- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- N1-8-304/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Civilinis ieškovas
- S. V., V. G., D. G.
- Civilinis atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas, Audrius Karpinskas
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Jonui Barauskiui,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. V.;
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 str. 6 d., 284 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M., 2014-12-24 apie 18 val., kelio Šiauliai-Palanga 65,275 kilometre, vairuodamas Z. D. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 154 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę neįgijęs vairuotojo pažymėjimo, būdamas neblaivus (nustatytas 1,24 promilės girtumas), bei važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nuo Jampolės kaimo nepraleido pagrindiniu keliu Šiauliai-Palanga važiavusio mikroautobuso VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. V., dėl ko eismo įvykio metu dėl sukelto sunkaus trauminio hemoraginio šoko žuvo automobilyje Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs keleivis Š. G. ir buvo sugadintas S. V. priklausantis automobilis VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko padaryta nukentėjusiajam didelė 12180 Eur turtinė žala. Be to, P. M. 2014-12-24 apie 18.40 val., po eismo įvykio greitosios medicininės pagalbos darbuotojų neblaivus (nustatytas 1,24 promilės girtumas) pristatytas į Telšių Regioninės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių Telšiuose, Kalno g. 40, elgdamasis agresyviai, keikdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas dirbantiems skyriaus darbuotojams, spardėsi, tyčia sudaužė patalpos sieną, sieninę lempą, tokiu savo įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir apmokai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-12-24 ryte pas jį į namus (duomenys neskelbtini) g. atvažiavo M. D. ir A. B.. Namie buvo su mama ir draugu Š. G. Visi išgėrė alaus ir tada nusprendė pasivažinėti mašina. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas Š. Š. iš namų pasiėmė banko kortelę. Parduotuvėje nusipirko alaus ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, teisių neturi. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vėl nusipirko alaus. Už alų atsiskaitė Š. savo kortele. Išgėrus alų, A. B. išėjo namo. Jis, M. D. ir Š. trise toliau gėrė. M. jiems buvo davęs tablečių, kurias visi vartojo. Tai buvo kažkokie psichotropiniai vaistai. M. norėjo važiuoti į Šiaulius, bet jie atėmė iš jo automobilio raktelius. M. ieškojo raktelių, o jie nedavė, sakė, kad raktelių neturi. Jis ir Š. sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Dėl ko važiavo ir kur, nežino, buvo pavartojęs vaistų. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Kas įvyko, nepamena, tik atsimena, kad medikai pasakė „nejudėk“. Važiavo šalutiniu keliu, o kita mašina pagrindiniu. Jie turėjo praleisti tą mašiną. Sutinka mokėti žalas kokias priteis teismas. Avarijos metu važiavo dviese. Jis vairavo automobilį, o Š. sėdėjo šalia. Smūgis buvo į keleivio pusę. Automobilis buvo M. D. motinos. M. davė važiuoti. Tabletės turėjo daugiausia įtakos apsvaigimui. Iki to nebuvo vartojęs jokių vaistų. Š. irgi vartojo ir alkoholį, ir tabletės. Kodėl sėdo už vairo, nežino. Alkoholiui pinigų neturėjo, todėl vartojo tabletes. M. D. ir A. B. gėrė alų, jis pats negėrė. M. liepė jam vairuoti, nes buvo negėręs, tablečių tuo metu dar nevartojęs. (duomenys neskelbtini) išgėrė jau kokias 6 tabletes. Visiems jų davė M. Tai psichotropiniai vaistai, žino, nes draugo motina vartoja. Iš Š. namų žvyrkeliais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusipirko alaus apie 10 butelių po litrą. Š. turėjo pasiėmęs iš namų kortelę. A. B. išgėręs alaus išėjo namo. Jis alaus irgi išgėrė, o prieš tai ir vaistų jau buvo išgėręs. Koks bus jų poveikis, nežinojo. M. sakė, kad bus gerai. Iš pradžių vieną tabletę išgėrė, o vėliau dar kelias. M. jas iš namų pasiėmė, nes dar ir pas jį buvo nuvažiavę. Š. irgi išgėrė tablečių. Turėjo lapelį, o kiek jų ten buvo, nežino. Kada išėjo M. D., neprisimena. M. norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet jis paėmė automobilio raktelius. M. norėjo skambinti į policiją, todėl raktelius atidavė. M. D. mėgino užvesti mašiną, tačiau jis raktelius ištraukė. Vėliau grąžino. Tada toliau gėrė visur. Kur M. D. padėjo raktelius, nežino, tikriausiai įsidėjo į kišenę. Ar vėliau susėdo į automobilį, nepamena. Apie laiką nieko negali pasakyti, nes laiko nuovoką buvo praradęs. Tą dieną jį M. D. matė pirmą kartą, kuris atvažiavo su A. pas motiną. A. yra patėvio sūnėnas. Turėjo matyti, kad jis nepilnametis, o apie vairuotojo pažymėjimą neklausė. Nuvažiavo nuo parduotuvės kokius 5 km. Apie ką kalbėjo ir kur važiavo, nepamena. Kas vyko ligoninėje, nieko nepamena, nes buvo šoko būsenoje. Šokas ištiko po eismo įvykio. Kas kaltinime nurodyta, tiesa. Pas jį atvažiavo pusseserė ir viską papasakojo, taip pat papasakojo motina, pasakojo, kad lempas sudaužė, darbuotojams grasino. Buvo šoko būsenoje ir po vaistų vartojimo, nuo tų vaistų, kuriuos davė draugai. Ar ligoninėje davė vaistų, nežino. Jį atvežė į ligoninę išblaivinti, prirakino prie lovos, nes kai vedė, viską daužė. Darbuotojus pasiuntė bendrai visus, o ne ką nors atskirai. Darbuotojams nesudavė, nes būtų parašę pareiškimą. Prisimena, kad kai jį vedė, spyrė iš kojos į sieną. Spyrė, nes policininkai vedė prievarta.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. parodė, kad vienas užaugino vaikus mirus jų motinai. P. į namus pas juos neateidavo. Sūnus, matyt, išgėrė alaus, pasiūlė vaistų, tablečių ir tas išgėrė. Jis kalčiausias, kas davė tablečių. Su sūnumi problemų nebuvo iki to. Žala susideda iš to, kad pats vienas augino vaikus, sūnus Š. jam padėdavo. Yra ūkininkas. Kitam sūnui blogai yra be brolio. Neteko savo padėjėjo. Pinigai nekompensuos to, bet nemano, kad žala bus atlyginta. Santykiai su sūnumi buvo geri. Tą dieną Š. pasiprašė į Telšius ir išvažiavo autobusu. Sakė, kad išmiegos pas tetą ir grįš. Iš pradžių bendravo, o vėliau sūnus atjungė telefoną. Namie nėra matęs girto. Paskambino kaimynas ir pranešė apie įvykį, o vėliau ir policija. Pareigūnas pasakė, kad automobilį vairavo Š. draugas. Į ligoninę nevažiavo, nes nežinojau, kad jis ligoninėje. Sutriko sveikata, laukia sūnaus ir dabar grįžtant iš mokyklos. Vartojo vaistus savo nuožiūra, kuriuos rekomendavo draugė, o jai išrašė šeimos gydytojas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. parodė, kad brolis jam buvo ir mama, ir geriausias draugas, santykiai buvo labai artimi. Po tragedijos pasikeitė visas gyvenimas, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kiek žino, su kaltinamuoju brolis nebendraudavo, susitikdavo retkarčiais. Tėvas auklėjo griežtai, tačiau brolis pasislėpęs išgerdavo. Dėl patirto didelio sielvarto ir širdies skausmo sveikata pusiau atsistatė, į medikus nesikreipė. Tėtis pasakė žinią, buvo šokas, nuotaikos liūdnos. Pirmą mėnesį kamavo nemiga, dvasiniai pergyvenimai ir tuštuma. M. D., atrodo, brolis nepažinojo, anksčiau apie jį nieko negirdėjo. Jis tik tą dieną buvo atvažiavęs kartu, kai brolis atvažiavo kortelės pasiimti. Į kortelę buvo pravedama stipendija. Suprato, kad brolis tėtį apgaudinėja. Matė, kad P. sėdėjo priekyje, kad brolis išgėręs, jis sėdėjo gale.
