Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-11-29 · Byla Nr. TS-22-1095/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
TS-22-1095/2019
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00335-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Nuteistasis
J. U.
Kategorijos
Byla Nr. TS-22-1095/2019
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00335-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. U. (buvusi pavardė – R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 01/7-3659 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai.

Teismas, susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, skundu ir nuteistosios asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu J. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant 7 mėnesių 22 dienų kardomojo kalinimo laiką.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 01/7-3659 nuspręsta netaikyti nuteistajai J. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 7 dalies 2 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nors nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika (54 balai, vidutinė rizika), kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai; priklausomybė nuo alkoholio; išsilavinimo, darbinės patirties stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; aukštas savęs vertinimas), elgesys bausmės atlikimo metu (nors ir pripažįsta priklausomybę alkoholiui, nelanko savitarpio paramos grupės užsiėmimų) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad J. U. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

J. U. Komisijos nutarimą netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos apskundė teismui, prašydama taikyti jai lygtinį paleidimą. Skunde nuteistoji nurodo, kad ji yra atlikusi 6 m. paskirtos bausmės, įgijo pradinį išsilavinimą, pataisos namuose nėra objektyvios galimybės tęsti mokslus. Dirba, dalyvauja reabilitacijos programose, buvo suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos. Buvo 1 karta nubausta, bet vėliau buvo paskatinta ir dėl to nuobauda yra panaikinta, buvo 5 kartus paskatina. Nors nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (54 balai), bet ji yra pozityviai nusiteikusi dėl darbo, motyvuota laisvėje įsidarbinti. Komisija neobjektyviai įvertino nuteistosios socialinės reabilitacijos įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimas, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Panevėžio pataisos namai prašo skundo tenkinimo atveju nustatyti J. U. pareigas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką: neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti alkoholio ir dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi teismas, spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Komisijos nutarimo Nr. 01/7-3659 bei nuteistosios asmens bylos matyti, jog nuteistoji yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį norint taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. 2018 m. spalio 5 d. atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Panevėžio pataisos namuose dalyvauja pataisos programose: Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 2, 3, 4 klases ir įgijo pradinį išsilavinimą (kadangi Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyrius neturi galimybės ugdyti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl nuteistoji negali tęsti mokymosi); lankė ir sėkmingai baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų; dalyvavo Panevėžio vyskupijos Caritas projekte „Nuteistųjų globa ir reintegracija“, krikščioniškoje „ALFA“ kurso mokymo programoje, baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuteistoji dalyvauja Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, sveikatos stiprinimo projekto „Visapusiškas sveikatos stiprinimas Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“ veikloje, renginio akcijos vyksta mieste – „Mes už blaivų ir aktyvų Panevėžį“ ir Šiaurietiško ėjimo užsiėmimuose. Vykdant integracijos į visuomenę programą, ji išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji nustatyta tvarka tvarko pataisos namų patalpas ir teritoriją bei atlieka kitus gerovės darbus (su pertraukomis valė administracijos patalpas). Nuo 2019 m. gegužės 8 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filiale Panevėžio padalinyje rankininke-vienetininke. Paskirtą darbą atlieka gerai, nusiskundimų negauta. Izoliacijos sąlygomis požiūris į užimtumą pozityvus. Nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 1 kartą ir už tai buvo nubausta. Nuteistoji 5 kartus paskatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą. Nuteistoji priskirta lengvajai nuteistųjų grupei.

Nors išvardytos nuteistąją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Nuteistoji anksčiau 2 kartus teista, bausmę, skirtą už nužudymą, pataisos namuose atlieka 1 kartą. Nuteistajai už padarytas nusikalstamas veikas anksčiau jau buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės bei jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos (bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu), tačiau jos tikslų nepasiekė, nes nuteistoji vėl nusikalto, padarydama labai sunkų nusikaltimą. Abejonę probacijos sėkme sustiprina tai, kad nuteistoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai yra vienas iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų kriminogeninių veiksnių (priklausomybė alkoholiui), tačiau, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, nuteistoji priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose nedalyvauja.

Nuteistosios J. U. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris yra 54 balai, ir jo dinamika (per visą bausmės atlikimo laiką rizika sumažėjo tik vienu balu, t. y. nuo 55 balų iki 54 balų) rodo, kad nėra akivaizdžių pokyčių mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad, statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro tik 2 balus, o kiti 52 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas ir per visą bausmės laiką jų sumažinimas tik 1 balu sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistosios pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jos atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Atkreiptinas dėmesys, nuteistosios pozityvus požiūris į darbą, motyvacija įsidarbinti ir darbas bausmės atlikimo metu yra vienintelis apsauginis, riziką mažinantis veiksnys. Tačiau išsilavinimo, darbinės patirties stoka leidžia pagrįstai abejoti, ar vien pozityvus požiūris į darbą ir motyvacija įsidarbinti yra tos aplinkybės, kurios sulaikys nuteistąją nuo naujų teisės pažeidimų. Juolab, kad egzistuoja ir kiti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai; priklausomybė nuo alkoholio; problemų sprendimo įgūdžių stoka; aukštas savęs vertinimas.

Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistosios išsikelti tikslai laisvėje – optimistiški, tačiau ji turi tam tikrų kriminogeninį elgesį palaikančių nuostatų, apsvaigusi nuo alkoholio gali elgtis impulsyviai, konfliktinių situacijų metu savo pyktį ne visada reiškia konstruktyviais būdais, probleminių sričių analizė siauroka, renkasi lengviausią tuo metu esamą sprendimo būdą.

Teismo vertinimu, Komisija objektyviai ir visapusiškai įvertino nuteistosios elgesį (jo pokyčius), ją apibūdinančius faktus, ir įvertinusi aplinkybių visumą, priėmė pagrįstą sprendimą netaikyti nuteistajai J. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (už tokį sprendimą balsavo 4 iš 5 Komisijos narių). Skunde nuteistoji pakartoja skundžiamame nutarime aprašytas aplinkybes, tačiau savo teiginio, kad Komisija neobjektyviai įvertino nuteistosios socialinės reabilitacijos įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nepagrindžia. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija. 2018 m. spalio 23 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. teismas jau svarstė klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, tačiau tam pagrindų nenustatė. Reikšmingos nuteistosios teigiamo elgesio pažangos nuo to laiko, kai teismas netaikė nuteistajai lygtinio paleidimo, neužfiksuota. Pokyčiai nėra žymūs, stabilūs bei ilgalaikiai ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį.

Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai J. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma, Komisija tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Šiuo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog J. U. jau gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, t. y. jog nuteistąją toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3–4 dalimis, 364 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios J. U. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 01/7-3659 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė