Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-86-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-02
Bylos Nr.
1A-40-86-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zenonas Birštonas (pirm.), Audronė Kartanienė, Ryšardas Skirtunas
Nuteistasis
A., A. K.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Anatolijus Burinskas

Pranešėjas Zenonas Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-86/2011

Teisėja J. Jaglinskis Procesinio dokumento kategorija: 1.1.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,

teisėjų Ryšardo Skirtuno, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,gynėjui advokatui Anatolijui Burinskui,nuteistajam A. K. (A. K.),nukentėjusiajam V. K.,vertėjai Irinai Pilžis,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo Anatolijaus Burinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnį 1 dalį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant A. K. be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant A. K. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei iki 2010-10-22 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant A. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu lankyti restoranus, barus, kavines ir naktinius klubus.

Priteista iš A. K. nukentėjusiojo V. K. naudai 8880 Lt (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso priteista 11 8880 Lt (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt litų).

Priteista iš A. K. į valstybės biudžetą 360,00 Lt (trys šimtai šešiasdešimt litų) nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidams apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2008 m. spalio 18 d., apie 23.50 val., būdamas netoli degalinės „Ervin“, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, ranka sudavė 2 smūgius V. K. į pilvą ir kojos keliu sudavė nukentėjusiajam į lūpas, padarydamas V. K. odos nubrozdinimus smakro priekiniame paviršiuje su muštine paviršine žaizdele apatinės lūpos gleivinėje, bei viršutinių priekinių trijų dantų lūžimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-07-22 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o baudžiamąją bylą nutraukti. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas nesivadovaujant protingumo ir logiškumo principais. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai nelogiški, jo nurodytos dantų išmušimo aplinkybės nerealios. Gynėjo manymu, nukentėjusiojo išdėstyta situacija, kokiu būdu jam buvo išmušti trys dantys, neatitinka tikrovės, nes palenkus galvą žemyn ir smūgiuojant keliu į galvą iš priekio, būtinai turi būti sužalota nosis, prakirsta viršutinė lūpa. Tačiau tokie sužalojimai nukentėjusiajam nebuvo nustatyti. Pažymi, kad gynybos prašymu buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas, siekiant nustatyti, ar nukentėjusiojo išdėstytos įvykio aplinkybės yra realios. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu bei eksperimento metu nukentėjusysis pakeitė savo parodymus, nurodė visai kitą situaciją, jog neva po suduoto smūgio į pilvą jis nesusilenkė, kaip tą teigė teisme, o prisėdo ir užvertė galvą ir būtent tuomet gavo smūgį į veido sritį. Tai parodo, kad nukentėjusiojo aiškinimai apie įvykį yra nenuoseklūs, jais tikėti negalima. Taip pat gynėjas pažymi, kad liudytoja J. K. parodė, jog ji gyveno su nukentėjusiuoju; V. K. dar iki įvykio neturėjo priekinių dantų, dėl ko iš liudytojos skolinosi pinigų dantų protezavimui. Liudytoja pateikė tai patvirtinančią nuotrauką. Taip pat liudytojas P. D. paaiškino, kad jis apžiūrėjo pas jį atvykusį V. K. ir pastebėjo, kad jau anksčiau išmuštiems dantims buvo daroma intervencija, t.y. jie buvo arba gydomi, arba protezuojami. Be to, nei vienas liudytojas, kurie buvo įvykio metu, nepatvirtino, kad nukentėjusysis iki nurodyto įvykio turėjo priekinius dantis, kad jie jam buvo išmušti būtent nagrinėjamo įvykio metu smūgiuojant kojos keliu. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių liudytojų parodymų, kurie paneigia kaltinimą, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir priėmė nepagrįstą sprendimą pripažinti A. K. kaltu bei priteisė nukentėjusiojo pareikštą ieškinį. Todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir A. K. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai A. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

A. K. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir aiškina, jog jis dantų nukentėjusiajam nesulaužė, kadangi, nukentėjusiojo išdėstyta situacija, kokiu būdu jam buvo išmušti trys dantys, neatitinka tikrovės, nes palenkus galvą žemyn ir smūgiuojant keliu į galvą iš priekio, būtinai turi būti sužalota nosis, prakirsta viršutinė lūpa, tačiau tokie sužalojimai nukentėjusiajam nebuvo nustatyti. Tačiau šis jo aiškinimas paneigtas byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. K., B. P., I. K., H.A., D. T., N. P., P. D. ir kt. parodymais, specialisto V. K. išvada, kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2008-10-18 A. K. jam trenkė su kumščiu į pilvą ir du kartus su keliu į veido sritį, į dantis (t.1 b.l. 157-158). Kaip matyti iš B. P., H.A., A. K. parodymų iki įvykio nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir priekinius dantis turėjo (t. 1 b.l. 158, 160-161). Paties nuteistojo parodymais, kad 2008-10-18 vyko muštynės tarp jo ir V. K., kurių metu jis pastūmė nukentėjusįjį V. K. (t. 1 b.l. 157). Iš D. T., N. P., P. D. parodymų matyti, kad po 2008-10-18 įvykusių muštynių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, V. K. neturėjo trijų priekinių dantų (t. 1 b.l. 177, 178, 179). Be to, specialistas V. K. nurodė, kad galima išmušti dantis nesumušant lūpos ir nesulaužant nosies (t. 1 b.l. 162, t.2 b.l. 16). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta, o, A. K. kaltės neigimas vertintinas, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padarytos žalos atlyginimo.

Nuteistojo aiškinimas, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos J. K. parodymais, kad ji gyveno su nukentėjusiuoju ir V. K. dar iki įvykio neturėjo priekinių dantų, dėl ko iš jos skolinosi pinigų dantų protezavimui, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šios liudytojos ir nukentėjusiojo santykiai šiuo metu yra blogi, kad liudytoja posėdyje negalėjo nurodyti nei gydytojo pavardės, nei telefono numerio, pagrįstai nesivadovavo jos parodymais.

Įvertinus šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d, yra įrodyta.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo Anatolijaus Burinsko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai Zenonas Birštonas Ryšardas Skirtunas Audronė Kartanienė