. Užėjus į butą liudytojas su kolege iš karto parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė, kad yra iš policijos. Tuomet buto savininkas bandė liudytoją išstumti iš buto. Jis stumdėsi, o po to nukrito ant žemės. Kolegė tuo metu stovėjo jiems už nugaros. Po to atsirado J. S. ir puolė liudytoją. E. K. teigė, jog J. S. pasakė, kad sustotų, nusiramintų, parodė jam pažymėjimą. Kolegė irgi rodė pažymėjimą. J. S. ir toliau keikėsi, pradėjo stumdytis. Tuomet liudytojas J. S. išmetė iš buto, tačiau šis ir toliau šoko, atsistojo į kovinę stovėseną. Tada J. S. buvo papurkšta dujų. Vieną kartą nepataikė, todėl buvo papurkšta antrą kartą. E. K. kategoriškai tvirtino, jog jis ir jo kolegė buvo išsitraukę tarnybinius pažymėjimus, kadangi tik taip gali patvirtinti savo statusą, kai nedėvi uniformos. Liudytojui parodžius tarnybinį pažymėjimą, J. S. jį pradėjo stumdyti, nepakluso jo reikalavimams, keiksmažodžiais pasakė, kad jam tas pats koks yra liudytojo pažymėjimas. J. S. į butą pakliuvo tuo metu, kai buto savininkas pargriuvo. J. S. kelis kartus buvo nurodyta nelysti, kelis kartus pakartota, kad čia policija, bet jis nenusiramino, todėl teko jį iš buto išmesti. Konflikto metu be savininko, J. S., dar buvo savininko žmona ar sugyventinė, taip pat dar kažkokia moteris lakstė pirmyn atgal lauke, šūkavo. Liudytojas aiškino, jog jo kolegė kvietė pastiprinimą, o J. S. girdėjo, kaip tai buvo daroma.

Liudytoja O. S. posėdyje parodė, jog ją ir J. S. sieja kaimyniški santykiai, jie sutaria normaliai. Viskas vyko jos namuose, ji dar buvo lovoje, kai išgirdo, kaip atsidarė durys ir prasidėjo grumtynės, tampymasis. Ji išbėgo iš kambario, pamatė, kad jos vyras guli ant grindų, o kitas vyras jį muša. Bute taip pat buvo mergina. Tuomet liudytoja bandė išstumti vyrą bei merginą iš buto, nes nežinojo, kas jie tokie, galvojo, kad jie užpuolė jos vyrą. O. S. bandė atidaryti buto duris, tuo metu pro šalį ėjo kaimynė, todėl paprašė kaimynės kviesti pagalbą. Kaimynė pakvietė J. S.. Vyras gulėjo ant žemės be sąmonės, prie jo nebuvo leidžiama prieiti, jo pakelti. Liudytoja prašė, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Kaimynė pakvietė J. S., nes nebuvo aišku, kas užpuolė. Jai buvo papurkšta dujų ir tik tuomet pasakė, jog tai policija, iki to dokumentų niekas nerodė. Pažymėjimus parodė, kai papurškė dujų. Rodė popieriuką, tačiau ji nieko nematė. Liudytoja nurodė, jog ji matė, kaip J. S. įėjo į butą, jis bandė patraukti tą vyrą, kuris mušė jos vyrą. Vyras šaukė, kad yra policininkas, bet jie nežinojo, kas jis toks iš tikrųjų. Policininkas įsiveržė, mušė liudytojos vyrą, o ji stumdėsi su pareigūne. Kai atbėgo kaimynė, ji lauke stumdėsi su pareigūne. Kai J. S. atbėgo į butą, policijos pareigūnė su kaimyne buvo lauke. O. S. dar buvo kambaryje, kai J. S. pradėjo stumti kitą vyrą, nes V. M. gulėjo ant grindų.

Liudytoja V. K. teisme parodė, jog ji apie 7.00 ar 7.10 val. pamatė, kad atsidarė durys, išbėgo kaimynė O. S., ji buvo basa, apsirengusi tik su naktiniais, ji laikėsi už rankenos, dar buvo kita mergina. Jauna mergina pradėjo O. S. stumti, prasivėrė durys ir tuomet ji pamatė, kad V. M. guli ant grindų, išgirdo, kad buto viduje keikiamasi. V. K. teigė, jog tuomet pradėjo šaukti J. S. į pagalbą, kadangi pagalvojo, jog užpuolė vagys. J. S. prašė parodyti dokumentus, tačiau mergina jam kažko papurškė. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar J. S. buvo užėjęs į butą. Ji pati dokumentų parodyti neprašė, nežino, kodėl J. S. prašė parodyti pažymėjimus. Liudytoja nurodė, jog, kai paprašė pažymėjimo, mergina kažką ištraukė, bet J. S. laikėsi už akių.

