- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- A-556-2409-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rai
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Dainiaus Rai˛io (kolegijos pirmininkas), Aruno Sutkeviciaus (praneejas) ir Skirgailes ˇalimienes,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejos G. K. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 14 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejos G. K. skunda atsakovui Vilniaus apskrities virininko administracijai, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikeja G. K. (toliau – ir pareikeja) su skundu (T 1, b. l. 3-6), kuri patikslino (T 1, b. l. 38-42), kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma praydama panaikinti Vilniaus apskrities virininko 2006 m. gruod˛io 13 d. sprendima Nr. 20-949 „Del naujo ˛emes sklypo individualiai statybai“ ir ipareigoti atsakova priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjucio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Del detalaus planavimo projektu, itrauktu i duomenu registra, tvirtinimo“ individualiai statybai suformuota ir pamatuota sklypa.
Pareikeja nurode, kad ji yra pretendente i jos tevo A. O. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛emes sklypa, esanti buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (pagal dabartini administracini-teritorini suskirstyma – (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnyba 1995 m. sausio 10 d. prieme sprendima Nr. 607-184-1 atkurti pareikejai nuosavybes teises i 0,20 ha ploto ˛emes sklypa ekvivalentine natura, neatlygintinai suteikiant ne didesni kaip 0,20 ha ploto ˛emes sklypa individualiai statybai. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 534V patvirtino mineta sprendima. io potvarkio pagrindu 1995 metais buvo parengtas gra˛intino sklypo raudonuju liniju planas, 1995 m. bir˛elio 22 d. atlikti gra˛intino sklypo kadastriniai matavimai, kurie 1995 m. bir˛elio 26 d. buvo suderinti su Naujininku seniunijos architektu, o 1996 m. bir˛elio 27 d. – su Vilniaus miesto valdybos ˇemetvarkos tarnybos vyr. ˛emetvarkininku. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugpjucio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino U˛usienio mikrorajono detaluji plana, i kuri taip pat buvo itrauktas pareikejai suformuotas sklypas. Taciau sprendimas del io sklypo gra˛inimo iki iol nepriimtas. Pareikeja 2006 m. rugsejo 25 d. kreipesi su skundu i Vilniaus apskrities virininka, taciau pastarasis 2006 m. gruod˛io 13 d. ratu Nr. 20-949 atsake, kad sklypo pareikejai suteikti negali, nes 2004 m. rugsejo 3 d. isigaliojus Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo igyvendinimo tvarkos 106 punkto pataisoms, re˛iniame kaime nuosavybes teises atkuriamos proporcingai turetam plotui bendrosios dalines nuosavybes teise su kitais kaimo pretendentais. Pareikejos nuomone, toks atsakymas yra nepagristas. Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 2 punkte nustatyta, kad apskriciu virininkai iki 1997 m. gruod˛io 31 d. privalo baigti forminti iki Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ galiojimo sustabdymo laikinojo istatymo isigaliojimo dienos pamatuotus gra˛inamus natura ˛emes ir miko sklypus ir priimti sprendimus del nuosavybes teisiu i juos atkurimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nuostatas. Pareikejai gra˛intinas ˛emes sklypas buvo pamatuotas iki istatymo „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ laikinojo sustabdymo, t. y. iki 1997 m. sausio 22 d., todel sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo i i sklypa turi buti priimtas vadovaujantis ne velesniu teises aktu, o iki 1997 m. sausio 22 d. galiojusio istatymo „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ nuostatomis, ir is klausimas turejo buti isprestas iki 1997 m. gruod˛io 31 d. Taciau nuosavybes teisiu atkurimo proceduras vykdancios institucijos vilkina io klausimo sprendima.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities virininko administracija (toliau – ir atsakovas, VAVA) su skundu nesutiko ir prae atmesti kaip nepagrista (T 1, b. l. 52-54).
