Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-651/2015

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00749-2014-3

2015 m. liepos 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. C. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2014-10-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-05-10 iki 2014-05-27 (17 parų).

Kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, G. C. suimti ir bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo momento.

D. R., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirtos auklėjamo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 284,84 eurų tenkintas ir priteista iš G. C. ir D. R. solidariai, G. C. neturint uždarbio ar turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, žala priteista iš nepilnamečio kaltinamojo atstovo pagal įstatymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą o būtent: (duomenys neskelbtini) apie 20:30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs nukentėjusįjį nepilnametį L. S. už megztinio, tampydamas jį ir grasindamas užmušti, reikalavo atiduoti jam striukę, batus ir mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajam pasipriešinus, pargriovė jį, keliu spyrė L. S. į pilvą, prispaudė koją jam galvą ir pradėjo trypti, paskui nutempė ir paguldė nukentėjusįjį ant suoliuko ir atsisėdęs ant jo, alkūne trankė L. S. į kairę galvos pusę, įkišęs į nukentėjusiojo burną savo pirštus, plėšė burną, įkando į kairės rankos pirštus, vieną kartą trenkė kumščiu nukentėjusiajam į pilvą ir reikalavo atiduoti telefoną, o jo negavęs, įkando į kairę ranką ir laikė ją sukandęs, padarydamas L. S. galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairiame skruoste, kairės ausies kaušelio minkštųjų audinių patinimu, nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, viršutinių kairiųjų 27 ir 28 dantų karūnėlių pažeidimu, galvos smegenų sukrėtimu, kastinę žaizdą kairiame žaste, kairio čiurnos sąnario sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pasiėmęs ant žemės iš L. S. kelnių kišenės iškritusį 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 520“ su 20 Lt vertės telefono dėklu, priklausančius J. S. ir pabėgo. Tokiu būdu, G. C., panaudodamas L. S. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė J. S. priklausantį turtą už 320 litų.

Be to, G. C. ir D. R. pažeidė viešąją tvarką: (duomenys neskelbtini), apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, G. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir D. R., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, G. C. pastūmus nukentėjusįjį nepilnametį P. D. ir pastarajam nukritus, G. C. kojomis spardė į nukentėjusįjį nemažiau 5 kartus ir sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, o D. R. spyrė vieną kartą P. D. į kojas ir vieną kartą į galvą, po ko G. C. spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į dešinį šoną ir vieną kartą į galvą, padarydami galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu veide, galvos plaukuotoje dalyje, viršutinio kairiojo 21, apatinio kairiojo 31 dantų lūžimais, galvos smegenų sukrėtimu. Tokiu būdu G. C. ir D. R., veikdami bendrininkų grupėje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nežymiai sutrikdė sveikatą P. D..

Teismo posėdyje nuteistasis G. C., jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistasis D. R., jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodė, kad nuteistasis ketina vykti į užsienį uždarbiauti, o žalą nukentėjusiajam atlygino, todėl atleidus nuo bausmės nebūtina taikyti aklėjamojo poveikio priemones.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo G. C. apeliacinio skundo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo G. C. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę iki laisvės apribojimo ar namų arešto. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirdami bausmes nepilnamečiams, teismai vadovaujasi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis ir kartu atsižvelgia į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje tiesiogiai nenurodė, kad parinkdamas nepilnamečiui G. C. terminuotą laisvės atėmimą atsižvelgė į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“, tačiau parinkdamas bausmės rūšį tinkamai pagrindė manymą, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog G. C. anksčiau teistas tris kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas ir nesiekia pasikeisti, todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik G. C. skyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad nori baigti 10 klasių ir toliau dirbti, padėti motinai, prašo bausmės vykdymą atidėti remiantis BK 75 str., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas analogiškas nusikalstamas veikas padaro ne pirmą kartą ir iš ankstesnio teistumo išvadų nedaro. Bausmės vykdymas G. C. jau 3 kartus atidedėtas remiantis BK 92 str. 1 d., 2 d., manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pagrįstai darytina išvada, jog kitomis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, bausmėmis nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl teismo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta už šios bausmės vidurkį bausmė yra pagrįsta ir dar labiau jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo D. R. apeliacinio skundo

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 str. 3 p., 4 p.). Teismas nuteistąjį D. R. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirdamas auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą bei elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę.

Pažymėtina, kad auklėjamųjų poveikio priemonių paskirtis - sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau pradėjus dirbti ir darbo grafikui sutampant su laiku, kurio metu apeliantas įpareigotas būti namuose, atsiranda galimybė kreiptis į teismą dėl elgesio apribojimo laiko pakeitimo ar jo panaikinimo, jei tai trukdo darbui. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės skiria jam auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 str. 2 d.). Apelianto argumentai, kad paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės sukelia nepatogumų, riboja galimybę išvykti į užsienį, nesudaro pagrindo atleidus nepilnametį nuo bausmės neskirti BK 82 str. numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo auklėjamojo poveikių priemonių skyrimo pagrįstumo nuteistajam, todėl pripažinti už nusikalstamą veikas paskirtas auklėjamojo poveikio priemones aiškiai per griežtomis ir jų neskirti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniam teismui nuteistojo G. C. gynėjas advokatas A. K. pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 14.2.3. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 205,55 eurų, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas V. J. pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 167,91 eurų, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnį, nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra privalomas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų būtų nepagrįstas, todėl prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. C. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.