- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-46-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- Z. J., V. J.
- Trečiasis asmuo
- Trakų
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams Z. J. , V. J. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo. Tretieji asmenys byloje Trakų istorinis nacionalinis parkas, Trakų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Vengrijos restoranai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Z. J. savo lėšomis per tris mėnesius nugriauti senos parduotuvės pastatą, esantį Aukštadvario g. 28A, Trakuose, rekonstruotą pažeidžiant statybos leidimo Nr.3 nuostatas – nesilaikant įpareigojimo pastatą nugriauti, bei sutvarkyti teritoriją.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimo statybai, savavališkai rekonstravo senos parduotuvės pastatą, tuo pažeisdama Statybos įstatymo 12 str. 1 d., 23 str. 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus ir VI skyriaus reikalavimus. Pagal Trakų miesto bendrąjį detalųjį planą parduotuvė pastatas, esantis Aukštadvario g. 28A, Trakuose, turėjo būti nugriautas, o minėtoje vietoje numatyta žalioji zona. Tokia sąlyga buvo ir 2002-02-21 parengtame prekybos centro techniniame projekte, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog naujo prekybos centro statyba galima tik nugriovus parduotuvės pastatą, esantį Aukštadvario g. 28A, Trakuose. 2002-06-20 leidime statybai Nr. 67, kuris buvo patikslintas 2003-01-14 statybos leidimu Nr. 3, nurodyta, jog objekto – prekybos centro, esančio Aukštadvario g. 28A, Trakuose, statyba vykdoma dviem etapais: I etapas – naujo pastato statyba, II etapas – esamo parduotuvės pastato, pastatyto 1940 metais, kurio unikalus Nr. 7997-6000-8013, griovimas ir teritorijos sutvarkymas, tai turi būti padaryta iki 2006-01-14. Atsakovė įsipareigojo iki 2003-07-01 nugriauti senąjį parduotuvės statinį ir sutvarkyti teritoriją, pasirašydama 2003-01-17 Atidėtų statybos darbų akto 12 punkto 1 priede, tačiau ji, pažeisdama statybos leidimo Nr. 3 reikalavimus ir nesilaikydama savo įsipareigojimų bei neturėdama projekto ir statybos leidimo, pradėjo senos parduotuvės pastato rekonstrukcijos, o ne griovimo darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2003-08-13 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.37-18. Vadovaujantis minėtu aktu ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003-10-20 raštu, 2003-12-01 buvo išleistas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 6185 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“, kuriuo atsakovė buvo įpareigota iki 2004-05-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vykdant darbus griežtai laikytis Trakų rajono savivaldybės Projektų derinimo tarybos 2002-05-21 protokolu Nr. 02-007 suderinto projekto. Tačiau atsakovė šio įpareigojimo nevykdė.
Atsakovė Z. J. su ieškiniu nesutiko, nes jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad baigus statybos I etapą ir pradedant vykdyti II etapą atsakovė davė sutikimą UAB „Kevlaras“ pagal statybos leidimą Nr. 3 pradėti senos parduotuvės pastato, esančio Aukštadvario g. 28A, Trakuose, griovimo darbus. Tačiau nepradėjus griovimo darbų, atsakovė sulaukė raginimų iš Trakų miesto bendruomenės bei savivaldos institucijų minėto pastato negriauti, todėl buvo priversta atsisakyti pastato griovimo darbų ir nusprendė parduotuvės patalpose įrengti piceriją, kuria ne tik būtų sukurta naujų darbo vietų, bet kuri būtų turistų traukos centras. Atsakovė, nusprendusi negriauti pastato ir jame įrengti piceriją, bei pradėjo jame remonto darbus. Kadangi remonto darbai buvo tęsiami, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skyriaus pareigūno 2003-07-22 nutarimu Nr. (100)-11.37-15.6 jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-10-02 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2003-10-17. Atsakovės vykdyti statybos darbai nepagrįstai vertinti kaip statinio rekonstrukcija, kuriems būtinas statybos leidimas. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausantį pastatą. Ieškinys neturi teisinio pagrindo, nes CK 4.103 str. 3 d. norma taikoma ne visiems statybos darbams, tik naujo statinio statybai arba rekonstrukcijai, o atsakovės vykdytas statinio remontas nepatenka į šios normos taikymo sritį. Nurodė, kad statybos leidimas taip pat suteikia asmeniui teisę, o ne pareigą, vykdyti statybos darbus, be to, statybos leidimas Nr. 3 galiojimo terminas baigėsi 2006-01-14, o tai reiškia, kad šis statybos leidimas nėra ir negali būti pagrindu dabar atsakovei vykdyti pastato nugriovimą. Taip pat nurodė, kad atsakovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą yra apribotos įkeitimu, nuomos ir subnuomos teise.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas t.y. konkreti veika, atitinkanti aktyvius veiksmus atliekant rekonstrukcijos darbus, numatytus Statybos įstatymo 2 str. 18 punkte. Teismas sprendė, kad prašomas nugriauti pastatas, esantis Aukštadvario 28 a, Trakuose, nebuvo rekonstruotas, pastate atliktas dekoratyvinis remontas. Teismas, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-10-02 nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas netinkamai kvalifikavo atsakovės Z. J. veiką, t.y. nenurodė, kokias konkrečias statytojo (darbų užsakovo) teises ir pareigas pagal LR Statybos įstatymą pažeidė atsakovė, todėl teismui nėra pagrindo teigti, kad yra administraciniais aktais konstatuota pastato savavališka statyba.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2006-10-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovus Z. J. ir V. J. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti senos parduotuvės pastatą, esantį Aukštadvario 28 a, Trakuose, rekonstruotą pažeidžiant statybos leidimo Nr. 3 nuostatas – nesilaikant įpareigojimo nugriauti pastatą, - bei sutvarkyti teritoriją. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė atliko ne seno parduotuvės pastato, kuris 2002-05-21 parengtame prekybos centro techninio projekto aiškinamajame rašte buvo numatytas nugriauti, rekonstrukciją, o „dekoratyvinį remontą“. Teismas klaidingai aiškino ir taikė įstatymų normas (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.), reglamentuojančias statinio rekonstrukcijos ir remonto darbus, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju kaip tik ir buvo atlikti statinio rekonstrukcijos darbai, t. y. pertvarkyta inžinerinių tinklų (šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, elektros) sistema, pakeistos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, vykdyti fasado apdailos darbai, buvo pakeista statinio paskirtis, parduotuvę rekonstruojant į maitinimo paskirties pastatą – restoraną.
2) Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovė vykdė savavališkus rekonstrukcijos darbus, neatkreipė dėmesio į tai, kad nei 2003-06-25 Statinio statybos sustabdymo aktas, nei 2003-08-13 Savavališkos statybos aktas nepanaikinti, pastarajame akte aiškiai nurodyta, kad atlikti savavališki rekonstrukcijos darbai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastato savavališki rekonstrukcijos darbai užfiksuoti kompetentingų institucijų aktuose, kurie nėra nuginčyti ir pagal CPK 197 str. 2 d. turi didesnę įrodomąją galią. Teismas neįvertino atsakovės padarytų pažeidimų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta statytojo pareiga statybos darbus vykdyti pagal 2002-05-21 prekybos centro techninį projektą bei Statybos leidimo Nr. 3 nuostatas.
3) Teismas nevertino byloje pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad teritorija, kurioje yra rekonstruotas senas parduotuvės pastatas, yra priskiriama Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai, neatsižvelgė, kad saugomoje teritorijoje atliekant ir paprastąjį remontą, reikalingas statybos leidimas.
4) Teismas, vertindamas atsakovės teiginį, kad ji sulaukė raginimų iš Trakų bendruomenės pastato negriauti, neatkreipė dėmesio, jog su tuo susiję dokumentai, pateikti teismui, neatitinka dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių reikalavimų, todėl negali būti laikomi tinkamu įrodymu.