Atsakovas paaikino, kad Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 607-184-1 nuspresta pareikejai atkurti nuosavybes teises ekvivalentine natura, neatlygintinai suteikiant ne didesni kaip 0,20 ha ploto ˛emes sklypa individualiai statybai. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 534V patvirtino mineta sprendima ir ipareigojo Urbanistikos ir architekturos skyriu parinkti pareikejai neatlygintinai suteiktina ne didesni kaip 0,20 ha ˛emes sklypa individualiai statybai bei parengti ir pateikti svarstyti Vilniaus miesto valdybai potvarkio del ˛emes sklypo suteikimo projekta. Pa˛ymejo, kad pagal tuo metu galiojusius teises aktus Vilniaus miesto mero pasiulymas del pareikejai suteiktino ˛emes sklypo vietos ir dyd˛io pateiktas nebuvo, todel Vilniaus miesto savivaldybe nesuteike pareikejai iki 0,20 ha ploto ˛emes sklypo. Vilniaus apskrities virininko administracija perduoti pareikejai neatlygintinai nuosavyben iki 0,20 ha ploto ˛emes sklypa galejo tik esant Vilniaus miesto savivaldybes potvarkiui, o veliau - Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymui del sklypo ribu, ploto ir kitu kadastriniu duomenu patvirtinimo, taciau Vilniaus miesto savivaldybes institucija administracinio akto del pareikejos pageidaujamo ˛emes sklypo kadastriniu duomenu neprieme ir tokio ˛emes sklypo kadastriniai duomenys (ribos ir kiti reglamentai) nebuvo ir nera nustatyti iki iol. Nesant administracinio akto del sklypo kadastriniu duomenu, atsakovas negalejo pareikejai suteikti ˛emes sklypo, todel pareikeja nepagristai reikalauja ipareigoti atsakova priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjucio 29 d. sprendimu Nr. 1397V individualiai statybai suformuota sklypa. Pa˛ymejo, kad buvusiame U˛usienio kaime iki nacionalizacijos iliko re˛ine ˛emes valdymo sistema, todel vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatomis, io kaimo teritorijos laisvoje ˛emeje suprojektuoti sklypai bus gra˛inami natura visiems pretendentams i ia ˛eme proporcingai jiems likusiam gra˛inti ˛emes plotui bendrosios dalines nuosavybes teise.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybes administracija prae ginca spresti teismo nuo˛iura (T 1, b. l. 162-163).
Tretysis suinteresuotas asmuo paaikino, kad Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybiu teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 17 straipsnio l dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybiu teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 106 punkto nuostatos savivaldybes administracijos direktoriui suteikia laisvos (neu˛statytos) ˛emes plotuose gra˛inamu ˛emes sklypu formavimo ir ju planu rengimo igaliojimus, o sprendimu del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme priemimas pagal galiojancius teises aktus nepatenka i Vilniaus miesto savivaldybes kompetencija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruod˛io 14 d. sprendimu (T 2, 12-15) pareikejos skunda atmete kaip nepagrista.
Teismas konstatavo, kad Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 2 punktas ipareigojo atsakova iki 1997 m. gruod˛io 31 d. atlikti nuosavybes teisiu atkurimo veiksmus – baigti forminti ir priimti sprendimus – tik tu ˛emes ir miko sklypu at˛vilgiu, kurie yra gra˛inami natura. Tuo tarpu pareikejai Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 534V bei Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 607-184-1 buvo pradeta nuosavybes teisiu atkurimo procedura gra˛inant ˛emes sklypa ekvivalentine natura. Nei Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo istatymas nei Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimas Nr. 1057 nenumato jokiu iimciu ˛emes sklypams, gra˛inamiems ekvivalentine