Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Šilojai“ ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teisme ieškovės atstovai patvirtino, kad po ieškinio pareiškimo atsakovė sodininkų bendrijos nario mokesčio skolą sumokėjo, 2024 m. gegužės 7 d. pavedimu 378,85 Eur, 2024 m. gegužės 10 d. pavedimu – 62,14 Eur. Pripažįsta, kad skola padengta pilnumoje, ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nepalaiko, tačiau ieškinio neatsisako, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur atstovavimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas dalinai.

8. Teismas privalo ginčą spręsti pagal šalių pareikštus reikalavimus – ieškovų ieškinius, atsakovų priešieškinius, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Pažymėtina, kad ieškinio ar priešieškinio dalykas arba pagrindas gali būti keičiami, tačiau keisdamas ieškinio ar priešieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu ar priešieškiniu į teismą, ieškovas ar atsakovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

9. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl sodininkų bendrijos nario mokesčio priteisimo ir pareikšti reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl dėl šių reikalavimų teismas iš esmės ir pasisako. Atsakovė priešieškinio dėl jos kaip sodininkų bendrijos narės teisių pažeidimo, informacijos įvairias klausimais nesuteikimo nėra pareiškusi, todėl teismas tais klausimais nepasisako, nevertina bendrijos pirmininko ar jos narių elgesio.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos „Šilojai“ narė, nuosavybės teise valdanti du žemės sklypus, esančius šioje bendrijoje, – 6,17 ir 7,57 arų. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais. Prievolė atsakovei kaip sodininkų bendrijos narei laiku ir tinkamai mokėti sodininkų bendrijos nario mokestį kyla iš bendrųjų prievolės normų, sodininkų bendrijos narių teises ir pareigas numatančio Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo ir sodininkų bendrijos „Šilojai“ įstatų.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrijos narys privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus. Sodininkų bendrijos „Šilojai“ įstatų 22.6. punkte numatyta bendrijos nario pareiga mokėti bendrijos nario mokestį.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl bendrijos nario mokesčio išieškojimo iš atsakovės pateikė teismui 2024 m. kovo 21 d. Iš ieškovės pateikto ieškinio, dubliko, jos atstovų paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovės bendrijos nario mokesčio skola iki kreipiantis į teismą buvo susidariusi atsakovei nesumokėjus pilnai nario mokesčio už 2011-2021 metus ir visos mokesčio sumos už 2022 metus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2024 m. kovo 22 d. priimtas teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės Z. B. 598,25 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2024 m. kovo 22 d. - iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 311 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės sodininkų bendrijos „Šilojai“ naudai. Pranešimas apie iškeltą bylą ir teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2024 m. kovo 28 d. Iš ieškovės pateikto sodininkų bendrijos „Šilojai“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2024 m. kovo 29 d. sumokėjo ieškovei 137,40 Eur nario mokestį už 2022 m. 2024 m. balandžio 12 d. atsakovė teismui pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. 2024 m. balandžio 23 d. ieškovė pateikė ieškinį, kurį priėmus, 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 440,99 Eur skolą. Po ieškinio pareiškimo atsakovė 2024 m. gegužės 7 d. sumokėjo 378,85 Eur, 2024 m. gegužės 10 d. - 62,14 Eur nario mokesčio.

13. Visuma bylos duomenų pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iki ieškovei pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo skolinga ieškovei, todėl pagrįstai ieškovė įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovė pripažino, kad dalis reikalavimų pagrįsti, sekančia dieną po procesinių dokumentų gavimo sumokėjo bendrijos nario mokestį už 2022 metus. Išminusavus iš ieškovės reikalaujamos teismo įsakymu išieškoti skolos 598,25 Eur atsakovės sumokėtą 137,40 Eur mokestį, nesumokėtoji skola – 460,85 Eur, tačiau ieškinį ieškovė pareiškia dėl 440,99 Eur skolos, kurią atsakovė visiškai sumokėjo 2024 m. gegužės 10 d. Atsakovei skolą sumokėjus, ieškovė turėjo pareigą ieškinio reikalavimo dalyje dėl skolos priteisimo atsisakyti, tačiau to nepadarė. Teisme ieškovės atstovas advokatas patvirtino, kad reikalavimo neatsisako, tik neprašo skolos priteisti. Kadangi ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas teismui, ieškovė ieškinio dalyje dėl skolos priteisimo neatsisakė, atsakovė reikalavimą dėl skolos įvykdė, t. y. skolą padengė, todėl ieškinys dėl skolos atmestinas.

Dėl palūkanų

15. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

16. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.).