Liudytojas R. V. parodė, kad kūčių vakarą važiavo į Telšius su sūnumi ir 2 keleiviais. Buvo šlapdriba ir kelyje pamatė, kad kažkas įvykę. Ant kelio pamatė išlaidytas detales, į juos atskriejo dujų balionas ir pataikė į mašiną. Pamatė Audi automobilį be šono. Vienas vaikinas buvo iškritęs iš automobilio, kitas už vairo. Iškritęs vaikinas buvo galva palindęs po mašina, kelnės iki pusės nusmukusios. Išlipęs iš savo mašinos jį apklojo pledu, kad nesušaltų, iškvietė tarnybas. Kaip viskas įvyko, nematė, bet tai buvo prieš kelias sekundes. Buvo baltas „Krafteris“, o Audi buvo pataikyta į šoną ir nustumta į šoną. Autobusiukas buvo nuo kelio nuvažiavęs. Matė tris žmones. Audi vairuotoją matė labai trumpai, vaikinas jaunas, sėdėjo nuleistomis rankomis, galva ant vairo, jam patikrino pulsą. Mano, kad jis buvo be sąmonės. Kai paklausė, ar sveikas, jis tik garsą išleido. Dujų balionas buvo ant kelio, juodas ir jo nematė, todėl užlėkė ant jo. Žalą atlygino draudimas, todėl ieškinio ir nereiškė.
Liudytoja V. D. parodė, kad dirba priėmimo skyriuje. Į skyrių buvo atvežtas vaikinas su greitąja. Kai atvežė, vaikinas buvo ramus. Gydytoja paskyrė patikrinti kraują. Tada vaikinas pradėjo draskytis. Gydytoja liepė palaukti. Vaikiną nuvežė į palatą. Reikėjo pastatyti lašines, tačiau prieiti prie vaikino negalėjo, nes jis buvo pasiutęs, keikėsi, spardėsi. Iškvietė policiją į pagalbą. Tada vaikiną prirakino prie lovos, tačiau jis ir su antrankiais draskėsi. Tik panaudojus elektrošoką buvo nuramintas. Lašinių taip ir nepastatė. Vaikinas smirdėjo alkoholiu, o kitų tyrimų nepadarė. Šviestuvas buvo prie sienos, ėjo statyti lašinės, vaikinas vertėsi kūlversčiu ir kojomis sudaužė šviestuvą. Jis šviestuvą sudaužė netyčia, norėjo joms įspirti, taip ir sieną įlaužė. Keikėsi, nekalbėjo normaliai, galvojo, kad jis šoke, paskui šėlo, gal kad buvo ką pavartojęs. Stresą galėjo sukelti autoįvykis.
Liudytoja J. V. parodė, kad turėjo vaikino rentgeno nuotrauką, palašinti vaistų negalėjo dėl agresyvumo. Vaikinas buvo labai agresyvus, bet niekieno atžvilgiu, su niekuo nesutiko, nelabai suvokė ką daro. Lyg tai sienoje skylę išspyrė. Agresyvumas pasireiškė tuo, kad jis jų neprisileido, spardėsi, daužėsi, priešinosi policijai. Kai norėjo statyti lašelinę, pradėjo spardytis, todėl reikėjo iškviesti antrą ekipažą. Atrodo, kad jis buvo šoke ir nelabai suvokė ką daro. Jam sužalojimų nesimatė. Galėjo būti emocinis šokas. Prie kiekvienos kušetės yra lempos, tai jis nuspyrė lempą. Ir siena, ir šviestuvas tuo pačiu metu buvo sugadinti. Atvažiavus tyrėjai, kai ji kažką pasakė, vaikinas aprimo. Tyrėja atvažiavo su trečiu ekipažu.
Liudytojas M. D. parodė, kad gėrė (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės su A. B., P. M. ir dar vienu nepažįstamu. Kažkuris paprašė parvežti namo. Jis atsisakė važiuoti. P. M. tada ištraukė raktelius iš mašinos. Paprašė atiduoti, bet jis pasakė, kad mašinos rakteliai yra pas A. B. Nulėkė pas A. B. į namus, bet jis pasakė, kad mašinos raktelių neturi. Grįžęs atgal mašinos nerado. Mašiną iki tol vairavo E., nes jis neturi tam teisės. Viskas buvo dienos metu. Mieste turėjo susitikti prie IKI parduotuvės. Tada A. pasiūlė važiuoti pas jo draugą. Nuvažiavę kieme purvyne sukrito. Ištraukę mašiną liko mieste, gėrė, pernakvojo. E. susinervinęs išėjo namo. Gėrė pas M., tik kitą dieną išvažiavo iš jo. Gėrė jis, P. M., jo draugas, dar kažkas buvo, bet jų nepažįsta. Kitą dieną pavyko išstumti mašiną. P. M. pasakė, kad turi teises, yra blaivus, todėl gali vairuoti automobilį, dar pasakė, kad reikia važiuoti pas jo draugą į kaimą įsipilti kuro. Tą ir padarė. Įsipylę kuro keturiese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, ten gėrė visi - jis, A. B., P. M. ir jo draugas. Nematė, kada A. B. išėjo namo. Begeriant. P. M. pasakė, kad pas A. B. yra mašinos rakteliai. A. B. gyvena netoli parduotuvės. Kai nuėjo pas A. B., jis jau gulėjo, raktelių negavo, todėl grįžo atgal. Mašinos prie parduotuvės nebebuvo. Parbėgo pas A. B. ir paprašė kviesti policiją, nes pavogta mašina. Jis telefono neturėjo, todėl prašė, kad paskambintų A. B. Policija neatvažiavo, jis išėjo namo, policijos nelaukė. Kas tiksliai paskambino policijai: ar A., ar jo motina, neatsimena. Jie pranešė, kad dingo mašina. 10 min palaukė, niekas neatvažiavo ir išėjo namo. Kodėl nelaukė, nežino. Tą vakarą į policiją nevažiavo. Tą vakarą nesidomėjo, tik vėliau sužinojo apie avariją. Mašina buvo tvarkinga, bet motinos, todėl ir nesidomėjo. Tą patį vakarą iš A. ar jo motinos sužinojo, kad įvyko avarija. Sužinojęs nieko nedarė, nesidomėjo, nes mašiną nutempė į aikštelę. Prieš avariją buvo paskambinta į policiją, o ne po avarijos. Su E. iš matymo pažįstami, bet ne draugai, jis vyresnis, kur gyvena, nežino, tik jo prašė vairuoti automobilį. E. buvo blaivus, teises turėjo. Automobilio raktelius turėjau jis, turėjo leidimą vairuoti automobilį tik su vairuotoju. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), su A. B. susitiko gal už valandos. Tame pačiame kieme įkrito, eismui netrukdė. Automobilį išstūmė, dar kiti asmenys padėjo ištraukti. Tai buvo kitą dieną. Iš Telšių už vairo važiavo P. M., sakė, kad turi teises, yra blaivus, pats pasisiūlė vairuoti. Jiems reikėjo į (duomenys neskelbtini) parvažiuoti, o kaip jis būtų grįžęs atgal, nežino. Važiuodami alkoholio jau turėjo. Gėrė lauke prie automobilio, prie parduotuvės ir automobilyje. Automobilį laiko kieme, garaže. Automobilį būtų palikęs prie parduotuvės. Iki parduotuvės P. M. atvairavo ir sustoję ten pat gėrė, mašinos rakteliai buvo spynelėje. Raktelius gal būtų palikęs spynelėje, kas ims tą mašiną. P. traukė iš jo raktelius, jis lipo į mašiną, norėjo važiuoti. Netikrino, kiek P. M. metų, ar turi vairuotojo pažymėjimą. Dabar žino, kad P. M. tada buvo 17 m. Vartojo alkoholį ir alų, tablečių nevartojo. Pats neturėjo jokių tablečių, jų nevartoja. Neprieštaravo, kad P. M. vairuotų automobilį, nes Telšiuose jis alkoholio nevartojo, jis gėrė naktį, tik ryte negėrė.
