- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-17
- Bylos Nr.
- 2-2384-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03359-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“
- Atsakovas
- BUAB „BSI kompanija“
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, AB ir UAB „Everlux Finance“
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ieškinį atsakovui BUAB „BSI kompanija“ dėl varžytynių rezultatų, varžytynių protokolų bei varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl nebaigto statyti administracinio pastato (duomenys neskelbtini) pardavimo, tretieji asmenys – „Swedbank“, AB ir UAB „Everlux Finance“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ 2011 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikšdamas du reikalavimus, ir prašė: pirma, pripažinti 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusių varžytynių, kurių metu buvo parduotas BUAB „BSI kompanija“ priklausantis turtas: (duomenys neskelbtini): butas Nr.15 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.16 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.19 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.20 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.21 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.34 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.38 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.42 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.46 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.47 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.69 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.74 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.79 ((duomenys neskelbtini)), butas Nr.81 ((duomenys neskelbtini)), rezultatus, varžytynių protokolus bei varžytynių aktus negaliojančiais. Dėl šio reikalavimo šalys sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino, nutartis įsiteisėjo (b.l. 149-151). Antra, nagrinėjamu ieškinio reikalavimu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusių varžytynių, kurių metu buvo parduotas atsakovui priklausantis nebaigtas statyti administracinis pastatas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), rezultatus, varžytynių protokolus bei varžytynių aktus.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009-10-02 Vilniaus apygardos teisme atsakovui buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „AVERE“. Atsakovo bankroto administratoriui viešai paskelbus apie 2011-11-28, 11.00 val. įvyksiančias varžytynes, 2011-11-25 ieškovas užpildė varžytynių dalyvio deklaraciją ir įteikė ją UAB „AVERE“. 2011-11-28 varžytynėse buvo numatyta perleisti atsakovo nekilnojamąjį turtą, suskirstytą į dvi dalis: 14 butų, esančių (duomenys neskelbtini), pradinė butų pardavimo kaina varžytynėse – 2 658 448 Lt, ir nebaigtą statyti administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pradinė pastato pardavimo kaina – 88 088 Lt. 2011-11-28 ieškovo atstovei atvykus į varžytynes, atsakovo bankroto administratorius jai neleido dalyvauti varžytynėse, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios UAB „Ektornet Real Estate Lithuania, UAB „Ektornet Management Lithuania“, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, UAB „Ektornet Residential Lithuania“, UAB „Ektornet Land Lithuania“, UAB „Ektornet Lithuania SPV 1“, UAB „Ektornet Lithuania SPV 2“, UAB „Ektornet Lithuania SPV 3“ ir kitiems Swedbank grupės asmenims dalyvauti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynėse ir/ar nurodyto turto pardavime be varžytinių. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstu A. A. prašymu. Neleidus dalyvauti varžytynėse, ieškovas nedelsdamas išsiuntė faksimilinį pranešimą atsakovo bankroto administratoriui, informuojantį, kad už varžytynėse parduodamus butus jis ketinio siūlyti 2 919 000 Lt, o už pastatą – 255 000 Lt. Atsakovo turto varžytynės įvyko 2011-11-28 ir turtą įgijo tretieji asmenys. Varžytynės įvyko be konkurencijos, dalyvaujant po vieną, kiekvieną varžytynių objektą ketinančiam įsigyti asmeniui ar asmenų grupei, pastatas įsigytas už pradinę jo pardavimo kainą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Varžytynės laikytinos neteisėtomis, kadangi jos buvo vykdytos eliminavus ieškovą iš varžytynių, remiantis be teisėto pagrindo priimta nutartimi. Ieškovo atstovė apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apie jos priėmimą sužinojo tik varžytynių vykdymo metu. Varžytynes organizavęs ir vykdęs atsakovo bankroto administratorius iš nutarties turinio turėjo ir galėjo suprasti, kad vienintelis nutarties tikslas - ieškovą eliminuoti iš varžytynių. Bankroto administratorius, laikydamasis Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtinto profesionalumo principo, turėjo suprasti laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir poveikį bei įvertinti, kad ieškovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikina aplinkybė, kuri gali būti panaikinta/pasibaigti per sąlyginai neilgą terminą. Varžytynėse buvo užsiregistravę po du dalyvius kiekvieno objekto atžvilgiu, ieškovas buvo vienas iš jų. Ieškovo eliminavimas iš varžytynių prieš pat jų pradžią, leidžiant jose dalyvauti kitam vieninteliam dalyviui, neužtikrino maksimalios bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesų apsaugos bei buvo sudarytos visos prielaidos turtą įsigyti