Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, 2019 m. liepos 29 d., apie 20.25 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,50 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu spyrė dešinės kojos pėda nukentėjusiajai M. B. į sėdmenis, tęsdamas nusikalstamą veiką, užėjęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių, suėmė abejomis rankomis nukentėjusiosios M. B. pečius ir vieną kartą ją pastūmė, dėl ko pastaroji nugara atsitrenkė į sieną, taip sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą.. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios M. B. parodymais, liudytojo K. L. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 30 d. apklaustas kaltinamasis V. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog (duomenys neskelbtini), yra namas, kuriame gyvena dvi šeimos. Jis su šeima 2-ame bute, 1-ame bute gyvena jo teta M. B. su sugyventiniu. Jų butai turi atskirus įėjimus. 2019 m. liepos 29 d. vakare pamatė, kad kažkas daroma su jų namo bendru šuliniu, esančiu namo kieme. Nuėjo pasižiūrėti. Pamatė, kad užterštas vanduo, jis buvo baltas, matė, kad prie jo yra kažkokie du darbininkai su kastuvais. Šulinio vandenį jie naudoja buityje, geria, nes centrinio vandentiekio neturi. Po kurio laiko tėtis paprašė atnešti vandens, o jis nuėjo prie šulinio ir į kiemą atėjo kaimynė teta M. B.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl šulinio ir purvino vandens. Jis supyko ir susinervinęs, būdamas jos kieme, nestipriai spyrė kaimynei dešinės kojos pėdos vidine dalimi į jos sėdmenis. Tada užėjo į jos butą, kuriame dar barėsi, po to jis grįžo namo. Apie šulinio valymo darbus M. B. nei jam, nei jo tėvui nieko nepasakė. Įvykio dieną buvo išgėręs litrą (5,0 proc. alkoholio) alaus. Dėl savo veiksmų gailisi. Jis tetos atsiprašys. Taip pasielgė pirmą kartą, todėl labai gailisi (b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaltinamasis V. L. parodė, jog pripažįsta padaręs veiką, dėl kurios įtariamas. Papildydamas 2019 m. liepos 30 d. apklaustos metu duotus parodymus, nurodė, jog (duomenys neskelbtini), yra namas, kuriame gyvena dvi šeimos. Jis su šeima gyvena viename bute, o teta M. B. su sugyventiniu gyvena kitame bute. Butai turi atskirus įėjimus. 2019-07-29 vakare pastebėjo, kad prie šulinio kieme stovi du darbininkai su kastuvais. Pamatė, kad užterštas vanduo, jis buvo baltas. Šulinio vandenį jie naudoja buityje, geria, nes centrinio vandentiekio jie neturi. Po kurio laiko tėtis paprašė atnešti vandens, todėl jis nuėjo prie šulinio ir į kiemą atėjo kaimynė teta M. B.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl šulinio. Vyriškis supyko ir susinervinęs, būdamas jos kieme, nestipriai spyrė kaimynei dešine kojos pėda, vidine dalimi, į jos sėdmenis, tada užėjo į jos butą, ten dar barėsi, abu buvo emocionalūs, gestikuliavo rankomis. M. norėjo jį išstumti iš buto, stumtelėjo jį rankomis į krūtinę, dėl to pretenzijų jai neturi. Jis ją pastūmė taip pat, kaip tiksliai, neatsimena, bet gali būti, kad taip, kaip nurodyta įtarime: suėmė abejomis rankomis nukentėjusiosios M. B. pečius ir vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į sieną. Buvo neblaivus, ne viską gerai atsimena. Po to jis išėjo namo. Dėl savo veiksmų gailisi. Jis tetos atsiprašė. Šiuo metu nedirba, lankosi Užimtumo tarnyboje, yra darbingas 100 procentų, gyvenamoji vieta nesikeitė ir kiti kontaktai bei duomenys nesikeitė (b. l. 54-56).

Baudžiamojoje byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. liepos 29 d. 20.41 val. registruotas pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas puolė mušti pranešėjo žmoną, trenkė, spyrė, ką tik įsiveržė į namus (b.l. 5-6).