Liudytojas V. M. teisme parodė, jog gegužės 17 dieną, 6.40 val., kai atidarė duris, už jų buvo nežinomi jam asmenys – vyras ir moteris. Moteris buvo iš galo, o vyras, ėjęs priekyje, jį grubiai įstūmė į koridorių. Liudytojas nesuprato, kas vyksta. Vaikinas pradėjo liudytoją spausti į virtuvę, tada prasidėjo kova. Praėjus kelioms minutėms kovos, jis staiga pradėjo sakyti, kad neva tai policija. Kai vyko kova, tai išgirdo V. M. žmona ir iššoko iš kambario, nesuprasdama, kas vyksta. Vyriškis vėl ėmė sakyti, kad tai policija. Liudytojas nežino, kiek truko kova. V. M. nukrito, nežino, ar prarado sąmonę, ar dar kažkas nutiko. Kai V. M. atsipeikėjo gulėdamas ant grindų, nežinomas vyras, vadinęs save policininku, stovėjo virš jo ir rankoje laikė antrankius. Kai jau gulėjo ant grindų, matė, kaip užėjo J. S.. Nelabai girdėjo, ką jie kalbėjo, lyg ir prašė prisistatyti. Ten dar buvo liudytojo žmona ir kaimynė, visi šaukė. V. M. nurodė, jog policijos pareigūnų dokumentų nematė. Taip pat paaiškino, jog negirdėjo, kad jie (vaikinas ir mergina) ką nors sakytų J. S.. J. S. sakė, kad jei jie iš policijos, turėtų prisistatyti, pateikti kokius nors dokumentus, kad galėtų taip įsibrauti.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos visos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 2).

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog jie, vykdydami prevencinį planą „Lietuva be šešėlio“, 2015 m. gegužės 17 d., apie 7.40 val., stebėjo butą, esant (duomenys neskelbtini), kur pagal gautą informaciją vyksta nelegali prekyba alkoholiu ir tabako gaminiais. Stebėjimo metu pareigūnai matė, kaip kelis kartus į nurodytą adresą užeidavo asocialios išvaizdos asmenys, kurie po kelių minučių iš buto išeidavo. Apie 7.50 val., prie buto priėjo vienas asocialios išvaizdos vyriškis, kuris pasibeldė į buto duris, pareigūnai iš karto priėjo prie minėto asmens, o kai atsidarė buto durys ir vyras užėjo į butą, pareigūnai užėjo jam iš paskos. Prieškambaryje (virtuvėje) stovėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo V. M.. Dešinėje pusėje ant stalo stovėjo stiklinis nepilnas skaidraus skysčio l litro butelis su užrašu „Stolypin“. Šalia stovėjo pilnas skaidraus skysčio 5 l talpos plastikinis butelis. Po dešine, prieš stalą, atidarytoje spintelėje gulėjo 7 pakeliai cigarečių FEST su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir tarp tuščių butelių stovėjo l l talpos plastikinis butelis su užrašu „Pepsi“, kuriame buvo skaidrios spalvos skystis. Taip pat kairėje prieškambario (virtuvės) pusėje ant stalo stovėjo trys plastikiniai indai ir vienas dėklas su įvairaus nominalo euro monetomis. Vyresnysis tyrėjas prisistatė ir V. M. ir parodė tarnybinį pažymėjimą. V. M. nieko nesakydamas puolė link vyresniojo tyrėjo ir abejomis rankomis pradėjo stumti iš prieškambario (virtuvės) link išėjimo durų. Vyresnysis tyrėjas kelis kartus vyriškiui pakartojo, kad į butą užėjo policijos pareigūnai, pareikalavo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nesistumdyti. Tuo metu kartu su pareigūnais užėjęs asocialus asmuo staiga apsisuko ir greitai išėjo iš buto. Taip pat tuo metu iš kairės pusės esančio kambario išėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo O. S., kuri pradėjo šaukti. Moteriai buvo prisistatyta ir parodyti tarnybiniai pažymėjimai. V. M. stūmė vyresnįjį tyrėją, bestumiant, V. M. paslydo ir nukrito ant grindų ir pradėjo šaukti, kad yra po operacijos, kad jam reikalinga greitoji medicinos pagalba. Tuo metu iš lauko į butą užėjo nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo J. S., kuriam iš karto buvo prisistatyta, tačiau jis pradėjo pulti vyresnįjį tyrėją. J. S. buvo ne kartą rodytas tarnybinis pažymėjimas ir aiškinta, kad jie yra policijos pareigūnai, tačiau J. S. toliau puolė, mosikavo rankomis, buvo agresyvus, šaukė, kad jokios policijos nežino. Vyresnysis tyrėjas J. S. išstūmė iš buto. J. S. nenusiramino, buvo itin agresyvus, toliau puolė vyresnįjį tyrėją, todėl pareigūnas panaudojo specialiąja priemonę – dujas, papurškė J. S. į veido pusę. (b. l. 3-6)

Iš alkotesterio matuoklio rodmenų matyti, jog 2015 m. gegužės 17 d. 08.20 val. J. S. buvo nustatytas 2.70 promilių girtumas. (b. l. 10)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, taip pat tas, kas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Taigi pagal minėto minėtą straipsnį atsakomybė kyla asmeniui, kuris padarė vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje numatytų veikų, t. y. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, ar žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju J. S. yra kaltinamas nevykdęs teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti, pasitraukti bei nesistumdyti.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos PVĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Lietuvos Respublikos PVĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Lietuvos Respublikos PVĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti, o jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnų reikalavimai netrukdyti atlikti tarnybinių funkcijų, pasitraukti ir nesistumdyti, yra vertintini kaip teisėti ir tokiems policijos pareigūnų reikalavimams jiems nepavaldus asmuo turi paklūsti.