už pradinę jo pardavimo kainą, kai tuo tarpu ieškovas turtą ketino įsigyti už daug didesnę kainą. Ieškovas nepatenka į sąrašą asmenų, nurodytų Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 15 punkte, dėl ko taip pat objektyviai nebuvo jokio pagrindo riboti ieškovo dalyvavimą varžytynėse. Bankroto administratorius nepasinaudojo jam teisės aktų suteikta teise atšaukti varžytynes. Atsakovo turto varžytynių vykdymas, nepaisant to, kad jose uždrausta dalyvauti ieškovui, kuris tinkamai įvykdė dalyvavimo varžytynėse sąlygas ir atvyko dalyvauti, prieštarauja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką reglamentuojantiems aktams, teisingumo bei asmenų lygiateisiškumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorius UAB „AVERE“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas iš esmės skundžia Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kitų argumentų, pagrindžiančių 2011-11-28 įvykusių atsakovui priklausančio turto pardavimo iš varžytynių neteisėtumą, nepateikia. 2011-11-28 įvykusiose varžytynėse ieškovo atstovei neleista dalyvauti, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011, kuria uždrausta Ektornet bendrovėms dalyvauti BUAB „BSI kompanija“ priklausančio nekilnojamojo turto varžytynėse ir/ar nurodyto turto pardavime iš varžytynių. Ieškovo atstovė buvo informuota, dėl kokių priežasčių jai neleidžiama dalyvauti varžytynėse, taip pat jai buvo įteiktas paaiškinimas raštu ir pateikta Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutarties kopija. Atsakovas negalėjo ieškovo informuoti apie priimtą nutartį iš anksto, kadangi pats minėtą nutartį gavo 2011-11-28. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 149 straipsniu, 150 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 151 straipsniu, 152 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 602 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovo bankroto administratorius neturėjo teisės nevykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutarties. Vadovaujantis teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kai nustato, kad preliminariais duomenimis ieškinys gali būti tenkinamas. 2011-11-28 varžytynės vyko laikantis LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos, Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo reikalavimų ir BUAB „BSI kompanija“ kreditorių susirinkimų nutarimų. Jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, dėl kurių bankroto administratorius turėjo atšaukti varžytynes, nebuvo. Ieškovas neatstovauja atsakovo įmonės ir jos kreditorių, todėl jo teiginiai dėl tikrosios kreditorių pozicijos neturėtų būti vertinami. 2010-06-16 atsakovo įmonės kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta „Swedbank“, AB įkeisto turto pradines pardavimo iš varžytynių kainas nustatyti pagal kreditorių siūlomas kainas. Administracinio pastato pardavimo pirmosios varžytynės neįvyko, todėl BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komitetas 2010-10-11 nutarimu nustatė administracinio pastato antrosiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą – 72 800 Lt (plius PVM). Ieškovo 2011-11-28 raštas, kuriame jis nurodė ketinamo įsigyti turto kainas, nepatvirtina, kad ieškovas iš tikrųjų pirktų turtą už rašte nurodytas kainas.
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Išsamesnių sutikimo su ieškiniu argumentų atsiliepime nenurodė.
Trečiasis asmuo UAB „Everlux Finance“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011-11-28 vykusių varžytynių metu įsigijo nebaigtą statyti administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo galiojančios, ieškovas minėtose varžytynėse dalyvauti negalėjo. Trečiasis asmuo varžytynėse dalyvavo kaip savarankiškas asmuo ir niekaip nesusijęs su A. A., todėl nėra jokių teisinių prielaidų įvykusias varžytynes pripažinti negaliojančiomis.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad bylos pasirengimo ir nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas 2011-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011 panaikino nutartį, kuria toje pačioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2012-04-19 sprendimu toje pačioje byloje ieškovo ieškinį atmetė. Atstovės teigimu, naujos aplinkybės taip pat rodo, jog ieškovui varžytynėse buvo uždrausta dalyvauti nepagrįstai, dėl neteisėtų teismo nutarčių (CPK 602 str. 1 d. 3 p.), dėl ko varžytynių rezultatai naikintini.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad, prieš prasidedant varžytynėms, atsakovo administratorius gavo Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartį, kuria ieškovui bei kitoms su ieškovu susijusioms įmonėms buvo uždrausta dalyvauti varžytynėse. Varžytynėse ieškovui neleido dalyvauti ne administratorius, o teismas, priimdamas nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones, o tuo tarpu bankroto administratorius buvo šios nutarties vykdytoju. Nutartimi panaikintos laikinosios apsaugos priemonės nereiškia sandorio pripažinimo negaliojančiu. Varžytynių dieną laikinosios apsaugos priemonės galiojo, o jų panaikinimas netapo negaliojančiu nuo nutarties priėmimo. Ieškovas, prašydamas taikyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodo naują ieškinio pagrindą, kuris konkrečiu atveju negali būti taikomas, nes varžytynės vyko Bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne vykdymo procese.
