Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys V. D., T. P.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, neįvertino, jog ieškovės atstovas dėjo visas pastangas gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymi, kad remiantis CPK 30 straipsnio 1 dalimi, ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.

10. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (2024 m. gegužės 20 d.) atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs viešųjų registrų duomenis apie atsakovo gyvenamąją ir darbo vietą, tikslios atsakovo gyvenamosios vietos nenustatė.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas savo iniciatyva privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, tai yra teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

12. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti tai, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 394 – 399 straipsniai), toks ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 395 straipsnis). Teismas pažymi, kad CPK 376 straipsnis numato aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, šeimos pobūdžio byloje sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę ieškovei patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą, ir ar nepavykus įteikti procesinių dokumentų priėmus ieškinį, pareikšti nuomonę dėl atsakovo paieškos paskelbimo, taip kaip numatyta CPK 132 straipsnyje, be kita ko pažymint ir tai, jog teismo vaidmuo šeimos bylose turi būti aktyvus ir teismas, kaip valstybes institucija, vykdanti teisingumą, taip pat turi galimybes atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, remiantis registrų duomenimis, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti iš esmės suabsoliutindamas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos nebuvimo faktą netikrindamas registrų duomenų apie atsakovo įdarbinimą, valdomus transporto priemones, turtą ir ar panašiai.

13. O ir be to, nors kaip nurodo ieškovė, ji nežino kitokios atsakovo gyvenamosios vietos, kaip (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas šio nurodyto adreso nevertino, kaip realios atsakovo gyvenamosios vietos vien darydamas prielaidą, jog minėtu adresu atsakovas yra nedeklaruotas jau pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl ko ši nurodyta vieta, nėra jo faktinė gyvenamoji vieta, kai Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 9-13 punktuose daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, suabsoliutino deklaruotos gyvenamosios nebuvimo vietos reikšmę sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, jį išsprendė formaliai, nesudarė galimybės ieškovei patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nors ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį klausimą išspręsti iš esmės, tai yra priimti ieškovės ieškinį, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnyje nustatytais pagrindais, pirmosios instancijos teismo iš esmės nebuvo vertinama ar ieškovės ieškinys atitinka bendruosius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, dėl ko atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, tai yra panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis ir ieškinio priėmimo klausimas gražinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.