- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2979-671/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00902-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. J.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos atstovėms Linai Petreikei, Laimai Kiržgalvienei, Vaivai Jankauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. J., atstovaujama įstatyminės atstovės R. R., J. I. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvo jos sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o jos sūnus M. M. buvo M. J. vaikas. Pareiškime nurodė, kad maždaug 2018 m. vasarą susipažino su M. J.. Netrukus su šiuo vyru pradėjo palaikyti artimus ryšius, susitikinėjo, bendravo, kartu lankėsi viešose vietose. Tos pačios vasaros rugpjūčio mėnesį M. J. apsigyveno kartu su ja jai priklausančioje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2017 m. gyvena su savo dviem vaikais. Su M. J. pradėjo vesti bendrą ūkį ir kurti ateities planus. Abu stengėsi ir dirbo jų faktinės šeimos labui. Iki 2020 m. lapkričio mėnesio jos gyvenimo draugas važiuodavo į komandiruotes į užsienį, po to grįžo dirbti į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) komandiruotės Vilniuje metu M. J. visiškai netikėtai mirė. Šią žinią jai pranešė jo mama L. J.. Ir tik praėjus trims dienoms po M. J. mirties sužinojo, jog laukiasi kūdikio, todėl akivaizdu, jog jis mirė nežinomas, jog susilauks vaiko. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M.. Nuo pat to momento, kai sužinojo jog laukiasi, neturėjo jokių abejonių, kad vaiko tėvas yra M. J.. Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms ir nesant kitos galimybės M. J. nustatyti tėvystę sūnaus M. M. atžvilgiu, kreipiasi į teismą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo. M. J. savo mirties dieną turėjo dar du nepilnamečius vaikus – M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I. J., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą iki šio niekas nesikreipė. Nors tikrai žino, kad M. M. yra mirusiojo M. J. sūnus, tačiau kadangi nebebuvo galimybės tėvystę vaiko atžvilgiu pripažinti pareiškimu, todėl ir kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kaip pirmos eilės įpėdinis jos sūnus neturėjo galimybės. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas našlaičių išmokoms gauti ir sūnaus M. M. paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. J., atstovaujama įstatyminės atstovės R. R., atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimu.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo J. I. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. G., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškimas yra pateiktas atsižvelgiant į mažamečio vaiko teisinius interesus, todėl jei po DNR ekspertizės rezultatų ir kitų rašytinių įrodymų ištyrimo paaiškėtų, kad miręs M. J. yra mažamečio tėvas, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto turėtų būti tenkintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad su M. J. 2018 m. susipažino per bendrus draugus. 2018 m. rugpjūčio mėnesį kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini), jos gyvenamajame būste. Gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Ji dirbo siuvykloje, M. statybose. Iš pradžių jis važiuodavo į komandiruotes Lietuvoje, po to, į Švediją. M. tėvai žinojo apie jų santykius. M. mama yra buvusi pas juos atvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Nors jie abu su M. turėjo vaikų iš ankstesnių santykių, tačiau jis norėjo jų bendro vaiko. Praėjus kuriam laikui ji sutiko. (duomenys neskelbtini) M. komandiruotės metu buvo rastas miręs. Po trijų dienų ji pasidarė nėštumo testą, kuris buvo teigiamas. Nedalyvavo M. J. laidotuvėse, nes tuo metu blogai jautėsi, taip pat iš jo šeimos ir buvusios žmonos jautė atstūmimą, nesijautė laukiama. Iki aštunto nėštumo mėnesio M. tėvai su ja nebendravo. Gimus sūnui, M. tėvai susisiekė su ja, domėjosi anūku. M. tėvas kas mėnesį jos sūnui siunčia po 100 Eur. Padavus pareiškimą teismui, M. mama nustojo su ja bendrauti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimo reikalavimą jame nurodytais argumentais.
Suinteresuoti asmenys M. J., atstovaujama įstatyminės atstovės R. R., ir J. I. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. G., teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, atsižvelgiant į DNR ekspertizę, prašė tenkinti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir įrodomaisiais faktais, patvirtinančiais tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymais, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino tėvystę (CPK 389 straipsnis), taip pat šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Vadovaujantis pareiškėjos teismo posėdžio metu duotais parodymais, byloje pateiktomis fotonuotraukomis, kitais rašytiniais įrodymais, byloje nustatyta, kad pareiškėja L. M. ir M. J. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki (duomenys neskelbtini) artimai bendravo, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) M. J. mirė. Pareiškėjai L. M. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M., duomenų apie vaiko tėvą gimimo įraše nėra. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, iš kurios 2022 m. lapkričio 4 d. ekspertizės akto Nr. ES 83/2022(01) išvados matyti, kad M. J. yra M. M. biologinis tėvas su 99,999999995 procentų tikimybe.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes dėl bendro pareiškėjos L. M. ir M. J. gyvenimo kartu bei ekspertizės išvadą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) miręs M. J. yra M. M. tėvas (CK 3.146 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę pretenzijas dėl savo tėvystės pareiškėjos sūnaus atžvilgiu ar kurie būtų pareiškėjos prašymui prieštaravę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos sūnaus M. M. teisių bei pareigų pagal giminystės ryšį su mirusiuoju M. J. įgijimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 391, 442, 443, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas M. M. teisių bei pareigų pagal giminystės ryšį su mirusiuoju M. J. įgijimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.