Nukentėjusiosios M. B. 2019 m. liepos 29 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 20.25 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, užpuolė V. L., kuris spyrė koja pareiškėjai į sėdmenis, sukeldamas fizinį skausmą, po to pastūmė į namo koridorių, kuriame stumdėsi (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 30 d. liudytojos apklausos metu nukentėjusioji M. B. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu K. L.. 2019 m. liepos 30 d. pas ją turėjo atvykti meistrai ir tvarkyti šulinį. Jos kaimynas V. L. visą dieną priekabiavo prie jos dėl to, kad meistrai lipdavo į šulinį su drabužiais ir užteršė vandenį. Apie 20.25 val. ji grįžo namo iš parduotuvės ir tuo metu jos kieme buvo kaimynas V. L., jis buvo neblaivus ir pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Moteris nenorėjo veltis su kaimynu į konfliktą, todėl bandė eiti į savo namus. Jai einant į namą V. priėjo prie jos iš nugaros ir spyrė koja M. į sėdmenis, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir labai išsigando. Po smūgio ji atsirėmė į sieną ir bandė atsigauti. Ji bandė įeiti į namus ir V. buvo užėjęs į jos namą. Jis stumdė ją ir mosikavo kumščiais prie jos veido, taikėsi jai į galvą, bet ji išvengė smūgių. Kartu su ja tuo metu buvo jos draugas K. L., kuris išprašė V. išeiti iš namo į lauką ir jie išėjo, o ji tuo metu užsidarė name ir buvo stipriai susijaudinusi. Kai jos draugas K. atėjo į namus, jis pamatė, kad ji labai susijaudinusi ir išsigandusi, todėl jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Su V. L. konfliktai vyksta dažnai, yra kvietę policiją dėl V. veiksmų (b. l. 17-20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. B. papildomai nurodė, jog žodinio konflikto metu lauke, prie įėjimo į jos namus, sūnėnas V. L. spyrė dešinės kojos pėda jai į sėdmenis, pajuto fizinį skausmą sėdmenyse, uodegikaulio srityje, pargriuvusi nebuvo, nes atsirėmė į sieną. Po to, jos sugyventiniui K. atidarius buto duris, V. užėjo pro duris į jos butą, pareiškęs, kad jos butas, tai jo nuosavybė, ji paprieštaravo ir pareikalavo, kad jis išeitų iš buto, nes matė, kad jis dar labiau konfliktuoja ir nestipriai abiem rankomis stumtelėjo jį į krūtinę, kad jis išeitų, bet jis, suėmęs rankomis, delnais, iš priekio ją už pečių, pastūmė ją vieną kartą į koridoriaus sieną, į kurią ji atsitrenkė, susitrenkė visą nugarą, pajuto fizinį skausmą nugaroje. Pirmoje apklausoje to nepaminėjo, kadangi buvo išsigandusi ir bijojo V.. Nugara skauda iki šiol, tirpsta kojos (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 30 d. apklaustas liudytojas K. L. parodė, jog jis gyvena kartu su savo drauge M. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 29 d., apie 20.25 val., jo draugė grįžo iš parduotuvės ir jis tuo metu buvo lauke ir rūkė. M. atėjus į kiemą jai iš paskos atėjo kaimynas V. ir pradėjo prie jos kabinėtis dėl to, kad meistrai tvarkė šulinį ir V. reikalavo, kad iš šulinio būtų išsiurbtas visas nešvarus vanduo. M. einant link įėjimo durų V. priėjo prie jos iš nugaros ir spyrė dešine koja jai į sėdmenis. M. labai išsigando, kad V. pradėjo prieš ją smurtauti ir, kad daugiau V. jos nemuštų ji atsirėmė į namo sieną ir stovėjo prie jos. Tuo metu jis pasiėmė maišus iš M. su produktais ir užnešė juos į koridorių. Tada V. užėjo į namo vidų ir bute toliau konfliktavo, mosikavo rankomis, bandydamas suduoti smūgius M., tačiau M. pasitraukė nuo jo ir jis ją užstojo. Jis paprašė V., kad šis išeitų iš namo ir jis išėjo į lauką kartu su šiuo. Lauke V. reikalavo jo, kad išvalytų šulinį ir jis šiam pasakė, kad tuoj tai darys. V. liko laukti prie šulinio, o jis nuėjo į namo vidų ir paskambino policijai. V. yra labai konfliktiškas žmogus ir su juo konfliktai vyksta dažnai (b. l. 34-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 201 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 20.49 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas mušė pranešėjo žmoną. M. B. paaiškino, kad ją užsipuolė neblaivus kaimynas V. L., kuris spyrė koja jai į sėdmenis, sukeldamas fizinį skausmą, bei vėliau pastūmė namo koridoriuje (b. l. 10).

2019 m. liepos 30 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 11-15).

2019 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2702/2019(01) nurodyta, kad M. B. po įvykio 2019 m. liepos 29 d. objektyvių išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l. 31).

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą, 2019 m. liepos 29 d. 222.04 val. V. L. nustatytas 1,50 promilių girtumas (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kai jis žodinio konflikto metu spyrė dešinės kojos pėda nukentėjusiajai M. B. į sėdmenis, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, užėjęs į nukentėjusiosios buto koridorių, suėmė abejomis rankomis nukentėjusiosios M. B. pečius ir vieną kartą ją pastūmė, dėl ko pastaroji nugara atsitrenkė į sieną, taip sukeldamas nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą. Kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo kaltę dėl minėto nusikaltimo įrodyta tiek nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojo K. L. parodymais. Kaltinamojo V. L. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis V. L. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio pareiškė, kad sutinka (b.l. 70-71,72).

Kaltinamasis V. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 29 d. 21.30 val. iki 2019 m. liepos 30 d. 14.37 val. (b.l. 59,61).

2019 m. liepos 30 d. nutarimu kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 57).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis V. L. yra 50 metų amžiaus, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 64,66, 67), teistas, teistumas išnykęs (b.l. 62-63), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 69). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. L. paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu : pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis) bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. L. galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu : pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis) bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 29 d. 21.30 val. iki 2019 m. liepos 30 d. 14.37 val. (viena para), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1, tel. +370 5 212 3551).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti V. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.