Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010-06-30 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kartu BK 72 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 5 dalies pagrindu konfiskuojant 6000 Lt vertės turtą. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2016-10-30.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo Z. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis skunde nesutinka ir su teismo motyvais dėl likusios didelės bausmės dalies ir teisingumo principo pažeidimo, jam pritaikius lygtinį paleidimą. Iš jam paskirtos daugiau nei šešių metų laisvės atėmimo bausmės jau yra likę atlikti tik vieni metai ir dešimt mėnesių. Pats nuteistasis abejoja teisingumo principu, nes mato, kaip yra paleidžiami kiti nuteistieji po pusės bausmės laiko, būdami anksčiau teisti ir kurių rizika ateityje nusikalsti yra didelė. Nuteistasis pripažįsta, kad lygtinio paleidimo taikymas yra ne teismo pareiga, o teisė, tačiau mano, kad atsižvelgus į visą jo charakteristiką, yra pagrindas jį lygtinai paleisti iš bausmės atlikimo vietos. Be to, nuteistasis siekia būti lygtinai paleistas ir dėl savo mažamečių vaikų, kuriems reikalingas tėvas, šiam dirbant laisvėje, o ne būnant valstybės išlaikomu asmeniu bausmės atlikimo vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. G. skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Minėto straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Tokiu atveju sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo asmens rašytinis sutikimas su jo atžvilgiu lygtinai paleidus taikytina intensyvia priežiūra yra būtina sąlyga ir toks sutikimas laikomas vienu iš formalių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, kaip ir įgaliotos institucijos išvada, patvirtinanti, kad nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu taikyti intensyvią priežiūrą yra tinkamos sąlygos.

Nagrinėjamu atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam galimybę. Z. G. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, išreiškė sutikimą dėl intensyvios priežiūros taikymo ir yra gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teigiamas atsakymas dėl intensyvios priežiūros taikymo nuteistojo gyvenamosios vietos adresu. Formaliųjų pagrindų buvimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad Z. G., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, kad šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, ką pagrįstai pripažino tiek Komisija, tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, atsiliepimu pritaręs Komisijos nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, išskirtinę reikšmę suteikdamas vien tik padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir likusiai neatliktos bausmės daliai, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamų veikų sunkumas ir likusi neatliktos bausmės dalis yra vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Todėl svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenys patvirtina, kad Z. G. bausmę atlieka už padarytą sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, tačiau jis anksčiau neteistas ir jau yra atlikęs žymiai didesnę nei privaloma – 2/3 dalis paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų Z. G. visiškai pripažįsta, nemažina savo vaidmens nusikaltimų padaryme, atpažįsta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, pripažįsta, kad nusikalstamus veiksmus iš esmės lėmė tuometinis pasekmių neapsvarstymas ir noras pasipelnyti, taip pat geba įvertinti neigiamas pasekmes tiek sau, tiek savo artimiesiems ir yra nusiteikęs pasimokyti iš savo klaidų, ką patvirtina jo pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu. Z. G. pataisos įstaigoje neturėjo adaptacijos sunkumų, jis nesivadovauja kriminalinės subkultūros tradicijomis ir jų nepalaiko, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam naudinga. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nustatytų režimo reikalavimų nepažeidė, 2012-09-25 iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę, už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo dvylika kartų paskatintas (paskutinį kartą 2014-09-17), jam taip pat keturis kartus buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, kurių metu nuteistasis laikėsi jam skirtų įpareigojimų ir nustatytų taisyklių nepažeidė. Z. G. tiek su įstaigos administracija, tiek su kitais pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis bendrauja pagarbiai, taktiškai, yra nekonfliktiškas. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę, tik atvykęs į pataisos įstaigą išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas apmokamam darbui. Gyvenimą laisvėje taip pat sieja su darbu (planuoja dirbti vairuotoju, šį darbą dirbo ir iki nuteisimo), gerovės kūrimu ir rūpinimusi šeima, su kuria ir pataisos įstaigoje palaiko artimus ryšius, bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais, teikia jiems išlaikymą (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 3790,41 Lt). Nuteistojo ryšiai su artimaisiais tvirti ir palaikantys, kas psichologinės tarnybos išvadoje vertinama kaip Z. G. riziką pakartotinai nusikalti mažinantis veiksnys, kaip ir jo teigiamos nuostatos į priežiūrą, mokymasis bei galimybė įsidarbinti. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo („OASys“) metodika, kuria remiantis, Z. G. įvertintas 23 balais iš galimų 168, todėl pagal šią metodiką jis yra priskirtas žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, kas taip pat leidžia teismui spręsti apie tikėtiną sėkmingą nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to, kaip nurodyta socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose, nuteistasis pats turi aiškiai susiformavęs savo ilgalaikius tikslus, socialines situacijas vertina teisingai ir yra nusiteikęs imtis atsakomybės už savo veiksmus ateityje.

Aukštesniojo teismo vertinimu, Z. G. asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu ir visas taisymosi progresas, pozityviai išnaudojant bausmės atlikimo laiką, savo teigiama reikšme persveria skundžiamos nutarties motyvus dėl neatliktos bausmės dalies ir padarytų nusikaltimų sunkumo. Šiuo atveju darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog Z. G. jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus, padarė tinkamas išvadas dėl padarytų nusikaltimų, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl jį lygtinai paleidus ir taikant jam intensyvią priežiūrą, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo Z. G. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Z. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3–ajame sektoriuje 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 95-497 dėl nuteistojo Z. G. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 1 metų 9 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.