Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „FF lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį atsakovei R. V. Zinkevičienei, tretiesiems asmenims AAS „Gjensidige Baltic“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl skolos priteisimo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsiradusios neigiamos pasekmės neturėtų būti perkeliamos atsakovei. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė, teisiniame santykyje su ieškovu, yra vartotojas, t.y. silpnesnioji sutarties šalis (CK 1.39 str. 1 d.). Todėl šalia bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos ir specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą (taip vadinama vartotojo teisinės apsaugos doktrina). Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės 2000-11-06 sudarytos finansinio lizingo sutarties sąlygos, susijusios su tuo, kad Lizingo objektą apdraudus draudimo kompanijoje ir atsitikus draudiminiam įvykiui, tačiau vis tiek numatant visišką vartotojos (atsakovės) atsakomybę, yra pagrindas pripažinti nesąžiningomis (CK 6.188 str.). Teismas šių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams įvertino ex officio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-19 sprendimą ir priimti nauja sprendimą, t.y. UAB „FF lizingas“ ieškinį patenkinti: priteisti ieškovo UAB „FF lizingas“ naudai iš R. V. Z. skolą- 3971,18 Lt, delspinigius - 733,72 Lt, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

Dėl CK 6.188 str. taikymo ir bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu teismas gali tik suinteresuoto asmens reikalavimu (CK 1.78 str. 2 d. ir 3 d.). Tokiu būdu, teismas sutartį ar sutarties sąlygas ex officio (savo iniciatyva) pripažinti negaliojančiomis gali tik CK 1.78 str. 5 d. numatytais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad tam tikros sutarties sąlygos ar visa sutartis yra niekinė. CK 6.188 str. 1 d. nurodyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažint negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Ši nuostata patvirtina, kad atitinkamos vartojimo sutarčių sąlygos priskirtino nuginčijamoms, t.y. jas pripažinti nesąžiningomis galima tik vartotojo iniciatyva. Taigi konkrečios sutarties sąlygos galiojimo klausimas gali būti nustatytas tik teismui išsprendus šį klausimą iš esmės pagal atitinkamą vartotojo ieškinį (priešieškinį). Šiuo atveju atsakovė tokio reikalavimo nereiškė nei savo atsileipime, nei triplike.Nagrinėjamu atveju šalių sutarta sąlyga dėl lizingo gavėjo atsakomybės (finansinio lizingo sutarties 5.1 p.) nėra niekinė, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, priešingai - atitinka CK 6.571 str. 1 d., t.y. yra analogiška įstatymo nuostatai. Tokiu būdu atitinkamai teismas negalėjo jos pripažinti negaliojančia ex officio.Dėl lizingo gavėjo atsakomybės. CK 6.571 str. 1, 4 d. nurodo, jog lizingo sutarties dalyko atsitiktinio žuvimo ar sugedim rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam momento, nebent sutartis numato ką kiti lizingo gavėjui tenka pareiga daiktu naudotis ir jį išlaikyti atidžiai ir rūpestingai. Aiškinama įstatymo norma suponuoja tai, jog lizingo šalių atsakomybės už daiktą paskirstymas yra neatsiejamas nuo sutartyje šalių suderintų ir joms privalomų sąlygų. Finansinio lizingo sutarties 5.1 p. nustatyta, kad nuo šios sutarties priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento visa atsakomybė visa apimtimi dėl galimo nuostolio ar žalos atsiradimo lizingo objektui sugadinimo, praradimo, vagystės ir kt. nepriklausomai nuo to, kas dėl to kaltas, tenka lizingo gavėjui. Tuo pačiu jis nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimų pagal šią sutartį.Sutarties 4.3 p. numato, kad lizingo mokėjimai už lizingo objektą vykdomi nepriklausomai nuo lizingo objekto būklės. Remiantis šiomis sutarties nuostatomis, akivaizdu, kad lizingo gavėjas, nepaisant to, kad lizingo objektas nebėra jo valdomas, privalo toliau mokėti lizingo įmokas, t.y. vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.R. V. Z. kaip teisėtai lizingo objekto valdytojai ir naudotojai tenka atitinkamos valdytojo pareigos, t.y. rūpintis daiktu kaip savu. Tokią pareigą nustato Sutarties 2.2.3 p., 2.2.5 p. R. V. Z. , būdama apdairi ir rūpestinga valdytoja, neturėjo tik apsiriboti pranešimu apie įvykusį gaisrą, bet turėjo pareigą rūpintis atitinkamo dydžio draudiminės išmokos išmokėjimu už prarastą lizingo objektą. Akivaizdu tai, kad atsakovė nesirūpino ir nesidomėjo draudimo išmokos išmokėjimu ir jos dydžiu, t.y. tinkamai neatliko savo kaip daikto valdytojos ir naudotojos pareigų. AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjus 395,10 Lt dydžio draudiminę išmoką UAB „FF lizingas“, kuri nepadengia viso lizingo objekto vertės, neigiamos pasekmės tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal finansinio lizingo sutartį kyla Lizingo gavėjui, t.y. jis turi padengti likusius nuostolius.Be to, CK 6.254 str. numato, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos atlyginimą. Šiuo atveju CK 6.571 str. 1 d. ir finansinio lizingo sutarties 4.3 p. ir 5.1 p. atsakomybę už lizingo objekto žuvimą numato lizingo gavėjui (atsakovei). Tokiu būdu, draudimui nepadengus visų UAB „FF lizingas“ patirtų nuostolių, juos privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo - atsakovė R. V. Z. .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas lizingo gavėjo atsakomybės klausimas.

