Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.13.; 2.1.16.2.12.; 2.3.4.1.;2.3.4.2.;2.3.4.3.;

2.3.4.6.; 2.3.4.7.1.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.3.6.7.

2018 m. sausio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-229-269/2018 (toliau-byla), kurioje D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996-02-25 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Lenkijos Respublikos profesoriaus E.F. Š. profesinėje aukštojoje mokykloje, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017-08-02, 15.50 val., Vilniaus rajone, netoli Mickūnų miestelio, kelyje „Mickūnai-Skaisteriai“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1.96 promilių etilo alkoholio (b.l. 25, 36).

D. R. teismo posėdžio metu kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad naktį iš 2017-08-01 į 2017-08-02 kartu su draugais vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Apie 5-6 valandas ryte nuėjo miegoti. Atsikėlęs apie 13 val. nusprendė su draugais nuvažiuoti prie ežero Mickūnuose. Važiavo jo automobiliu Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis. Jautėsi gerai, atsikėlęs alkoholio daugiau nevartojo. Manė, kad yra blaivus. Prie ežero savo automobilį paliko šalia kažkokio namo. Netrukus priėjo moteris, kuri sakė, kad jis neblaivus ir tuoj iškvies policiją. Dėl to jie išvažiavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kebabinę. Ten jokio alkoholio nevartojo. Važiuojant namo ir jam vairuojant automobilį Mitsubishi kelyje „Mickūnai -Skaisteriai" juos sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko, po to iš jo buvo paimtas jo kraujo mėginys. Jis buvo uždarytas į areštinę. Pirmą kartą vairavo neblaivus, labai gailisi padaręs šią veiką. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo jo tėvo S. R. atsakomybėn (b.l. 28, 37, 69-72).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniu pranešimu, kad 2017-08-02 dirbo kartu su vyr. patruliu A. J., kai iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus rajone, Mickūnų k., visiškai neblaivus automobilio Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atvažiavo į gyvenamo namo kiemą, išvažinėjo veją ir pasišalino. Atvykus į Mickūnų miestelį, pamatė važiuojantį minėtą automobilį. Įjungę garso signalus ir specialiuosius švyturėlius minėtą automobilį sustabdė. Vairuotojas D. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. 18.50 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatė 2,02 promilių D. R. girtumą. Vairuotoją sulaikė. Automobilį perdavė blaiviam A. B., kuris į įvykio vietą atvažiavo, kai jį telefonu iškvietė D. R.. Vairuotoją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas D. R. kraujo mėginys (b.l. 2).

Alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2017-08-02 15.50 val. pas D. R. nustatytas 2,02 % (promilės) girtumas (b.l. 5).

2017-08-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7913/2017(01), kurioje nurodyta, kad D. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 %o (promilės) etilo alkoholio (b.l. 8).

2017-08-02 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1306, kuriame nurodyta, kad D. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 %o (promilės) etilo alkoholio, t. y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 9).

VĮ „REGITRA" duomenų bazės pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilis Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam D. R. (b. l. 10).

VšĮ „Emprekis“ raštu, iš kurio nustatyta, kad automobilio „Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina Lietuvos Respublikoje yra 1000 eurų su PVM (b.l. 11).

2017-08-08 nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, iš kurio nustatyta, kad kaltinamajam D. R. priklausančiam turtui - transporto priemonei (automobiliui) „Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas - (duomenys neskelbtini) iki 2018-02-02 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b.l. 13).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 3-4, 6, 14-15, 17, 19-21).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo D. R. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. R. 2017-08-02 vairavo automobilį „Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.96 % (promilės) etilo alkoholio. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. R. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. R. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą S. R. atsakomybei, mano, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašo, kad būtų taikomas užstatas.

Byloje yra pateiktas laiduotojo S. R. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei (b. l. 52).

Laiduotojas S. R. sutinka laiduoti už kaltinamąjį D. R.. S. R. ir nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Kaltinamasis yra jo sūnus, jis jo klauso, sprendimus priima kartu, todėl jis gali daryti jam teigiamą įtaką. Po įvykio su kaltinamuoju daug kalbėjosi, kaltinamasis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio (b.l. 52-56, 68-72, 74-79).

Kaltinamasis D. R. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Laiduotojas S. R. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismo vertinimu pastarąjį galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis AB DNB ir kur darbo kolektyve gerbiamas ir charakterizuojamas teigiamai. Teismas neturi teisinio pagrindo laiduotojo netikėti, todėl mano, kad pastarasis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. R. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą S. R. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 dalis), (b.l. 40-79).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, nagrinėjamu atveju kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Kadangi kaltinamasis D. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos nustatyta, kad kaltinamasis, iki jam inkriminuojamos veikos padarymo jau yra buvęs baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, mokosi Lenkijos Respublikos profesoriaus E.F. Š. profesinėje aukštojoje mokykloje (b. l. 41-42), atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir į paties kaltinamojo, kurio padarytas nusikaltimas jokių pasekmių nesukėlė, asmenybę, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Teisiamajame posėdyje prokuroras prašė, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis D. R., automobilis „Mitsubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Kaltinamasis D. R. ir jo laiduotojas prašė netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti minėto automobilio. Šią kaltinamojo poziciją palaikė ir jo gynėjas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę „Mitsubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Mitsubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis priklauso kaltinamajam D. R. (b. l. 10). Teismui nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, todėl jis konfiskuotinas (b.l. 40-79).

Dėl BK 71 straipsnio taikymo

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ( BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam netikslinga ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje –įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi bylos baudžiamajame procese nukentėjusiojo kaip proceso dalyvio nėra. Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo teigiamą asmenybę bei jo kaltės prisipažinimą dėl inkriminuoto nusikaltimo, teismas mano, kad pakanka baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo paskyrimu pasiekti tikslo kaltinamąjį pataisyti, o taip pat apriboti ir atimti iš kaltinamojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama (b.l. 40-79).

Kardomoji priemonė –dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas (b.l. 29-30).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – D. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00841864, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ ,,Regitra“ (b.l. 29, voke prie bylos viršelio).

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paskirtas automobiliui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017-08-08 nutarimu ir 2017-08-09 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus protokolu ir 2017-08-09 turto apyrašu iki 2018-02-02 paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl paskirto turto konfiskavimo ir apie tai praneština Valstybės įmonei Registrų centras (Valstybės įmonės Registrų centras pranešimas 2017-08-08 Nr. TA2-17-098879), o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikintinas (b.l. 13-17).

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. (D. R.) už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-229-269/2018 nutraukti.

Perduoti D. R. (D. R.) pagal laidavimą laiduotojui S. R. (S. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. R. (D. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti D. R. (D. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mitsubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąją priemonę –dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. R. (D. R.) vairuotojo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini), perduoti VĮ ,,Regitra“.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą paskirtą automobiliui Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017-08-08 nutarimu, 2017-08-09 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus protokolu ir 2017-08-09 turto apyrašu iki 2018-02-02 palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl paskirto turto konfiskavimo ir apie tai pranešti Valstybės įmonei Registrų centras (Valstybės įmonės Registrų centras pranešimas 2017-08-08 Nr. TA2-17-098879), o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti, D. R. (D. R.), kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.