Liudytojai A. K. ir E. K. teisme nurodė, jog 2015 m. gegužės 17 d. užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė, kad yra iš policijos, parodė tarnybinius pažymėjimus, tuomet įvyko susistumdymas, V. M., būdamas bute, nukirto ant žemės. Abu policijos pareigūnai patvirtino, jog kai į butą pakliuvo J. S. ir pareikalavo prisistatyti, jam buvo parodyti tarnybiniai pažymėjimai, taip pat jo buvo paprašyta apsiraminti, kadangi jis pradėjo pulti E. K., stumdytis. Minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, taip pat sutampa ir su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Taigi liudytojų A. K. ir E. K. parodymai, taip pat jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad J. S. turėjo suprasti ir suprato, jog bute yra policijos pareigūnai, kurių teisėtus nurodymus jis privalo vykdyti. Tuo pačiu konstatuotina, jog A. K. ir E. K. parodymai, taip pat jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. S. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Pažymėtina, jog faktą, kad policijos pareigūnai J. S. prisistatė bei parodė tarnybinius pažymėjimus, patvirtina ne tik A. K. ir E. K. parodymai bei tarnybiniai pranešimai, bet ir paties J. S. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės. Teismo posėdžio metu pagarsinus minėtą paaiškinimą, J. S. patvirtino, jog paaiškinimas buvo surašytas pagal jo žodžius.

Aplinkybę, jog J. S. buvo buto viduje, kuomet vyko konfliktas, patvirtina ir liudytojos O. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Ši liudytoja paaiškino, jog matė, kaip J. S. įėjo į butą, jis bandė patraukti policijos pareigūną, taip pat nurodė, jog pati dar buvo kambaryje, kai J. S. pradėjo stumti policijos pareigūną, nes V. M. gulėjo ant grindų. Ši liudytoja patvirtino ir tai, jog vyras šaukė, kad yra policininkas. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jis gulėjo ant grindų, matė, jog į butą užėjo J. S..

Iš liudytojos O. S. parodymų galima suprasti, jog policijos pareigūnai nei jai, nei J. S., nei kitiems konflikte dalyvavusiems asmenims tarnybinių pažymėjimų konflikto metu nerodė. Vis tik teismas, įvertinęs tai, jog O. S. yra nurodžiusi, kad ją ir J. S. sieja kaimyniški santykiai, nesivadovauja tokiais liudytojos parodymais, kadangi ji, siekdama palengvinti J. S. teisinę padėtį, gali būti suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. S. parodymų teisingumu verčia abejoti ir tai, jog ji nurodė, kad policijos pareigūnas mušė gulintį V. M., nors tokių jos teiginių nepatvirtino net pats V. M.. Ši liudytoja teigė, jog vienu metu policijos pareigūnė grūmėsi su kaimyne, nors tokio teiginio taip pat nepatvirtina joks kitas teisme apklaustas asmuo, o J. S. bandė atitraukti policijos pareigūną nuo jos vyro.

Teismas konstatuoja, jog liudytojos V. K. teisme duoti parodymai nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. jei nei patvirtina, nei paneigia J. S. kaltės. Čia pažymėtina, kad liudytoja nurodė, jog nematė, ar J. S. buvo užėjęs į butą, nors kitų liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad jis buvo užėjęs į butą ir būtent bute vyko visos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Be to, liudytoja teigė, jog J. S. reikalavo parodyti dokumentus, tada jam buvo papurkšta dujų, nors pats J. S. teigė, jog jis ne tik reikalavo pateikti dokumentus, tačiau ir aktyviais veiksmais bandė pakliūti prie bute ant grindų gulinčio V. M..

Teismas, vertindamas J. S. veiksmus, taip pat nesiremia V. M. parodymais, kadangi šis liudytojas teisme negalėjo nurodyti jokių įvykio aplinkybių susijusių su J. S. veiksmais, ar policijos pareigūnų veiksmais tuo metu, kai į butą užėjo J. S.. Šis liudytojas nurodė, jog negirdėjo, koks bendravimas vyko tarp policijos pareigūnų ir J. S.. Pastebėtina, jog V. M. teigė, kad policijos pareigūnas, tuo metu, kai jis gulėjo ant grindų, rankose turėjo antrankius. Šio fakto nėra nurodęs nei vienas byloje apklaustas asmuo. Taigi ši aplinkybė taip pat verčia abejoti tuo, ar V. M. galėjo objektyviai suvokti visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, todėl pažeidėjas baustinas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad J. S. 2015 m. gegužės 17 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti, pasitraukti bei nesistumdyti.

J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsniuose, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad J. S. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą (J. S. nepaklusimas policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams pasireiškė aktyviais veiksmais). Įvertinus aptartas aplinkybes, J. S. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytose ribose. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. S. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.11.-8079-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis