Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, prižiūrintis mamą pagal specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą, dirbantis pavienius darbus, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, 2017 m. sausio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjos V. R. rezoliucija patvirtintas 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kaltinamas pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2018 m. rudenį, tikslus laikas nenustatytas, įgijo, t. y. rado Peldinės miške, Skuodo r., pramoninės gamybos 16 mm kalibro „ZK“ modelio, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasinešė į namus, ir neturėdamas leidimo nuo 2018 m. rudens, tikslus laikas nenustatytas, laikė gyvenamojo namo kambaryje po lova, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. sausio 3 d. 19.00 val., kol šautuvą surado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo

Pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) kaltinamojo 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. vasario 1 d. apklausos protokolai, kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas faktines aplinkybes (90-105 b. l.); 2) liudytojo O. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis 2019 m. sausio 3 d. pas pažįstamą V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, jis kvietė policijos pareigūnus, įvyko konfliktas dėl šaunamojo ginklo (45-46 b. l.); 3) tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagal kurį pagal 2019 m. sausio 3 d. gautą pranešimą, kad Žalgirių k., Skuodo r. link Peldinės nuo Daukšių pranešėjas konfliktuoja su asmeniu, kuris turi namuose 2 šautuvus, nuvykus į įvykio vietą gyvenamojo namo miegamojo kambaryje ant lovos buvo rastas vienvamzdis, 16 kalibro medžioklinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) (1-4 b. l.); 4) Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), miegamasis kambarys, kuriame esančioje lovoje rastas atskirtas pusiau, vienavamzdis 16 kalibro medžioklinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) (10-22 b. l.); 5) 2019 m. sausio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 30-(26)-IS1-44, iš kurios nustatyta, kad šautuvas, paimtas 2019 m. sausio 3 d. iš V. Č. yra pramoninės gamybos 16 mm kalibro „ZK“ modelio, lygiavamzdis medžioklinis šautuvas, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16 mm kalibro medžiokliniais šoviniais, šautuvas yra šaunamasis „C“ kategorijos ginklas, šaudyti tinkamas (51-52 b. l.); 6) Alkotesterio parodymų registracijos žurnalo išrašas, kurio duomenimis, V. Č. 2019 m. sausio 3 d. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 40-42).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis V. Č. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisminio nagrinėjimo metu siūlė kaltinamajam paskirti laisvės atėmimo 1 metams bausmę, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinant 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir skiriant kaltinamajam įpareigojimus.

Kaltinamojo gynėja su prokuroro siūlomos bausmės dydžiu nesutiko, nurodė, kad siūloma bausmė yra per griežta, prašė taikyti LR BK 37 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Nurodė, kad kaltinamojo laikytas ginklas priskiriamas prie mažai pavojingų C kategorijos ginklų, V. Č. nemoka naudotis tuo ginklu ir jo nenaudojo, nebuvo sukurtas realus pavojus, iki ginklo atidavimo praėjo nežymus laikotarpis, kaltinamasis neturėjo galimybių ginklą atvežti. Nurodė, jog panašiose bylose yra išplėtota teismų praktika, kur kaltinamieji paprastai yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo.

Sprendžiant, ar yra pagrindas šiuo atveju taikyti LR BK 37 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, pažymėtina, jog LR BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.).

Teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl veikos pripažinimo mažareikšme, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis ne pats savo noru po kurio laiko įvertinęs savo veiksmus atidavė šaunamąjį ginklą policijos pareigūnams, o pareigūnai ginklą paėmė po gauto pranešėjo O. L. pranešimo, kad pranešėjas konfliktuoja su asmeniu, kuris turi namuose 2 šautuvus. Kaip parodė kaltinamasis, jis šaunamojo ginklo neperdavė anksčiau savo noru dėl to, kad bijojo būti apkaltintas brakonieriavimu. Įvertintina kaltinamojo padarytos veikos subjektyvioji pusė – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad žinojo, jog negali laikyti šautuvo namuose be leidimo, taip pat žinojo, kad jis neturi leidimo laikyti šaunamąjį ginklą. Kaltinamasis žinojo ir tai, kad šaunamajam ginklui laikyti yra teisės aktuose nustatytos specialios sąlygos, kadangi buvo su tuo susidūręs – ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo mamos bute yra įrengtas seifas, kuriame prieš tai gyvenęs nuomininkas medžiotojas buvo įsirengęs seifą ginklui laikyti. Šautuvą kaltinamasis paslėpė – laikė savo gyvenamojoje vietoje kambaryje po lova (90-91, 105-107 b. l.). Vadinasi, kaltinamasis sąmoningai, vos tik radęs šaunamąjį ginklą, jo neperdavė policijos pareigūnams, ginklą laikė ne tam specialiai pritaikytoje vietoje, o paslėpė po lova, jo tyčia įgyti ir laikyti šaunamąjį ginklą kilo iš jo paties sumanymo. Kaltinamojo argumentai, kad jis ginklo nenunešė į policiją, nes neturėjo tam laiko, kadangi augina gyvulius ir prižiūriu senyvo amžiaus mamą, teismo vertinimu, negali pateisinti ir nepateisina kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kadangi dėl rasto ginklo kaltinamasis turėjo galimybę informuoti policijos pareigūnus telefonu, kuriuo kaltinamasis patvirtino, jog naudojasi, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių išvadą, jog V. Č. iš tiesų planavo perduoti rastą šaunamąjį ginklą policijos pareigūnams. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ginklą kaltinamasis paslėpė namuose po lova. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu pripažįstamas jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neturint tam leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, kai kaltininkas ginklo su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Pažymėtina ir tai, kad šaunamasis ginklais policijos pareigūnų pas kaltinamąjį buvo rastas pačiam kaltinamajam ir kartu su juo buvusiam pranešėjui O. L. esant neblaiviems, kaltinamajam nustatytas 2,08 promilių girtumas (40-43, 45-46 b. l.). Ginklas – vienvamzdis, 16 kalibro medžioklinis šautuvas kaltinamojo nebuvo saugomas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus – policijos pareigūnų buvo rastas kaltinamojo gyvenamajame būste miegamojo kambaryje ant lovos (1-10 b. l.). Pažymėtina, jog nors LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Iš 2019 m. sausio 16 d. specialisto išvados Nr. 30-(26)-IS1-44 matyti, kad šautuvas, paimtas iš V. Č. yra šaudyti tinkamas (51-52 b. l.). Nors šiuo atveju dėl šaunamojo ginklo laikymo žalingų padarinių realiai neatsirado, tačiau kaltinamajam neturinčiam ir anksčiau neturėjusiam nustatyta tvarka išduoto leidimo įgyti bei laikyti C kategorijos šaunamąjį ginklą, neišlaikius atitinkamo egzamino ir neturint specialių žinių, kaip elgtis su šaunamuoju ginklu, netinkamomis sąlygomis laikant šaunamąjį ginklą, pačiam vartojant alkoholį ir pašaliniams neblaiviems asmenims leidžiant lankytis kaltinamojo namuose, šios aplinkybės tik pagrindžia kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą.

Vertinant kaltinamojo gynėjos argumentus dėl veikos mažareikšmiškumo atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo laikytas ginklas priskiriamas prie mažai pavojingų C kategorijos ginklų, pažymėtina, jog reguliuojant civilinę šaunamųjų ginklų apyvartą ir teisiškai vertinant nusikaltimus, susijusius su neteisėta šaunamųjų ginklų apyvarta ir jų naudojimu, būtina kriminalistiniu požiūriu vertinti šiuos ginklus. Visų pirma svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė būklė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiškia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus. Šioje baudžiamojoje byloje vertinant nusikaltimo dalyką nustatyta, kad kaltinamojo V. Č. įgytas ir laikytas ginklas yra veikiantis 1148 mm bendro ilgio, pramoninės gamybos 16 mm kalibro „ZK“ modelio, lygiavamzdis medžioklinis šautuvas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šaudmenimis, priskiriamas C kategorijos ginklui, specialistui atliekant eksperimentinį šaudymą šoviniai iššovė be užsikirtimų, po pirmų skeltuvo smūgių per šovinio kapsulę (2019 m. sausio 16 d. specialisto išvados Nr. 30-(26)-IS1-44 duomenimis). Vadinasi, kaltinamojo laikyto ginklo būklė buvo leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes ir tai reiškė galimybę šiuo ginklu padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje jie priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo antrajame skirsnyje, skirtame ginklų ir šaudmenų klasifikacijai, keturiuose straipsniuose (3-6 straipsniai) yra išvardyti ginklai, šaudmenys ir jų dalys, ginklų priedėliai ir nurodomi kai kurie šių objektų požymiai. Kaltinamojo įgytas ir laikytas šaunamasis ginklas C kategorijai priskiriamas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą ir, sistemiškai vertinant šio straipsnio punktus, ginklo kinetinė energija yra virš 7,5 J. Taigi pats kaltinamojo laikytas ginklas pagal jo kovines ir kitas savybes yra pavojingas. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima veikos mažareikšmiškumo sieti vien tik su šaunamojo ginklo priskyrimu tam tikrai kategorijai pagal pavojingumą (šiuo atveju C kategorijai), kadangi, kaip jau išdėstyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviųjų, tiek į subjektyviųjų požymių visumą.