Dėl CK 1.78 straipsnio netinkamo taikymo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš finansinio lizingo sutarties, kuri priskirtina prie vartojimo sutartinių teisinių santykių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė, bylos Nr. 3K-3-1137/2002)

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis (1.39 str. 1 d.), todėl turi būti taikomos specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių apsauga.

Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2000 m. lapkričio 6 d. finansinio lizingo sutarties sąlygas, susijusias su tuo, kad lizingo objektą apdraudus draudimo kompanijoje ir atsitikus draudiminiam įvykiui, tačiau vis tiek numato visišką vartotojos (atsakovės) atsakomybę, pripažino nesąžiningomis (CK 6.188 str.). Teismas sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams įvertino ex officio.

Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. Vilkienė, Klaipėdos rajono meras, Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnyba, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB DK ,,Hermis-draudimas” v. AB ,,Šlifavimo staklės”, bylos Nr. 3K-3-1107/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB “Skraida”, UAB “Nabukas”, S. Lankelis, bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybins mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3k-3-448/2004; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V. , H. B. G. , bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė pirmosios instancijos teisme finansinio lizingo sutarties, jos atskirų sąlygų neginčijo, nesiekė jų pripažinimo negaliojančiomis ir neteigė, kad atitinkamos sąlygos pažeidžia jos, kaip vartotojos teises. Tokiu atveju, nebuvo atsakovės, kaip vartotojos, reikalavimo pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, taigi, nebuvo ir jokio teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui taikyti CK 6.188 str.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011-01-19 sprendimu, pripažindamas 2000-11-06 finansinio lizingo sutarties sąlygą, numatančią, kad nuo lizingo objekto perdavimo-priėmimo momento visa lizingo objekto atsitiktinio žuvimo rizika pereina lizingo gavėjui yra nesąžininga ir negaliojančia, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, įtvirtintus CPK 12 str. ir 13 str.

Dėl lizingo gavėjo atsakomybės.

CK 6.567 str. 1 d. nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

CK 6.574 str. nustato, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Iš byloje esamų duomenų matyti, kad ieškovas (apeliantas) pagal lizingo sutartį savo įsipareigojimus įvykdė. 2000 m. lapkričio 6 d. Lizingo objekto perdavimo-priėmimo aktas Nr. V-VVF-B1-2000-0490 patvirtina, kad ieškovas perdavė lizingo gavėjui (atsakovei) valdyti ir naudoti lizingo objektą – 16 vnt. langų (b.t. I., b.l. 7-8).

Finansinio lizingo sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad nuo šios sutarties priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento visa atsakomybė visa apimtimi dėl galimo nuostolio ar žalos atsiradimo lizingo objektui (sugadinimo, praradimo, vagystės ir kt. nepriklausomai nuo to, kas dėl to kaltas tenka lizingo gavėjui. Tuo pat jis nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo. Sutarties 4.3 p. numatyta, kad lizingo mokėjimai už lizingo objektą pradedami skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento ir vykdomi nepriklausomai nuo lizingo objekto būklės. Todėl teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad remiantis šiomis sutarties nuostatomis, akivaizdu, kad lizingo gavėjas, nepaisant to, kad lizingo objektas nebėra jo valdomas, privalėjo toliau mokėti lizingo įmokas, t.y. vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

CK 6.254 str. numato, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos atlyginimą. Šiuo atveju CK 6.571 str. 1 d. ir finansinio lizingo sutarties 4.3 p. ir 5.1 p. atsakomybę už lizingo objekto žuvimą numato lizingo gavėjui (atsakovei). Tokiu būdu, draudimui nepadengus visų UAB „FF lizingas“ patirtų nuostolių, juos privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo - atsakovė R. V. Z. .

CK 6.38 str. 1 d. yra įtvirtinta teisės norma, reikalaujanti, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos sąlygas (CK 6.59 str.). Pagal CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. atsakovė privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.256 str. 1 d. įtvirtina nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teisme panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str.)- žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį (153 Lt) bei apeliacinį skundą (141 Lt) taip pat ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos abiejų instancijų teismuose, t.y. 960 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Apelianto UAB „FF lizingas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „FF lizingas“ iš R. V. Z. - 3971,18 Lt skolos, 733,72 Lt delspinigių; 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-20) ik teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1254 Lt bylinėjimosi išlaidų.