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, uždraudus ieškovui dalyvauti varžytynėse, nebuvo užtikrinta kuo didesnė pirkėjų konkurencija ir tokiu būdu galimybė gauti maksimalią kainą už parduodamą turtą. Ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, ketino siūlyti ženkliai didesnę kainą. Trečiasis asmuo bankroto byloje yra kreditorius, todėl jo pažeisto intereso atstatymas yra kartu ir viešojo intereso gynimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. įvyko varžytynės, kurių metu buvo parduotas BUAB „BSI kompanija“ priklausantis turtas - nebaigtas statyti administracinis pastatas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 70-71). Turtą įsigijo UAB „Everlux Finance“ už 72 800 Lt sumą. Varžytynėse neleista dalyvauti UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011 pagal A. A. ieškinį atsakovams BUAB „Maldimas“, UAB „Ektornet Management Lithuania“, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, UAB „Ektornet Land Lithuania“, UAB „Ektornet Lithuania SPV 1“, UAB „Ektornet Lithuania SPV 2“, UAB „Ektornet Lithuania SPV 3“, UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, UAB „Ektornet Residential Lithuania“, „Swedbank“, AB dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo (b.l. 27, 30). UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl varžytynių rezultatų, varžytynių protokolų ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, motyvuodamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas A. A. prašymu civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011 buvo nepagrįstas. Be to, eliminavus ieškovą iš varžytynių, varžytynės vyko be konkurencijos ir bankrutuojančios įmonės turtas nebuvo parduotas už įmanomai didžiausią kainą. Ieškovo nuomone, varžytynės laikytinos neteisėtomis taip pat dėl to, kad jos buvo vykdomos nesilaikant tai reglamentuojančių teisės aktų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį papildė reikalavimu pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi bylos pasirengimo ir nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas 2011-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011 panaikino nutartį, kuria toje pačioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu.
Taigi, ieškovas tvirtina, kad 2011-11-28 varžytynės laikytinos neteisėtomis, kadangi jos buvo vykdytos eliminavus ieškovą be teisėto pagrindo priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje civilinėje byloje. Tačiau teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 d. 4 p.), kuri vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.). Tokia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turi teisę panaikinti tik aukštesnės instancijos teismas arba pats jas pritaikęs teismas (CPK 149, 151 str.), be to atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 str. 3 d.). Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2, 3 d.). Vadovaujantis šiomis teisės nuostatomis, atsakovas (jo bankroto administratorius) neturėjo teisės nevykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011, nes varžytynių dienai ši nutartis buvo įsiteisėjusi, privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turėjo būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pažymėtina, jog abejoti ar vertinti tokios nutarties priėmimo pagrindą ar motyvus, juos pripažinti pagrįstais ar nepagrįstais, bankroto administratoriui teisė nesuteikta (kaip jau minėta, tokia teisė priklauso tik aukštesnės instancijos teismui arba nutartį priėmusiam teismui). Bankroto administratorius tik privalėjo vykdyti nutartį, t.y. neleisti ieškovo atstovui dalyvauti 2011-11-28 varžytynėse, kuriose ieškovui dalyvauti buvo uždrausta galiojančia teismo nutartimi.
Kiti ieškovo ieškinio teiginiai dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutarties neteisėtumo yra pateikti, neatsižvelgiant į CPK normose įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles bei teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra pagrindo pripažinti juos pagrįstais ir juos nagrinėti. Pažymėtina, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, CPK normos nereikalauja įvertinti ieškinio pagrįstumo, pakanka tik to, kad ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir teismas konstatuoja, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tai ir buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartyje taikant konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, todėl abejoti tokios teismo priimtos nutarties teisėtumu ar pagrįstumu bankroto administratorius, vykdęs ginčijamas varžytynes, neturėjo jokio pakankamo pagrindo.
Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ginčijamos varžytynės vyko neužtikrinant varžytynių dalyvių lygiateisiškumo. Atvirkščiai, kaip tvirtina bylos duomenys, ginčijamos varžytynės 2011-11-28 vyko pagal LR įmonių bankroto įstatymą, Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą, patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu, ir BUAB „BSI kompanija“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Tai, kad ieškovas nedalyvavo šiose varžytynėse, paminėtų aktų nuostatų nepažeidė, kadangi ieškovo dalyvavimas varžytynėse buvo apribotas CPK nustatyta tvarka ir pagrindu priimta teismo nutartimi, todėl bankroto administratorius, neturėdamas jokių abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, pagrįstai jų neatšaukė ar neatidėjo.
