- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1127-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04594-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Hidraulikos pasaulis“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1127-163/2016
2016 m. rugsėjo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Hidraulikos pasaulis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Hidraulikos pasaulis“ prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00971 2016 m. balandžio 12 d. priimtą patvarkymą Dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1a-18495. Prašo teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti skundžiamo antstolio Aleksandro Selezniovo 2016 m. balandžio 12 d. patvarkymo Dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1a-18495 vykdymą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų, įrodančių, kad su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu yra visiškai atsiskaityta nors pareiškėjas patiekė į bylą įrodymus, patvirtinančius dalies skolos sumokėjimą išieškotojui.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja nurodo, kad pateikė teismui duomenis, kad su išieškotoju yra visiškai atsiskaityta, t.y. 2013-07-19 skolininkė pervedė išieškotojui 378 314,63 Lt (109 567,49 Eur, 2014-01-15 pervesta – 1 830 000 LT (530 004,63 Eur). Buvo pervesta ir daugiau pinginių lėšų, kuriomis buvo dengiamas išieškotojo kreditinis reikalavimas. Antstolė R. Vizgaudienė 2015-03-24 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo ir vykdomosios bylos užbaigimo nusprendė užbaigti vykdomąją bylą Nr. 222-2N/2010. Be to antstolės patvarkymas užbaigti vykdomąją byla buvo remtas išieškotojo 2015-03-19 prašymu, kuriuo buvo prašyta grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui užbaigiant vykdomąją bylą. Be to, antstolis 2016-04-28 vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą dėl išieškomos sumos patikslinimo, kuriuo patikslino išieškotiną sumą, nurodant, kad skola yra 328 450,70 Eur. Apeliantė pažymi, kad su nurodyta suma nesutinka ir ją skųs. Taigi pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, kad antstolio nustatyta išieškotina suma (968 022,82 Eur yra nustatyta neteisingai, kadangi skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma yra 968 022,82 Eur. Apeliantė nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti antstolio 2016-04-28 patvarkymo vykdomojoje byloje anksčiau, kadangi pareiškėjas skundą pateikė dar iki šio, t.y. 2016-04-26, patvarkymo priėmimo. Be to, įvertinus anksčiau išdėstytus faktus, egzistuoja teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kadangi skolininkės-pareiškėjos skola skolininkei nebeegzistuoja, todėl nėra ir pagrindo vykdyti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos-skolininkės prašymą. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/16/00971 duomenų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 5 d. antstolis Aleksandras Selezniovas patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00971 priėmė patvarkymą Nr. S-16-10-3283 priimti vykdomąjį dokumentą išduotą 2010 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Nr. 222-2N/2010 dėl 968022,82 Eur išieškojimo, parduodant įkeistą turtą priklausantį UAB „Hidraulikos pasaulis“ iš varžytynių, išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai. 2016 m. balandžio 12 d. antstolis Aleksandras Selezniovas priėmė patvarkymą Nr. S1a-18495, kuriuo nustatė įkeisto areštuoto turto, priklausančio UAB „Hidraulikos pasaulis“, t.y. pastato-mechaninių dirbtuvių, pastato-garažo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių Plieno g. 6, Klaipėda, įkainojimo tvarką. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų 2016-04-14, teigdamas, kad pareiškėjo turimais duomenimis, skolininko skola išieškotojui šiuo metu neegzistuoja, todėl nėra teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto bei nustatinėti pareiškėjui priklausančio turto vertę. Pareiškėja pateikia teismui įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkas J. G. įmonė „Sveteka“ pervedė išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialiui 2013 m. liepos 19 d. 109567,49 Eur (378314,63 Lt) bei 2014 m. sausio 15 d. 530004,63 Eur (1830000,00 Lt) kaip kreditorinio reikalavimo tenkinimą. Antstolis patvarkymu Nr. S1a-25037 „Dėl skundo nagrinėjimo“ įpareigojo išieškotoją per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui informaciją apie tai, ar 2010-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 222-2N/2010 reikalavimai yra galiojantys. Išieškotojas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas pateikė raštą 2016-04-27 „Dėl informacijos pateikimo“ vykdomojoje byloje, jame nurodė, kad skolininkė pervedė dalį lėšų išieškotojai, todėl įsiskolinimas sumažintas iki 328 450,70 Eur. Taip pat pažymėjo, kad Bankui dėl jo paties kaip išieškotojo prašymo priimto antstolės R. Vizgaudienės 2015-03-24 patvarkymo Nr. S-15004572 pagrindu grąžintas Vykdomasis raštas dokumentas nebuvo įvykdytas. Antstolis, gavęs išieškotojos informacinę pažymą, priėmė patvarkymą „Dėl išieškotos sumos patikslinimo“, juo patvarkė, kad vykdomojoje byloje 0010/16/00971 išieškotina suma pagal 2010-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 222-2N/2010 yra 328 450,70 Eur. Taigi antstolis atsisakė nutraukti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje pagal pareiškėjos skolininkės skundą. Skolininkė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, t.y. skundžiamo antstolio 2016-04-12 patvarkymo „Dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1a-18495.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Teismas nusprendžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius, tačiau nespręsdamas galutinai dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be visa kita paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamu pareiškėja savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tik ta aplinkybe, kad yra atsiskaičiuosi su išieškotoja, todėl nėra pagrindo toliau tęsti vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje. Tačiau vadovaujantis byloje pateiktais vykdomosios bylos duomenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų, įrodančių, kad su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialiu yra visiškai atsiskaityta. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių visišką skolos sumokėjimą Danske Bank A/S Lietuvos filialiui. Priešingai, vadovaujantis vykdomosios bylos medžiaga, matyti, kad išieškotoja „Danke Bank A/S“ Lietuvos filialas patvirtino, kad skolininkė nors ir sumokėjusi dalį įsiskolinimo, vis dar yra skolinga išieškotojai. Kitų vykdomoje byloje įrodymų dėl pareiškėjos atsiskaitymo su išieškotoja nepateikta. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad neišnagrinėjus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų yra būtina stabdyti vykdymo veiksmus šioje byloje, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.