17. Reikalavimo priteisti įstatymo numatyto dydžio palūkanas už laiku nesumokėtą sodininkų bendrijos nario mokestį ieškovė iš viso nepareiškė, todėl palūkanos nuo skolos atsiradimo iki jos padengimo, nesant tokio reikalavimo, negali būti priteistos. Procesinės palūkanos priteisiamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi skola sumokėta iki bylos išnagrinėjimo, iki teismo sprendimo priėmimo, skola teismo sprendimu nepriteisiama, todėl ir procesinės palūkanos nepriteisiamos. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas neparemtas įstatymu, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

19. Kadangi atsakovą skolą ieškovei visiškai sumokėjo jau po ieškinio teismui pareiškimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas šioje byloje žyminis mokestis – 22 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė buvo pateikusi atsakovei išrašytas sąskaitas už 2015-2022 metus. Šiose sąskaitose aiškiai buvo nurodyti žemės sklypų plotai ir nario mokesčio dydis, nors atsakovė šių mokesčių neginčijo, tačiau jų nesumokėjo, po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo bendrijos nario mokesčio skolą tik už 2022 metus.

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, t. y. už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą – 300 Eur, už ieškinio parengimą – 400 Eur, už dubliko parengimą – 100 Eur. Šias išlaidas patvirtina ieškovės pateiktos advokato išrašytos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas ir procesinių dokumentų parengimą, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Kadangi skola padengta po ieškinio pareiškimo, t. y. po bylos iškėlimo teisme, todėl ir išlaidos, patirtos už advokato suteiktas teisines paslaugas, priteistinos iš atsakovės.

21. Ieškovo atstovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimų dydžių už ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad turi būti atlyginta visa maksimalaus atlygintino dydžio neviršijanti suma. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, kiekvienu atveju atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo ir laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos taip pat negali tapti ginčą pralaimėjusios šalies nubaudimu. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nepagrįsta, neprotinga ir nesąžininga.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktoje sąskaitoje už 2015 metus nurodyta, kad atsakovės skola už praėjusį laikotarpį – 82 Eur. 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimuose dėl skolos apmokėjimo taip pat nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei iki 2025 m. sausio 1 d. yra 82 Eur. Pareiga teisingai apskaičiuoti skolą, kreipiantis į teismą dėl jos išieškojimo, tenka ieškovei. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė patikslino reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės ir už 2011-2014 metus prašė priteisti ne 82 Eur, kaip buvo nurodyta ankstesniuose dokumentuose, o 66,04 Eur. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo metu ieškovei buvo žinomi tikslūs ieškovės žemės sklypų plotai, kurie teisingi buvo nurodyti 2015-2022 metų sąskaitose, todėl niekuo nepagrįstas ieškovės pasiteisinimas, kad nebuvo žinomi tikslūs atsakovės valdomų žemės sklypų plotai mokesčių skaičiavimo metu. Svarbu tai, kad ieškovei tokie parametrai pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dieną buvo žinomi, be to, juos žinoti ir tiksliai apskaičiuoti bendrijos nario mokestį – ieškovės pareiga. Po atsakovės pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimas priteisti skolą už 2011-2014 metus sumažėjo 15,96 Eur. Kadangi po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė nesutiko ne tik su skolos dalimi, bet ir dėl procesinių palūkanų, atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl ieškinio pareiškimas buvo neišvengiamas.

24. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolą pripažįsta, pateikė skolos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovės atstovai, elgdamiesi apdairiai ir protingai, turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl ieškinio atisakymo, prašymą bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ne rengti dubliką ir reikšti nepagrįstą reikalavimą dėl procesinių palūkanų. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestas. Už teismo įsakymo parengimą ieškovė advokatui yra sumokėjusi pakankamai nemažą atlygį – 300 Eur, nors teismo įsakymo parengimas nėra sudėtingas procesinis dokumentas. Tai, kad ieškovės atstovai nesugebėjo tinkamai suskaičiuoti atsakovės skolos ir ieškiniu skolos dydį tikslino, yra ieškovės atstovų neatidumas, kuris neturėtų sukelti neigiamų pasekmių priešingai šaliai. Įvertinus ieškovės teikto ieškinio turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nesudėtinga ir nedidelės apimties, nereikalaujanti specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 300 Eur. Atsakovę atleisti nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra pagrindo, nes atsakovė, žinodama apie pareigą mokėti bendrijos nario mokestį, šios pareigos nevykdė tinkamai, mokesčių pilnumoje nemokėjo tyčia, siekdama gauti informaciją apie sodininkų bendrijos finansinę veiklą, padėtį, mokesčių panaudojimą ir kt., kurie nėra susiję su prievole mokėti nario mokestį. Jos nurodyta aplinkybė, kad ji negalėjusi patikrinti, ar tinkamai apskaičiuotas nario mokestis, nes nežino nuosavybės teise valdomų savo žemės sklypų plotų, yra niekaip nepateisinama.

25. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei šioje byloje nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų suma – 7,93 Eur - mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Z. B. ieškovei sodininkų bendrijai „Šilojai“ 322 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.