Kaltinamojo gynėja nurodė, jog panašiose bylose yra išplėtota teismų praktika, kur kaltinamieji paprastai yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo. Gynėja šiems teiginiams pagrįsti nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-202-489/2018.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma, nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-76/2012).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjos pateiktuose teismų sprendimuose situacija nėra analogiška nagrinėjamoje byloje esančiai, todėl šiais teismų sprendimais negalima vadovautis kaip precedentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tiek byloje Nr. 2K-153-942/2016, tiek byloje Nr. 2K-202-489/2018 priimtose nutartyse (taip pat kitose šios kategorijos bylose, kuriose buvo taikytas LR BK 37 straipsnis, (pvz. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-202-303/2017) ginklai pasižymėjo nedideliu pavojingumu – jie buvo mažo kalibro ir nedidelės nukaunamosios galios. Taip pat buvo atsižvelgta ir į šaunamųjų ginklų teisinio reglamentavimo specifiką, įvertintos teisinio reglamentavimo, susijusio su ginklo priskyrimo atitinkamai kategorijai, kitimo aplinkybės. Kaltinamojo gynėjos nurodytose bylose šaunamieji ginklai, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamieji C kategorijos ginklams priskirti 2010 metais, bet terminas nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą toliau laikyti iki to laiko be leidimo teisėtai įsigytus ginklus arba leidimą nešiotis ginklus nustatytas buvo iki 2014 m. sausio 1 d. ir vėliau pratęstas iki 2014 m. liepos 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas). Šie ginklai pas kaltinamuosius buvo rasti praėjus nedaug laiko po termino, per kurį jie galėjo pateikti prašymą ir gauti leidimą ginklui, pabaigos, iki tol tokius ginklus buvo galima įsigyti ir laikyti be specialaus leidimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius V. Č. padarytos nusikalstamos veikos požymius, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ši veika atitinka mažareikšmiškumo požymius, t. y. kad jos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, kad būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, LR BK 37 straipsnio nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 253 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis V. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. Č. padarė apysunkį nusikaltimą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė vieną pramoninės gamybos lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, priskiriamą C kategorijai, veika žalos padaryta nebuvo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. Č. – kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, tačiau teistumai išnykę, 2017 m. sausio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija patvirtintas 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (68 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau 5 kartus baustas administracine tvarka (69-72 b. l.), nedirbantis, Užimtumo tarnybos registre neregistruotas, dirbantis pavienius darbus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesutiko su arešto bausmės paskyrimu, nurodė, kad globoja senyvo amžiaus mamą, kitų asmenų, galinčių pasirūpinti mama nėra. Teismas, įvertinęs nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Č. paskyrus LR BK 253 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį ir mažesnis, nei siūlė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras, t. y. 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

V. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltinamojo asmenybės, teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. Č. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant įpareigojimą, kuris padėtų pasiekti bausmės tikslus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. Č. laikino sulaikymo nuo 2019 m. sausio 3 d. 18 val. 55 min. iki 2019 m. sausio 4 d. 13 val. 49 min. laikas (LR BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (LR BK 136 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lygiavamzdis medžioklinis šautuvas, laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pri­pa­žin­ti V. Č. kal­tu pa­gal LR BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinti V. Č. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirtina jam galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. Č. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Įskaityti, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. Č. laikino sulaikymo nuo 2019 m. sausio 3 d. 18 val. 55 min. iki 2019 m. syausio 4 d. 13 val. 49 min. laiką, t. y. vieną laisvės atėmimo dieną.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Perduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, Ginklų fondui daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje.

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.