natura, todel ie ˛emes sklypai turi buti gra˛inami laikantis iuo metu galiojanciu Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (1997 m. liepos 1 d. istatymas Nr. VIII-359) bei Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos reikalavimu. Tokia ivada patvirtina ir tai, kad Vyriausybe 2002 m. rugsejo 19 d. nutarimo Nr. 1475 antruoju punktu nustate, kad pilieciams, kuriems savivaldybiu valdybu sprendimais nuosavybes teises jau atkurtos, taciau nauji ˛emes sklypai individualiai statybai ar kitai paskirciai nesuteikti, nauji ˛emes sklypai perduodami nuosavyben neatlygintinai iu miestu teritorijose pagal pilieciu praymu atkurti nuosavybes teises padavimo data. Vilniaus apskrities virininko administracijos ˇemetvarkos departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2006 m. kovo 22 d. ratas Nr. S17-58 ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento 2006 m. liepos 20 d. ratas Nr. A63-4157-(15924)-4.4-PD-4) patvirtina, kad atsakovas yra ivykdes Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyta pareiga ir pateikes Vilniaus miesto savivaldybes vykdomajai institucijai paklausima del gra˛intino ˛emes sklypo suformavimo, taciau iki iol Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktorius nera patvirtines sklypo plano. Pareikejos argumentus, kad ˛emes sklypas galetu buti gra˛intas pagal 1995 metais sudaryta ir su Vilniaus miesto Naujininku seniunijos valdybos vyr. architekto bei Vilniaus miesto ˛emetvarkos tarnybos suderinta namu valdos ˛emes sklypo ribu plana, raudonuju liniju plana bei Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjucio 29 d. sprendimu Nr. 33974 patvirtintus detalaus planavimo projektus, teismas pripa˛ino nepagristais, kadangi pagal iuo metu galiojancios Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas nauju sklypu formavimas, sklypo ribu, ploto ir kitu kadastriniu duomenu nustatymas pavestas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus kompetencijai. Nesant savivaldybes administracijos direktoriaus administracinio akto (isakymo) del ˛emes sklypo suformavimo, ribu ir ploto nustatymo, nera istatyminio pagrindo ipareigoti atsakova priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo.
III.
Pareikeja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 18-21) prae panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 14 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejos skunda patenkinti. Apeliacinis skundas buvo grind˛iamas iais argumentais:
1. Pareikejos praymo pateikimo metu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurima reglamentavo Lietuvos Respublikos istatymas ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ (1991 m. bir˛elio 18 d. Nr. I-1454). I io istatymo 5 straipsnio matyti, kad tuo metu galiojes istatymas nenumate miesto ˛emes gra˛inimo natura.
2. Pareikejos teise i nuosavybes teisiu atkurima buvo pradeta realizuoti galiojant Istatymo del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu 5 straipsnio 1994 m. gegu˛es 27 d. istatymo Nr. I-229 redakcijai, pagal kuria istatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybes teise i ˛eme, io istatymo isigaliojimo diena buvusia miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma kitiems asmenims, suteikiant neatlygintinai nuosavyben kiekvienam pretendentui jo naudojama mieste ar miesto tipo gyvenvieteje ˛emes sklypa, nenumatyta panaudoti miesto ukio, valstybes ar visuomenes poreikiams bei individualiu gyvenamuju namu statybai, arba nauja ˛emes sklypa individualiai statybai bei kitai paskirciai tame mieste ar miesto tipo gyvenvieteje, kur buvo turetoji ˛eme, arba iu asmenu pageidavimu pagal ju gyvenamaja vieta tame mieste (iskyrus Respublikos pavaldumo miestus).
