Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovo nuomone, 2022 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)TP-21-P-40-2970 dėl techninės klaidos ištaisymo nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo objektu, kadangi jis yra 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-NT-40-470 sudėtinė dalis. Teismas su šia pozicija nesutinka dėl toliau nurodytų argumentų. Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 23 d. sprendime Nr. (8.4Mr)TP-21-P-40-2970 ,,Dėl techninės klaidos ištaisymo 2022-01-05 sprendime Nr. (8.4Mr)TP-21-NT-40-470“ nurodyta, jog ,,Priimdama sprendimą Tarnyba padarė techninę klaidą sprendimo nustatomojoje dalyje 5 ir 7 punktuose bei dėstomosios dalies 3 ir 4 punktuose. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2, 4 d. nusprendė: 1. Ištaisyti Tarnybos 2022-01-14 sprendime Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-40-470 padarytą techninę klaidą ir nustatomosios dalies 5 ir 7 punktą išdėstyti taip: „5. Pareiškėjo (-s) turtas sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis (jeigu tokios yra), sudaro 110136 Eur.“ „7. Pareiškėjas (-a) nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 arba 70 arba 85 procentus) jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų.“ 2. Ištaisyti Tarnybos 2022-01-14 sprendime Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-40-470 padarytą techninę klaidą ir dėstomosios dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip: „3. Remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsniu, turto vertės normatyvo, nustatyto pareiškėjui (-ai), atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, I turto lygis sudaro 60255 Eur; II turto lygis sudaro 90382,5 Eur. 4. Pareiškėjo (-s) metinės pajamos, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo pajamomis priežastis (jeigu tokios yra), viršija I pajamų lygį, tačiau neviršija II pajamų lygio.“ Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)TP-21-P-40-2970 ,,Dėl techninės klaidos ištaisymo 2022-01-05 sprendime Nr. (8.4Mr)TP-21-NT-40-470“ sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, nes juo patikslinta pareiškėjo turto vertė (su kuria pareiškėjas nesutinka), patikslintas turto vertės normatyvas (I ir II lygiai), patikslinta jog, pareiškėjo metinės pajamos viršija I pajamų lygį, tačiau neviršija II pajamų lygio. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsniu, kuris reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką ir sprendimų priėmimą.

VGTPĮ 14 straipsnyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, išlaidos išnagrinėtose konstitucinės justicijos bylose, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime (2 dalis). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka taip: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis (5 dalis). Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (7 dalis). Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (8 dalis).

VGTPĮ 18 straipsnis reglamentuoja, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui (2 dalis). Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta: 1) sprendimo priėmimo data ir vieta; 2) sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė; 3) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas; 4) pareiškėjo vardas, pavardė; 5) teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės; 6) antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai; 7) nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte nurodytiems pareiškėjams; 8) valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; 9) kai priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, – teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas; 10) sprendimo galiojimo laikas, kai asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 4 punktą; 11) sprendimo apskundimo tvarka ir terminas; 12) informacija apie ginčo sprendimo mediacijos būdu galimybes ir kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija (4 dalis).

Pareiškėjas nesutinka su nekilnojamojo turto įvertinimu ir savo įgyto turto vertę grindžia nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentais, kuriose nurodytos pirkimo sumos nesutampa su rinkos kainomis. Teismas sutinka su atsakovo nuomone ir pažymi, kad nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai nėra laikytini tinkamais nekilnojamojo turto vertei įrodyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nurodyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka šiuo metu rinkoje egzistuojančių kainų.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 15 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui. Žemės ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra: 1) kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 2) žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai; 3) žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.

Metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 12 punkte numatyta, kad turto įsigijimo vertė gali būti taikoma tik kito turto vertei patvirtinti, kuris nėra priskiriamas nekilnojamam turtui, pavyzdžiui, automobilio vertei nustatyti. Kaip minėta, pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui pateikė 2022-01-05 metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai, kurioje kitą turimą turtą nurodė automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur. Pažymėtina, jog metinėje asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai pareiškėjai informuojami apie tai, kad Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjų metinėse turto ir pajamų deklaracijose antrinei teisinei pagalbai gauti ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Pagal Metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 8 punktą, nekilnojamajam turtui priskirtini pareiškėjui (jo sutuoktiniui) nuosavybės teise priklausantys: statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai (butas daugiabučiame name (jo dalis); gyvenamasis namas (jo dalis, kotedžas); sodo namelis; kita); žemė (sodo sklypo; žemės ūkio paskirties; užimta miško; užimta vandens telkinio; namų valda; kita). Metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nekilnojamo turto vertę Tarnyba nustato pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių skyrius, susipažinęs su pareiškėjo 2022-03-10 pretenzija, peržiūrėjo 2022-01-14 sprendimą ir priėmė 2022-03-23 sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-21-P-40-2970, kuriuo ištaisė techninę klaidą, tačiau pareiškėjo turto vertė viršija pirmąjį ir antrąjį lygius dėl toliau nurodytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo 110139 Eur turto vertę sudaro: 1. Namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 59900 Eur (b. l. 127); 2. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 6650 Eur (b. l. 34); 3. Žemės sklypo 2485/4970 dalių ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė –23950 Eur (b. l. 37, 62); 4. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 6290 Eur (b. l. 38); 5. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 177 Eur (b. l. 65); 6. Miško žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 1068 Eur (b. l. 39); 7. Šiltnamio ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 589 Eur (b. l. 60); 8. Šiltnamio ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 641 Eur (b. l. 41); 9. Viralinės ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 1080 Eur (b. l. 42); 10. Pirties ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 606 Eur (b. l. 49); 11. Garažo ((duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 2170 Eur (b. l. 50); 12. Ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 579 Eur (b. l. 51); 13. Tvarto ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 1930 Eur (b. l. 52); 14. Daržinės ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 2120 Eur (b. l. 53); 15. Garažo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 320 Eur (b. l. 54); 16. Ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 506 Eur (b. l. 55); 17. Garažo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 403 Eur (b. l. 56); 18. Ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 476 Eur (b. l. 57); 19. Kitų kiemo statinių ((duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 181 Eur (b. l. 46); 20. Automobilio (duomenys neskelbtini) vertė –500 Eur (b. l. 72).

Kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą, numatytą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 15-16 straipsniuose, pareiškėjo turto vertė skaičiuojama atsižvelgiant deklaruotą gyvenamąją vietą (namą esantį adresu (duomenys neskelbtini)) ir nekilnojamojo turto zoną, kurioje pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) zona, b. l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi išlaikytinių (b. l. 61), pareiškėjo nustatytas būsto vertės normatyvas yra 29340 Eur (60 (gyvenamojo namo, ploto normatyvas) x 489 (to paties gyvenamojo ploto vieneto normatyvinė vertė = 29340 Eur)), žemės ploto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) normatyvas yra 26400 (6 x 4400 = 26400 Eur), kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas ((129 (valstybės remiamos pajamos, kurių dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-12-15 nutarimu Nr. 1077)) x 20 = 2580 Eur). Piniginių lėšų normatyvas yra 1935 Eur (129 x 15 = 1935 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 60255 Eur (29340 Eur + 26400 Eur + 2580 Eur + 1935 Eur = 60255 Eur) turto normatyvas. Pareiškėjo turimo turto vertė (110139 Eur) viršija pareiškėjui nustatytą pirmąjį turto lygį (60255 Eur), taip pat viršija ir antrąjį turto lygį (90382,5 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo turimas turtas viršija pirmąjį ir antrąjį turto lygius, remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antrinė teisinė pagalba jam negali būti teikiama, todėl atsakovas turėjo įstatyminį pagrindą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015).

Be to, teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-29 iki 2023-01-01, toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies, VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas pakankamas ir aiškus, kadangi nurodyta pareiškėjo turto vertė ir pajamos, išlaikytiniai, turto vertės normatyvai.

VAĮ 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka. Įvertinus abiejų ginčijamų sprendimų turinį, teismas sprendžia, jog atsakovo 2022 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)TP-21-P-40-2970 ,,Dėl techninės klaidos ištaisymo 2022-01-05 sprendime Nr. (8.4Mr)TP-21-NT-40-470“ nepakeitė 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TP-21-NT-40-470 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ turinio iš esmės, todėl galėjo būti priimtas vadovaujantis VAĮ 15 straipsniu, kadangi 2022 m. kovo 23 d. sprendimu buvo patikslinta tik apskaičiuota pareiškėjo turto vertė ir apskaičiuotas turto vertės normatyvas (I ir II lygiai), nurodant, kad vis tiek pajamų lygis viršijamas, galutinis sprendimas nekito – atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Pažymėtina, jog VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarnyba turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi jo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į tai, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalį, kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs prašymo dėl savo papildomos individualios situacijos įvertinimo. Teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo individualią situaciją be pareiškėjo prašymo dėl jo individualios situacijos įvertinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, remiantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad skundžiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)TP-21-NT-40-470 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, 2022 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (8.4Mr)TP-21-P-40-2970 ,,Dėl techninės klaidos ištaisymo 2022-01-05 sprendime Nr. (8.4Mr)TP-21-NT-40-470“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus pripažinus pagrįstais, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus T. T. formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.