Civilinė atsakovė L. S. parodė, kad P. M. yra jos sūnus. Per Kūčias buvo pas seserį. Po kiek laiko paskambino sesutė, pranešė kas įvyko. Greit nuvažiavo į ligoninę, palaukė, kol atveš P. Atvežė, bet P. pradėjo nesusivaldyti, spardytis. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Gėrė Š. G., M., P. Jie gėrė jos namuose (duomenys neskelbtini). Gėrė alų 5-6 laipsnių. Nematė, kad sūnus gertų. Sūnus sakė, kad jie važiuoja iš Š. pasiimti kortelės, įsipilti benzino. M. yra jos draugo draugas. Apie tabletes nieko negali pasakyti. Jie atvažiavo prieš Kūčias apie 5 val. ryte. Įkrito kieme ir visi atvažiavusieji liko mašinoje. M. pats vairavo, jokio E. nebuvo. Pati matė, kaip atvažiavo, nes prašė atrakinti vartus. Ji atrakino ir matė, kad automobilyje sėdėjo M. ir kitas, bet ne E., gal A., tokį vardą sakė. Sūnus namuose buvo kartu su Š., kaip jie susitiko, nežino. Ryte 5 val. paskambino M., P. nuėjo vartų rakinti. P. parėjo apie 8 val., jie gėrė likusią nakties dalį mašinoje. Apie 11 val. visi išvažiavo pasiimti Š. kortelės, nes jis sakė, kad pripils benzino. Tą vakarą A. B. su autobusu 8 val. atvažiavo į Telšius ir tada visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kas sėdo už vairo, nematė. Š. ir P. sakė, kad jie gali pavažiuoti. Po įvykio su P. negalėjo susišnekėti, jis šaukė, klykė, kaltino save. Sūnus nieko nepasakojo, pats neatsimena. M. mažai pažįsta, mato, kad meluoja, pats pasimeta parodymuose. Jokio turto neturi. Sūnus rėkė, bijojo, kad ko nepasidarytų, ligoninėje irgi baisu buvo: nusiplėšė pleistrus, kraujas visur lašėjo. Iš palatos išvedė su antrankiais. P. geras vaikas, draugiškas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra mačiusi, kad vartotų alkoholį. Ligoninėje nematė tablečių. Dabar sūnus lanko sporto salę, yra pasikeitęs. Iš jos namų išvažiavo keturiese, B. buvo pasilikęs pas juos namie (duomenys neskelbtini). P. su Š. kalbėjo, kuris vairuos. P. 17 m. Jam nieko nesakė, net nepagalvojo, kad automobilį vairuos jis. Galvojo, kad vairuos M., nes kai užklimpo automobilis, tada vairavo M.
Nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2014 m. Kūčių vakarą apie 20 val. važiavo automobiliu namo. Važiavo vienas pats, pagrindiniu keliu, buvo blogas matomumas. Staiga pajuto smūgį į šoną ir iššovė automobilio oro pagalvė, sudaužė mašinos visą priekį, daugiau dešinį kampą. Išlipęs iš mašinos pamatė, kad vienas gulėjo iškritęs, gargaliavo, kitas buvo mašinoje. Viską atlygino draudimas, išskyrus autobuso nuomą. Neatsimena kiek kompensavo, tik žino, kad 800 € neatlygino. Reiškia ieškinį kaltinamajam. Į daktarus nesikreipė, nors buvo sumušta nugara. Nori, kad atlygintų mašinos nuomą, nes turėjo nuomotis kitą automobilį, kuris buvo labai reikalingas darbui. Pats sužalotas nebuvo, tik skaudėjo nugarą, vartojo vaistus. Automobilis buvo asmeninis, avarijos metu nepataisomai sugadintas. Buvo pirkęs 2014 m. už 15000 €, pardavė už 1500 €. Kita mašina išvažiavo iš šalutinio kelio. Vairuotojas kaltinamasis sėdėjo už vairo, dejavo. Alaus bambalių buvo pilna, ant kelio voliojosi. Pas žuvusįjį irgi užkištas bambalis buvo. Reiškia ieškinį dėl automobilio nuomos 800 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir juos teismas laiko įrodymais. Šie įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis P. M., būdamas neblaivus ir vairuodamas minėtą automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9,14,154 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusysis. KET 14 punkto reikalavimas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 9 punkto reikalavimai nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pagal KET 154 punkto reikalavimus nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis P. M. pažeisdamas minėtus KET reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu Šiauliai- Palanga važiavusio mikroautobuso. Dėl minėtų kaltinamojo padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai - žuvo žmogus, mikroautobuso vairuotojui padaryta didelė turtinė žala ir šie KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltinamasis veikė neatsargiai, automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,25 prom.), todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.
