- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-544-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23577-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- I. H.
- Advokatai
- Kęstutis Bieliauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. H. ir jo gynėjo advokato K. Bieliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. H. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 14 d. 16.55 val. iki 2021 m. liepos 15 d. 15.59 val. (viena diena), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu atitinka 2 MGL dydžio baudą. I. H. mokėtina bauda yra 148 MGL (7 400 eurų).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu I. H. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. liepos 15 d.
Iš I. H. valstybės naudai konfiskuoti 14500 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. I. H. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 14 d., apie 16.07 val., Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 9 A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MERCEDES BENZ GL 350 BlueTEC 4MATIC", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, kurio metu užvažiavo ant pėsčiųjų tako, atsitrenkė į ten stovinčius kelio ženklus, juos automobiliu nulaužė, ir įvažiavęs atgal į važiuojamąją juostą atsitrenkė į kitą automobilį Toyota Auris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadino kitą transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatyta, kad iškvėptame ore yra 3,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas ir po pirmo patikrinimo, būdamas įspėtas, kad negali vartoti alkoholio, atsisėdęs į automobilį „MERCEDES BENZ GL 350 BlueTEC 4MATIC", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį, kai antrojo patikrinimo metu 2021 m. liepos 14 d. 17.20 val. nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 4,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. H. ir jo gynėjas advokatas K. Bieliauskas prašo pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį ir I. H. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui (teismas galėtų nuspręsti ir dėl ilgesnio laikotarpio) be užstato (laiduotojas sutiktų ir su užstatu), laiduotoju paskiriant R. J.. Teismui neradus galimybės taikyti I. H. laidavimo instituto, skirtą bausmę – baudą – sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios. Teismui matant įstatyminę galimybę, sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki dviejų metų, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. liepos 15 d.
2.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimybės taikyti laidavimo institutą. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės rodo kaltinamojo itin atsainų požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, tai, kad jis linkęs paisyti tik savo intereso, ignoruojant visuomenės interesą į saugų eismą gatvėje bei nurodė, kad kaltinamojo administracinių pažeidimų sąrašas ir pobūdis, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtina didesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei, asmuo linkęs vairuoti transporto priemonę neturėdamas teisės ir neblaivus, o tai kelia eismo įvykių ir žalos visuomenei riziką, o taip pat padidina tikimybę, kad kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali vėl nusikalsti.
2.2. Apeliantų teigimu, šiuo atveju yra visos sąlygos, kad I. H. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) yra pasirengęs atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.3. Skunde pabrėžiama, kad I. H. anksčiau nėra nusikaltęs bei visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo išvados, dėl nuteistojo nenuoširdumo ir didesnio pavojingumo nėra pagrįstos, kaip ir abejonė, kad nuteistasis laikysis įstatymų. I. H. jau įrodė, kad laikysis įstatymų, nes suprato savo netinkamą elgesį, dėl jo gailisi, nuo tyrimo pradžios nenusižengė jokiam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, I. H. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vienerių metų terminui, laiduotoju paskiriant šeimos draugą R. J., kuris prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą ir yra tinkama asmenybė tokiam sprendimui.
2.4. Apeliantai nurodo, kad jei teismas manytų, jog laidavimo taikymas pažeistų teisingumo principą, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į aplinkybes, bausmės rūšis parinkta teisingai, tačiau įvertinus į taikytų priemonių visumą – baudą, turto konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonę, baudos dydis turėtų būti minimalus ir jo pakaktų bausmės tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėjas neginčija I. H. kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti I. H. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taip pat ginčija paskirtos bausmės dydį ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise trukmę.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, susipažinusi skundžiamo nuosprendžio motyvais ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. H. atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Paskirtos bausmės – baudos dydis ir uždraudimo naudotis specialia teise terminas skundžiamu nuosprendžiu nustatyti tinkamai.
7. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
8. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pirmosios teismas netenkino nuteistojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatęs BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos – yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, teisėjų kolegija pasisako tik dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pabrėžtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Be to, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-895/2021).
10. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad I. H. anksčiau nėra nusikaltęs, tačiau kaip minėta, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esančios sąlygos, turi būti vertinama aplinkybių visuma, dėl ko pirmosios instancijos teismas itin detaliai pasisakė. Teisėjų kolegija pritardama minėtiems argumentams jų nekartoja, toliau akcentuodama esmines aplinkybes. Nuteistasis I. H. daugybę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. 2019 m. gegužės 24 d. jis baustas administracine tvarka už tai, kad 2019 m. sausio 27 d. apgadino kitą transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai bei nukentėjusiajam ir vartojo alkoholį iki blaivumo patikrinimo ir jam buvo nustatytas 2,55 prom. girtumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams (1 t. b. l. 102-111). Taigi, šioje byloje nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas administracinio poveikio priemonę ir vairavo automobilį, kai ši teisė iš jo buvo atimta. Ne mažiau svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Nuteistasis ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau dėl apsvaigimo negalėdamas tinkamai jos valdyti, jis ne tik padarė eismo įvykį, bei išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka (ėję žmonės spėjo pasišalinti) nepartrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusių žmonių. Nuteistasis, kaip ir 2019 m. sausio 27 d. padaryto administracinio nusižengimo metu pasišalino iš įvykio vietos bei vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Aptartos aplinkybės rodo daug didesnį, tiek nusikaltimo, tiek paties nuteistojo asmenybės pavojingumą ir patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje taikytos priemonės jokios įtakos nuteistojo elgesiui iš esmės neturėjo.
11. Skundo argumentai, kad I. H. nuo tyrimo pradžios nenusižengė jokiam įstatymui, nes suprato savo netinkamą elgesį, prieštarauja bylos duomenims. Iš Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad I. H. 2021 m. rugsėjo 11 d. (taigi po nusikaltimo padarymo, vykstant ikiteisminiam tyrimui) vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės (1t. b. l.102) . Tai parodo iš esmės nihilistinį nuteistojo požiūrį, tiek į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, tiek į visuomenės saugumą.
12. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo atleisti I. H. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
13. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas bausmės skyrimo klausimą apylinkės teismas be kita ko vertino tai, kad nuteistasis neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, 17 kartų baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas dėl baudos dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, davė parodymus, paaiškino faktines aplinkybes, jų pagrindu prokuroras keitė kaltinimą, t. y. įvertinus tai, kad tinkamo kaltinimo atveju byloje būtų buvusi galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas baudos dydžiui reikšmingas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Pažymėtina, kad už nesunkaus nusikaltimą padarymą remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įstatyme numatytos baudos dydis svyruoja nuo 50 iki 2000 MGL. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu I. H. skirta 150 MGL dydžio bauda yra artima minimaliam įstatyme nustatytam dydžiui, įvertinus 10 ir 11 šios nutarties punkte aptartas aplinkybes, neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį ir rodančias didesnį nusikaltimo pavojingumą, dar labiau mažinti paskirtos baudos nėra pagrindo.
15. Pasisakydama dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas šios priemonės terminą gali nustatyti nuo 1 iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu I. H. nustatytas 3 metų terminas, tai yra toks pats kaip ir 2021 m. gegužės 24 d. skyrus administracinio poveikio priemonę. Nuteistasis administracine tvarka jam skirtą draudimą vairuoti transporto priemones pažeidė, taigi savo tikslų ši priemonė nepasiekė. Atsižvelgiant į tai, skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nei praeityje buvo nustatytas už administracinio nusižengimo padarymą, nėra jokio pagrindo.
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo I. H. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.