3. 1996 m. rugpjucio 29 d. sprendimu Nr. 1397V Vilniaus miesto valdyba patvirtino U˛usienio mikrorajono detaluji plana, parengta dar 1993 metais (registro Nr. 33). Taigi pareikejai buvo numatyta suteikti ˛emes sklypa turetos ˛emes vietoje - (duomenys neskelbtini) kaime, o toks nuosavybes teisiu atstatymo budas i esmes reike dalini pareikejos valios susigra˛inti ˛eme natura patenkinima. Tokios nuostatos suformuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (iplestines teiseju kolegijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A6-482/2007, 2006 m. bir˛elio 14 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7 -1027/2006). Byloje esantis 1995 metais parengtas gra˛intino sklypo „raudonuju liniju“ planas, 1995 m. bir˛elio 22 d. atlikti gra˛intino sklypo kadastriniai matavimai, patvirtina aplinkybe, kad nuosavybes teisiu atkurimo procedura buvo pradeta, sklypas pretendentei buvo atmatuotas, pretendente buvo ireikusi sutikima gauti nauja sklypa individualiai statybai. Teismo ivada, kad ioje byloje netaikytinas LR Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 2 punktas, nepagrista bei prietaraujanti norminiam reglamentavimui bei suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
4. Priemus 1995 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnybos sprendima Nr. 607-184-1 bei 1995 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto valdybos potvarki Nr. 534V atstatytos nuosavybes teises ir nuspresta del ju atstatymo budo - ekvivalentine natura, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha nevirijanti ˛emes sklypa individualiai statybai. I iu sprendimu susiformavo pareikejos teises, kurios pasibaigia tik istatymu nustatyta tvarka jas panaikinus arba nugincijus. ie sprendimai atitiko Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu istatymo (1991 m. bir˛elio 18 d. Nr. I-1454) 5 straipsnio l dalies l punkto ir 18 straipsnio nuostatas. Todel konkretaus ˛emes sklypo individualiai statybai nesuteikimas vertintinas kaip priimtu sprendimu neivykdymas iki isigaliojant Nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymui. Pretendentes teises iais atvejais nustato Nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalis.
5. Nepagrista teismo ivada, kad skundas netenkintinas todel, jog nera savivaldybes administracijos direktoriaus isakymo del ˛emes sklypo suformavimo, ribu ir ploto nustatymo. i nuostata atsirado tik 2004 m. baland˛io 10 d. priemus Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 straipsnio pakeitimo istatyma. Istatymo del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu 5 straipsnio „Nuosavybes teises i miestu ˛eme atstatymo salygos ir tvarka“ 1994 m. gegu˛es 27 d. istatymo Nr. I-229 redakcija nenumate administracijos direktoriaus funkciju nuosavybes teisiu atkurimo procese, o be to, tuo metu i pareigybe apskritai neegzistavo. Sklypo dydi nustatydavo savivaldybe, kas ir buvo padaryta ginco sklypo at˛vilgiu - priimti sprendimai atkurti nuosavybes teises, nustatytas sklypo dydis, parengti bei su atsakingomis institucijomis suderinti sklypo planai.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prae atmesti kaip nepagrista (T 2, b. l. 27-28).
Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas, pareikejos apeliaciniame skunde idestyti argumentai yra neteisingi ir nepagristi.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi (T 2, b. l. 43-50) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 14 d. sprendima paliko nepakeista, o pareikejos apeliacini skunda atmete.
Apeliacines instancijos teismas konstatavo, jog pareikeja 1995 m. sausio 10 d. prayme nurode, kad sutinka su nuosavybes teisiu atkurimu ekvivalentine natura. Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnyba 1995 m. sausio 10 d. prieme sprendima Nr. 607-184-1, kuriuo nusprende atkurti pareikejai nuosavybes teise i 0,20 ha ploto ˛emes sklypa ekvivalentine natura, neatlygintinai suteikiant ne didesni kaip 0,20 ha ploto ˛emes sklypa individualiai statybai. is sprendimas atitinka pareikejos ireikta valia, nes byloje nera irodymu, patvirtinanciu, kad pareikeja keite valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo. ˇemes sklypo formavimo proceduros, pradetos Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 607-184-1, nebuvo u˛baigtos ir sklypas pareikejai nebuvo suteiktas. Todel pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 1 dali pareikejos praymo nagrinejimui taikytinos Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad ioje tvarkoje nagrinejami nustatytaja tvarka ir tie praymai atkurti nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, kurie buvo pateikti pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“. Vyriausybes 2002 m. rugsejo 19 d. nutarimu Nr. 1475 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ pakeitimo“ 2 punkte nustatyta, kad pilieciams, kuriems savivaldybiu valdybu sprendimais nuosavybes teises jau atkurtos, taciau nauji ˛emes sklypai individualiai statybai ar kitai paskirciai nesuteikti, nauji ˛emes sklypai perduodami nuosavyben neatlygintinai iu miestu teritorijose pagal pilieciu praymu atkurti nuosavybes teises padavimo data. Pareikejai nuosavybes teise i ˛emes sklypa ekvivalentine natura atkurtos suteikus sklypa Vilniaus apskrities virininko 2008 m. baland˛io 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5882. iuo sprendimu buvo patenkinta pareikejos valia del nuosavybes teisiu atkurimo ekvivalentine natura perduodant sklypa individualiai statybai ir tuo buvo realizuotas Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 607-184-1. Del nuosavybes teisiu atkurimo i kita dali likusios ˛emes atkurimo budo butina aikintis, ar pareikeja pasirinko per nustatyta termina atkurimo buda, nes pareikejos prayme atkurti nuosavybes teises nurodytas atkurimo budas – natura, o veliau buvo padarytas iraas, kad sutinka su ekvivalentine natura. Tik isiaikinus ia aplinkybe gali buti tesiamas nuosavybes teisiu atkurimas. Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aikino teises aktus, reguliuojancius ginco santykius, tinkamai vertino faktines ginco aplinkybes ir prieme teiseta bei pagrista sprendima.