Ieškovas taip pat teigia, kad ginčijamos varžytynės yra neteisėtos dar ir dėl to, jog, eliminavus ieškovą iš varžytynių, varžytynės vyko be konkurencijos ir bankrutuojančios įmonės turtas nebuvo parduotas už įmanomai didžiausią kainą, dėl ko nukentėjo pats atsakovas, kaip bankrutuojanti įmonė, ir jos kreditoriai. Teismas ir šiuos ieškovo argumentus atmeta, visų pirma dėl to, kad ieškovas nėra BUAB „BSI kompanija“ kreditoriumi ir negali žinoti tikrosios atsakovo kreditorių valios. Antra, kaip jau minėta, ginčo varžytynės vyko atsakovo bankroto metu, o pagal LR įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2010-06-16 posėdyje (b.l. 118-121) buvo nutarta „Swedbank“, AB įkeisto turto, tame skaičiuje ir administracinio pastato (duomenys neskelbtini), pradines pardavimo iš varžytynių kainas nustatyti pagal kreditorių komiteto siūlomas kainas. „Swedbank“, AB pateikė jam įkeisto atsakovo turto pradines pardavimo iš varžytynių kainas ir kreditorių komitetas nusprendė „Swedbank“, AB pasiūlytas kainas patvirtinti – 1975 m. statybos, neužbaigto statyti administracinio pastato (baigtumas 62%) (duomenys neskelbtini) nustatyta 91 000 Lt (plius PVM) pardavimo kaina. Šio statinio pardavimo pirmosios varžytynės neįvyko, todėl BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2010-10-11 nutarimu (b.l. 122-123) nustatyta administracinio pastato antrose varžytynėse pradinė pardavimo kaina (pagal „Swedbank“, AB pasiūlytą kainą) 72 800 Lt (plius PVM). Tokiu būdu BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komitetas išreiškė valią nustatyti būtent nurodytas pardavimo kainas ir tai leidžia konstatuoti, jog tokios kainos atitinka atsakovo kreditorių interesus. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, nors palaiko ieškovo ieškinį, tačiau savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsamesnių sutikimo su ieškiniu argumentų nenurodė, apsiribodamas bendru teiginiu, jog, uždraudus ieškovui dalyvauti varžytynėse, nebuvo užtikrinta kuo didesnė pirkėjų konkurencija ir tokiu būdu galimybė gauti maksimalią kainą už parduodamą turtą. Trečiasis asmuo, tvirtindamas, kad jis bankroto byloje yra kreditorius, todėl jo pažeisto intereso atstatymas yra kartu ir viešojo intereso gynimas, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo interesų pažeidimas, nes kreditorių komitetas, nustatydamas turto pardavimo iš varžytynių kainas, kaip tik ir pasirėmė trečiojo asmens pasiūlytomis kainomis.
Ieškovas, tvirtindamas, jog administracinis pastatas nebuvo parduotas už įmanomai didžiausią kainą, remiasi savo paties, sužinojus apie draudimą dalyvauti varžytynėse, 2011-11-28, 11.54 val. išsiųstu raštu (b.l. 69), kuriame nurodyta, už kokias kainas UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ buvo pasirengęs įsigyti varžytynėse parduodamą turtą, o būtent – administracinį pastatą už 255 000 Lt. Teismas tokį ieškovo teiginį ir pateiktą įrodymą vertina kritiškai, kadangi minimas pasiūlymas (raštas) išsiųstas ieškovui jau žinant apie jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (draudimą dalyvauti varžytynėse), ieškovui nedalyvaujant varžytynėse ir realiai nesiūlant pirkimo kainos. Dėl to rašte nurodytas ketinimas dėl pirkimo kainos objektyviai neįrodo, jog ieškovas iš tikrųjų būtų pirkęs turtą už rašte įvardintą kainą.
Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-7768-661/2011 buvo panaikintos to paties teismo 2011-12-20 nutartimi (b.l. 201-202), nereiškia, kad tokia nutartis apskritai neturėjo būti vykdoma ar buvo neteisėta. Be to laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ne dėl to, jog jos buvo neteisėtai ar nepagrįstai pritaikytos, bet dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo (taip nurodyta 2011-12-20 nutarties motyvuose). Tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3255-661/12 (buvęs Nr.2-7768-661/2011) A. A. ieškinys buvo atmestas (b.l. 197-200), taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį nagrinėjamoje byloje, kadangi tokiu atveju ieškovas (atsakovas civilinėje byloje Nr.2-3255-661/12) turi galimybę reikalauti nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl A. A. prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.). Tačiau toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas nustatyta tvarka, todėl nenagrinėtinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškinį atmeta. Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.), atsakovas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašė ir nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovo priteistina 123,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.), į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ieškinį atsakovui BUAB „BSI kompanija“ dėl varžytynių rezultatų, varžytynių protokolų bei varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl nebaigto statyti administracinio pastato (duomenys neskelbtini) pardavimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ 123,50 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.