Atsakovai Z. J. ir V. J. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2006-10-10 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo argumentas, jog buvo atlikta pastato rekonstrukcija, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra visiškai nepagrįstas.
Ieškovo argumentas, jog nei 2003-06-25 Statinio statybos sustabdymo aktas, nei 2003-08-13 Savavališkos statybos aktas nepanaikinti, todėl jie pagrindžia faktą, kad buvo atlikti savavališki rekonstrukcijos darbai, nepagrįstas, nes 2003-10-02 teismo nutartyje buvo nustatytas aiškus juridinis faktas, jog atliekamo remonto negalima kvalifikuoti kaip rekonstrukcijos, kuriai būtų būtinas statybos leidimas. Be to, nurodyti aktai buvo surašyti iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-10-02 nurodytos teismo nutarties priėmimo, todėl jie neturi jokios teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodomas 2003-08-13 patikrinimo aktas neatitinka CPK 197 str. 2 d. nurodytų oficialių įrodymų sąvokos, turinčių didesnę įrodomąją galią, nes nurodytą aktą pasirašiusieji asmenys aiškiai peržengė savo kompetencijos ribas, aktas neatitinka dokumentams keliamų formos reikalavimų.
Tai, kad pastate buvo atliekama ne rekonstrukcija, o einamasis remontas, patvirtina ir UAB „Kevlaras“ sudarytos rangos sutartys, pagal kurias statybininkai įsipareigojo atlikti pastato einamąjį remontą.
Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2006-05-25 Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. S1-207 leido keisti žemės sklypo Aukštadvario g. 28A detalųjį planą išsaugant parduotuvės pastatą, šiuo metu yra prasidėjęs detaliojo plano koregavimo procesas, todėl ieškinio reikalavimas šiuo metu ieškinio reikalavimas yra atmestinas.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo pastatas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Net ir nustačius, kad taip yra, dar 1940 m. pastatytas pastatas neabejotinai turi būti laikomas Trakų miesto architektūrinės terpės, susiklosčiusio apylinkių vaizdo dalimi.
Šalies argumentai
Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad saugomojoje teritorijoje atliekant paprastąjį remontą reikalingas statybos leidimas, nes jokiame teisės akte nėra įtvirtinta nuostata, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje prekybinės paskirties pastatų remontui yra būtinas toks leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinių teisės normų pažeidimo, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 p.).
Nustatyta, kad atsakovė Z. J. nuo 1998 m. vasario 17 d. nuosavybės teise valdo pastatą parduotuvę unikalus Nr. 7997-6000-8013, esančią Aukštadvario g. 28A, Trakų m. (T 1, b.l. 9-13), o nuo 1999 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypą bendro 0.3764 ha, esantį tuo pačiu adresu (T 1, b.l.6-8). Atsakovė 2002-06-20 yra gavusi leidimą jai nuosavybės teise priklausančiame minėtame sklype statyti prekybos centrą pagal 2002-05-21 suderintą projektą (T 1, b.l. 19, 18). Leidžiamo statyti prekybos centro aiškinamajame rašte yra numatyta sąlygą, kad prekybos centrą galima statyti tik griaunat esamą prekybos centrą {(pastatą parduotuvę) T 1, b.l. 14}. Pagal 2002-10-16 patikslintą leidimą statytoju vietoje atsakovės Z. J. yra nurodytas UAB „Kevlaras“ (T 1, b.l. 20-21), o pagal 2003-01-14 patikslintą statybos leidimą taip pat nurodytas UAB „Kevlaras“, o taip pat yra detalizuota statybos darbų rūšis ir šiame leidime nurodyta, jog pagal prekybos centro statybos leidimą, statyba vykdoma dviem etapais: I - naujo pastato statyba, II – esamo pastato (unikalus Nr. 79/976-0008-01-3) griovimas, teritorijos sutvarkymas (T 1, b.l. 23-24). Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei Z. J. dėl įpareigojimo nugriauti senos parduotuvės pastatą (prekybos centrą, unikalus Nr. 79/976-0008-01-3), o kaip matyti iš aukščiau nurodytų leidimų statytoju pagal patikslintus statybos leidimus yra UAB „Kevlaras“, kuris yra įsipareigojęs vykdyti II-ojo etapo statybos darbus, nors prašomo nugriauti pastato savininkė yra atsakovė Z. J. . Be to naujai pastatyto prekybos centro pastato, kuris pripažintas tinkamu naudoti (T 1, b.l. 25-28) savininku taip pat yra UAB „Kevlaras“ (T 1, b.l. 9-13). Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 7 d. statytojas yra tas asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybas ir kartu atlieka užsakovo funkcijas arba jas perduoda kitiems asmenims. Atsakovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ji savo kaip statytojo teises perdavė UAB „Kevlaras“, tačiau pagal paminėtą įstatymo norma statytojas gali perduoti kitiems asmenims ne statytojo, o užsakovo funkcijas. Esant tokiai situacijai pirmos instancijos teismas turėjo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Kevlaras“, nes pagal statybos leidimus jis prisiėmė įsipareigojimus nugriauti seną prekybos pastatą (II-as statybos etapas), nors ieškovas jam nereiškė reikalavimų ir netraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi byloje yra atsakovės sutikimas, kuriame ji nurodo, jog sutinka, kad UAB „Kevlaras“ pagal statybos leidimą vykdytų senojo prekybos centro griovimą (T 1, b.l. 30), tai nagrinėjant iš naujo bylą būtina išaiškinti, kokio turinio teises atsakovė Z. J. perleido UAB „Kevlaras“, nes tai turės reikšmės nagrinėjant ieškinį: ar reikalavimas nugriauti seną parduotuvės pastatą gali būti pareikštas tik vienai Z. J. , ar įsipareigojimą su tam tikromis pasekmėmis iš Z. J. perėmė UAB „Kevlaras“, ar minėtas įsipareigojimas yra tiek Z. J. , tiek UAB „Kevlaras“, tai priklauso nuo statytojo teisių perleidimo sąlygų, ir ar jam priklauso pareiga pagal antrą statybos etapą nugriauti seną prekybos pastatą. Šį klausimą spręsdamas teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad seno pastato savininkė pagal byloje esančius duomenis yra atsakovė.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-10-02 nutarties išvadas (T 1, b.l. 48), neįvertino nei 2003-06-25 Statinio statybos sustabdymo akto (T 1, b.l. 31-32), nei 2003-08-13 Savavališkos statybos akto (T 1, b.l. 35-36), o taip pat ir savavališkos statybos padarinių šalinimo išvados. Nors teismas išanalizavo Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 p. reglamentuojantį statinio rekonstravimo prasmę bei sąvoką, tačiau vargu ar išvažiuojamojo posėdžio metu teismas apžiūrėjęs statybos leidime Nr. 3 numatytą nugriautą statinį, galėjo padaryti išvadą, jog pastatas nebuvo rekonstruotas, o atlikti pastato remonto darbai, nes tokiai išvadai padaryti reikalingos specialios žinios, kurias turi tik šios srities (statybos-remonto) specialistai, kurie tokią išvadą darydami išanalizuoja atliktus statybos darbus patvirtinančius dokumentus, bei su statyba ar remontu susijusius buhalterinius dokumentus.
Be to teismas įsigilinęs į atliktų darbų pobūdį, nesigilino į statybos leidime prisiimtų įsipareigojimų svarbą, bei į vietovės, kuriame yra ginčo pastatas, detaliojo plano spendinius bei į naujų pastatų statybų ir senų pastatų rekonstrukcijos reglamentaciją Trakų nacionalinio parko teritorijoje, ir sprendime nepasisakė dėl seno pastato rekonstrukcijos teisėtumo nacionalinio parko teritorijoje ir esant pateiktiems į bylą vietovės detaliojo plano sprendiniams, atsižvelgiant į statybos leidime esančią sąlygą, leidžiančią statyti naują pastatą.
Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.