V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija 2009 m. liepos 24 d. nutartimi (T 2, b. l. 64-70) Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino procesa administracineje byloje.
Teiseju kolegija konstatavo, kad apeliacines instancijos teismo nutartis atmesti pareikejos apeliacini skunda priimta 2008 m. spalio 13 d. (teismo posedis vyko 2008 m. spalio 1 d.). I prie praymo atnaujinti procesa pateiktos mirties liudijimo kopijos matyti, kad G. K. mire (duomenys neskelbtini), t. y. iki apeliacines instancijos teismo posed˛io. Prie praymo prideta paveldejimo teises pagal istatyma kopija patvirtina, kad pareikejos G. K. teisiu peremejai yra jos vaikai: J. K. , R. K. , V. K. ir C. S. , kurie ir kreipesi su praymu del proceso atnaujinimo. Pagal ABTI 55 straipsnio 1 dali tais atvejais, kai viena i proceso aliu pasitraukia i bylos (asmens mirtis), teismas ta ali pakeicia jos teisiu peremeju. Teisiu peremimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Del idestytu aplinkybiu galima daryti prielaida, kad teismo procesinis sprendimas liecia J. K. , R. K. , V. K. ir C. S. teises ir interesus. Istatymo nustatyta tvarka nesustabd˛ius bylos mirus bylos alimi buvusiam asmeniui kol paaikes jo teisiu peremejai ir neitraukus iu asmenu i byla, nebuvo sudaryta galimybe buti iklausytiems del pareikejos pateikto apeliacinio skundo. Todel procesas administracineje byloje ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu atnaujintinas.
Teiseju kolegija taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos Pilieciu nuosavybes teisiu atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. Nr. 607-184-1 sprendimu nuspresta G. K. atstatyti nuosavybes teise i tureta 0,20 ha ploto ˛emes sklypa ekvivalentine natura, neatlygintinai suteikiant ne didesni kaip 0,20 ha ploto ˛emes sklypa individualiai statybai, o Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 534V minetas sprendimas patvirtintas, Urbanistikos ir architekturos skyrius ipareigotas parinkti u˛ ˛eme buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ekvivalentine natura neatlygintinai suteiktinus ne didesnius kaip 0,20 ha ˛emes sklypus individualiai statybai bei parengti ir pateikti svarstyti potvarkiu del ˛emes sklypu suteikimo projektus. ie sprendimai atitiko Istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio nuostatas. Todel konkretaus ˛emes sklypo individualiai statybai nesuteikimas vertintinas kaip priimtu sprendimu neivykdymas iki isigaliojant Nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymui. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo istatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ galiojimo sustabdymo laikinojo istatymo isigaliojimo dienos pilieciams pamatuoti gra˛inami natura ˛emes ir miko sklypai baigiami forminti pagal galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nuostatas Vyriausybes nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 2 punktas ipareigojo apskriciu virininkus iki 1997 m. gruod˛io 31 d. baigti forminti iki Lietuvos Respublikos istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ galiojimo sustabdymo laikinojo istatymo isigaliojimo dienos pamatuotus gra˛inamus natura ˛emes sklypus ir priimti sprendimus del nuosavybes teisiu i juos atkurimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nuostatas. I bylos duomenu matyti, kad pareikeja savo prayme atstatyti nuosavybes teises i ilikusi nekilnojamaji turta 1995 m. sausio 10 d. ireike sutikima del nekilnojamojo turto gra˛inimo ekvivalentine natura ir jai nuosavybes teisiu atkurimo procedura buvo pradeta gra˛inant ˛emes sklypa ekvivalentine natura. Todel teiseju kolegijai nekilo abejoniu del teismo ivados, jog minetu Vyriausybes nutarimu Nr. 1057 tokiam nuosavybes teisiu atkurimo budui jokiu ipareigojimu apskrities virininko administracijai nebuvo nustatyta, ir ginco sprendimui taikytinos Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatos, pagristumo. iu materialines teises normu aikinimas ir taikymas neprietarauja ir prayme nurodytoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartims (A-1027-2006 ir A-482-2007), juolab, kad tose nutartyse spresti gincai savo faktinemis aplinkybemis skiriasi nuo nagrinejamo ioje byloje. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos aplinkybes, del anksciau idestytu prie˛asciu konstatavo, kad akivaizd˛iu irodymu, jog buvo padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, ar nukrypta nuo suformuotos teismu praktikos, teismui nepateikta. Todel pagrindo atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktu pagrindu teisinio pagrindo nera.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