P. M. veika pagal 284 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, nes jis pažeidė viešąją tvarką. Kaltinime kaltinamojo veiksmai įvertinti kaip vandališki. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (LAT nutartys Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-429/2012). Iš chuliganiškų paskatų apgadintas jokia išskirtine verte nepasižyminti patalpa. Kaltinamojo agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas – ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus patalpos sienos, sieninės lempos sugadinimas, kuriuo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, vertinamas ir pripažįstamas įžūliais veiksmais todėl iš kaltinimo šalinami vandališki veiksmai.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. M., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nes kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, neteistas, administracine tvarka baustas (1 tomas b. l. 176-178.), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas įrašytas (1 tomas b. l. 170). Padarytos dvi nusikalstamos veikos, jos baigtos. Yra ir lengvinanti aplinkybė –gailisi, prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, nors kai kurių aplinkybių ir neprisimena (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė taikoma dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o dėl avarijos sukėlimo ši sunkinanti aplinkybė netaikoma, nes ši aplinkybė yra kvalifikuojanti. Charakterizuojant P. M. asmenybę galima pasakyti, kad labai jaunas, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, (duomenys neskelbtini) namų auklėtinis, kad jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygos nusikaltimo padarymo metu buvo nepalankios asmenybės vystymusi, gyveno socialinės rizikos, girtaujančių tėvų šeimoje, o nuo 14 metų būdamas nepilnamečiu vienas, pragyvenimui užsidirbdamas tik iš atsitiktinių darbų. Nuo 2015-09-01 gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (1 tomas b. l. 172-174, 2 tomas b. l. 122). Anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, registruotas pas psichiatrą. Už jo padarytas nusikalstamas veikas numatoma laisvės atėmimo bausmė. Šios veikos padarytos esant realiai sutapčiai, savo pavojingumu yra panašios, todėl taikytinos LR BK 63 str. nuostatos, bausmes iš dalies sudedant ir LR BK 91 str. nuostatomis nes šias veikas padarė nepilnametis.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į nusikaltimo sukeltas sunkias ir nepataisomas pasekmes – žuvo žmogus, padaryta didelė turtinė žala, į nukentėjusiųjų moralinius išgyvenimus, kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį ir prieina prie išvados, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam P. M. paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas, atsižvelgia į kaltinamojo P. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, į tai, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyti vienoje veikoje, į visas bylos aplinkybes, ir daro išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės trukmė vadovaujantis BK 91 str. 3 d. skirtina artima vidurkiui, nustatytam Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, tuo suteikiant jam galimybę permąstyti savo poelgį, kartu nustatant jam trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per kurį jo elgesys bus kontroliuojamas. Atsižvelgiant, į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nors ir neatsargi, sukėlė labai sunkias pasekmes – žuvo žmogus, kaltinamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė esant patenkinamoms eismo sąlygoms. Auklėjamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
P. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas b. l. 6,9) paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui šios priemonės panaikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytinas P. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-12-24 20 val. iki 2014-12 26 16 val. 50 min. (2 tomas b. l. 5).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.
Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo P. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems G. buvo padaryta neturtinė žala – jie patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamasis neatsargiais nusikalstamais veiksmais mirtinai sužalojo keleivį Š. G. bei nukentėjusiajam S. V. padarė didelę 12 180 Lt turtinę žalą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba transporto apsidraudęs transporto priemonės apdraustos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau nukentėjusiųjų V. G. ir D. G. prašoma priteisti po 15000 Eurų kiekvienam ( 2 t. b.l.45,46), neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis, nes kaltinamasis yra labai jaunas, (duomenys neskelbtini) namų auklėtinis, 2016-01-22 tapo pilnamečiu, neturintis profesijos ir artimųjų, kurie nors iš dalies galėtų padėti šioje sudėtingoje padėtyje atsidūrusiam kaltinamajam. Be to, nukentėjusysis D. G. teismui nepateikė pažymų dėl sveikatos ar mokslo rezultatų pablogėjimo. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau siekimas kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą fizinę bei dvasinę skriaudą yra privalus. Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Akivaizdu, jog ši netikėta netektis nukentėjusiesiems sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Kita vertus, P. M. žalą padarė veikdamas neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, nusikaltimo padarymo metu buvo vidutinio girtumo (1,24 prom.). Iš P. M. parodymų matyti, jog jis buvo su mama ir draugu Š. G. Visi išgėrė alaus ir tada nusprendė pasivažinėti mašina. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas Š. Š. iš namų pasiėmė banko kortelę. Parduotuvėje nusipirko alaus ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, teisių neturi. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vėl nusipirko alaus. Už alų atsiskaitė Š. savo kortele. Reikia atsižvelgti į paties žuvusiojo Š. G. elgesį. Jis pats būdamas nepilnametis, sąmoningas, kartu vartojo alkoholį, kartu važiavo. Galėjo skambinti tėvui, kad kas parvežtų į namus. Prisiėmė pats riziką, todėl negalima visą atsakomybę suversti kaltinamajam, kuris augo socialinės rizikos šeimoje, kurį laiką gyveno visiškai vienas ir šiuo metu vaikų globos namuose. Š. G. tėvas pats matė, kad sūnus būdamas neblaivus išvažiavo kartu su draugu, todėl didelę dalį atsakomybės turi prisiimti ir nukentėjusysis V. G. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas nagrinėjant neatsargių nusikaltimų bylas, priteisti atlyginti neturtinės žalos dydžiai yra įvairūs ir skiriasi pagal tokių sumų dydį, baudžiamosiose bylose. Teismo nustatytas šios žalos dydis turi atitikti protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis. Nustatant žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo P. M. nusikalstamų veiksmų, jam naudojant transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltinį, autoavarijoje žuvo nukentėjusiųjų sūnus ir brolis. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi principu, kad lemiamas kriterijus šiuo atveju yra nukentėjusiojo Š. G. žūtis bei dėl to patirti nukentėjusiųjų dvasiniai išgyvenimai bei sunkumai. Pripažintina, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir brolio Š. G. žūties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, sukėlė jiems didelį dvasinį skausmą ir pergyvenimus. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad emocijos nėra pagrindas prašyti didelių sumų. Nebuvo pablogėjusio mokslo, sveikatos, nebuvo įtakos darbui. Pasekmės turi būti ir ateičiai, tačiau to nėra įrodyta. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į minėtas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo turtinę padėtį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą ir jas įvertindamas, bei siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio kaltinamojo bei civilinio atsakovo interesų pusiausvyros, mano, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti po 15 000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, yra per didelės, todėl mažintinos iki 10 000 Eur ir 7 000 Eur, o likusioje dalyje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
Telšių regioninės ligoninės civilinį ieškinį 69.18 eurus tenkinti visiškai ir priteisti iš P. M. žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo S. V. ieškinys 832,08 Eur (1 tomas b.l.80,81) dėl automobilio nuomos patirta turtinė žala tenkintina ir priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Seesam inurence AS Lietuvosn filialas“.
Daiktinius įrodymus automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių AVPK aikštelėje, adresu K. Mindaugo g. 1, Telšiai pagal transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. 322, išrašytą 2014-12-24 ( 1 tomas b.l.36-37), mikroautobusą VW Crafter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas S. V. (1 tomas b. l. 53), automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas V. V., kurie pridėti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkams.
Atsižvelgus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymas dėl advokatų dalyvavimo teisiamajame posėdyje valstybės išlaidas jos iš P. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 281 str. 6 d. ir 284 str. 1 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 281 str. 6 d. l. a. bausme 5 metams ir 3 mėnesiams;
pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.
Bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę laisvės atėmimo bausmę paskirti - 5 metus 6 mėn. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti P. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-24 20 val. iki 2014-12 26 16 val. 50 min.
Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams.
Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. taikyti elgesio apribojimą - tęsti mokslą, baigus mokslus, įsidarbinti.
Civilinio ieškovo Telšių regioninės ligoninės civilinį ieškinį 69.18 eurus tenkinti visiškai ir priteisti iš P. M.
Nukentėjusiojo S. V. ieškinį tenkinti ir priteisti iš 832,08 Eur turtinę žalą iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „ Seesam inurence AS Lietuvosn filialas“.
Nukentėjusiųjų V. G. ir D. G. ieškinius tenkinti iš dalies, V. G. priteisti 11 000 eurų, D. G. 7 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltininko P. M.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl advokatų dalyvavimo teisiamajame posėdyje bei ikiteisminiame tyrime iš P. M. nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių AVPK aikštelėje, adresu K. Mindaugo g. 1, Telšiai, mikroautobusą VW Crafter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas S. V. ir automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas V. V., kurie pridėti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkams.
P. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini.
Bausmės atlikimo pradžią P. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.