- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-802-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7591-615/2009 pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 2-4) prašė nutraukti atsakovo nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl gyvenamosios patalpos 36-3, esančios (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą iš jo nuomojamos gyvenamosios patalpos ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 5-6) atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir jį kartu su pateiktais dokumentais gražino ieškovei.
Teismas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra Kauno miesto savivaldybė. Atsakovas (kaip ir ieškovė) yra šių gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Prašomos nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalies (ieškiniu yra prašoma nutraukti ne ieškovę, o tiktai atsakovą liečiančią nuomos sutarties dalį) šalys yra gyvenamųjų patalpų savininkas- Kauno miesto savivaldybė (nuomotojas) ir atsakovas- nuomininkas (Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalis). Teisę inicijuoti neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą turi tiktai nuomos sutarties šalys, o ne tretieji asmenys, todėl teisę inicijuoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalies, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė yra nuomotojas o atsakovas nuomininkas, nutraukimą, turi tiktai Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas. (Civilinio kodekso 6.480 straipsnis). Tretiesiems asmenims Civilinis kodeksas tokios teisės nesuteikia (Civilinio kodekso 6.497 straipsnis, 6.498 straipsnis). Taip pat teismas nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus vietos savivaldos principus, savivaldybė savo veikloje privalo užtikrinti ir gerbti kiekvieno žmogaus, tame tarpe ir ieškovės teises (9 punktas). Todėl jeigu ieškovės nuomone Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkina tokius veiksmus atlikti, ieškovė turi teisę apskųsti Kauno miesto savivaldybės veiksmus arba neveikimą Kauno apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 daleis 2 punktas). Be to, ši teismo nutartis taip pat neužkerta ieškovei kelio bendra tvarka teisme pareikšti atsakovui ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo priteisimo, jeigu ieškovė dėl atsakovo veiksmų yra patyrusi žalą.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 8-9) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1. teismas neanalizavo CK 6.611 straipsnio, kuris numato, kad nuomininko iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra galimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu. Ieškovės nuomone, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes ji yra asmuo, kuriam trukdoma normaliai gyventi,
2. teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.497 ir 6.498 straipsniais, kadangi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigai turi būti taikomos specialiosios nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu suformulavo du savarankiškus reikalavimus, t.y nutraukti atsakovo nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl gyvenamosios patalpos 36-3, esančios (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą iš jo nuomojamos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, laikė, kad toks ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ieškinį galima atsisakyti priimti tik tokiais atvejais, kai byla apskritai nepriskirtina teismui ir byla nenagrinėtina CPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, konstatavo, kad teisę inicijuoti neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą turi tiktai nuomos sutarties šalys, o ne tretieji asmenys, todėl teisę inicijuoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalies, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė yra nuomotojas o atsakovas nuomininkas, nutraukimą, turi tiktai Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas. Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl kito ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų. CK 6.611 straipsnis nustato, kad nuomininko iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra galimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu. Nors ieškovė atskirajame skunde ir nurodo, kad vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, ji gali kreiptis į teismą dėl kito asmens nuomos sutarties nutraukimo, kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad toks reikalavimas galėtų būti įgyvendintas tik nuomotojo ar nuomininko reikalavimu. Tačiau kolegijos nuomone, tai nėra pagrindas laikyti, jog kitas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų nėra priskirtinas teismo kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti ir šio reikalavimo priimtinumo klausimą. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji dėl atsakovo netinkamo elgesio kreipėsi į nuomotoją, t.y. į Kauno miesto savivaldybę, tačiau nuomotojas, kaip matyti, nesikreipė į teismą dėl nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo, o rekomendavo ieškovei kreiptis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesvarstęs ieškovės reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo priimtinumo klausimo ir nepriėmęs ieškinio tik dėl netinkamo pirmojo reikalavimo, nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į jos interesų teisinę gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.