VI.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendime administracineje byloje Nr. A17-76/2007 (procesinio sprendimo kategorija 9.2) yra pa˛ymejes, kad „Administraciniu bylu teisenos istatyme jokios nuostatos del bylos nagrinejimo ribu po proceso atnaujinimo nera, taciau, teiseju kolegijos nuomone, atnaujintos bylos nagrinejimas vis del to turetu apsiriboti ribomis, kurias apibre˛ia proceso atnaujinimo pagrindas. Tokia ivada pagrind˛ia Europos ˇmogaus Teisiu Teismo praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kai kuriose bylose, todel administracine byla nagrinetina proceso atnaujinimo ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartis administracineje byloje Nr. A1 – 495 – 05)“.
I esmes tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukciausiasis Teismas, kuris 2008 m. spalio 13 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-484/2008 (procesinio sprendimo kategorijos 124.4; 106.5; 124.2.9; 27.1) nurode, jog atnaujinus bylos procesa ir tesiant jos nagrinejima Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byla bus nagrinejama pagal bendrasias Civilinio proceso kodekso taisykles, taciau neper˛engiant ribu, kurias apibre˛ia proceso atnaujinimo pagrindai.
Procesas ioje administracineje byloje buvo atnaujintas ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas pasisake del neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu teisiu ir pareigu; T 2, b.l. 64-70). Tai reikia, atsi˛velgiant i idestytas nuostatas del bylos nagrinejimo ribu atnaujinus procesa, kad atnaujintos bylos procesas negaletu per˛engti tu ribu, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi. Asmenys pereme mirusios pareikejos G. K. teises ir pareigas bei atvyke i apeliacines instancijos teismo posedi, turetu teise teikti paaikinimus, o taip pat realizuoti kitas teises apibre˛tas istatymu leidejo apeliaciniame procese. Taciau, iuo atveju, tokios bylos nagrinejimo ribos, kai butu tik technikai alinama padaryta pa˛aida, leistu dalyvaujantiems byloje asmenims ˛inoti, kad i esmes jokiu pakeitimu del skund˛iamo teismo baigiamojo akto nebus ir apskritai nebuvo prasmes prayti atnaujinti procesa pagrindu apibre˛tu Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Toks procesas, kai butu i anksto ˛inomas teismo priimtinas verdiktas, butu tik procesas del proceso, nepakeisiantis dalyvaujanciu byloje asmenu teisiu bei pareigu. Todel, teiseju kolegijos vertinimu, kada procesas administracineje byloje yra atnaujinamas pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta, byla turetu buti nagrinejama i naujo bei i esmes pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skund˛iamas isiteisejes teismo sprendimas (placiaja prasme) buvo priimtas nagrinejant byla pirmaja instancija arba apeliacinio proceso tvarka, jeigu skund˛iamas sprendimas (placiaja prasme) buvo priimtas nagrinejant byla apeliacine tvarka. Pastaraja pozicija itvirtintu ir Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata, pagal kuria besalygiku sprendimo negaliojimo pagrindu pripa˛istamas pirmosios instancijos teismo bylos inagrinejimas, kai nebuvo nors vieno i proceso dalyviu, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posed˛io laika ir vieta, ir toks asmuo ia aplinkybe grind˛ia savo apeliacini skunda. Esant nustatytoms ka tik paminetoms aplinkybems apeliacines instancijos teismas paprastai netures teisinio pagrindo kitokio sprendimo priemimui, kaip skund˛iamo pirmosios instancijos teismo akto panaikinimui ir bylos gra˛inimui nagrineti i naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi ir aptariamu atveju padarytas procesines teises normu pa˛eidimas suponuoja imperatyva naikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarti ir byla inagrineti i esmes apeliacines instancijos teisme.
Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad byla nagrinejant i naujo bei i esmes, kai procesas buvo atnaujintas pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta, nebutu racionalu, nesant kitu faktiniu duomenu, susietu su skundo dalyku, atkartoti skund˛iamo teismo sprendimo argumentu ar suformuluotus teismo teiginius sudelioti kitokiais ˛od˛iais, bet i esmes reikianciais ta pati. Detalesnis vertinimas galimai turetu buti atliekamas pateikus naujus irodymus, kurie negalejo buti pateikti del pagristu prie˛asciu, byla nagrinejant pirmiau arba, kai yra kitu aplinkybiu, galinciu i esmes pakeisti skund˛iama sprendima.
Atsi˛velgiant i idestytas nuostatas ir bus pasisakoma byloje, kurioje procesas atnaujintas pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta.
I apeliacines instancijos teismo posedi, atnaujinus procesa, i bylos nagrinejima itraukti visi G. K. teisiu peremejai. Atvykusiems i teismo posedi teisiu peremejams R. K. , C. S. suteiktos visos teises, numatytos byla nagrinejant ios pakopos teisme. Padaryta pa˛aida paalinta ir nebeliko kliuciu galutinio baigiamojo akto priemimui.
Kaip matyti i surinktu faktiniu duomenu, administracineje byloje buvo ikeltas gincas del to, kad vieojo administravimo subjektas atsisake suteikti pareikejai ˛emes sklypa, del kurio procesas prasidejo 1995 metais.
Bylos nagrinejimo i naujo metu jokiu papildomu raytiniu irodymu pateikta nebuvo. Pareikejos teisiu peremejai ir ju atstovas laikesi tos pozicijos, kuri buvo u˛imta anksciau. Nauju, esminiu aplinkybiu, galinciu kitaip pakreipti bylos baigti neivardinta, todel konstatuotina nesant pagrindu kitokio sprendimo priemimui nei suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartyje. Akcentuotina, jog pareikeja 1995 m. sausio 10 d. ireike sutikima del nekilnojamojo turto gra˛inimo ekvivalentine natura ir jai nuosavybes teisiu atkurimo procedura buvo pradeta gra˛inant ˛emes sklypa butent ekvivalentine natura. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 2 punktas, i kuri apeliuota, ipareigojo apskriciu virininkus iki 1997 m. gruod˛io 31 d. baigti forminti iki Lietuvos Respublikos istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ galiojimo sustabdymo laikinojo istatymo isigaliojimo dienos tik pamatuotus gra˛inamus natura (ne ekvivalentine natura) ˛emes sklypus ir priimti sprendimus del nuosavybes teisiu i juos atkurimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nuostatas.
Del idestytu prie˛asciu pareikejos teisiu peremeju praymas tenkintinas i dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
J. K. , R. K. , V. K. , C. S. prayma patenkinti i dalies.
Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarti ir priimti nauja nutarti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 14 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.
Nutartis neskund˛iama.