Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Kortis” direktoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kortis“ ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB “Kortis” direktorius atsakovės UAB „Kortis“ nemokumą įrodinėja atsakovės UAB „Kortis“ skola kreditoriams 2022-08-31 duomenimis buvus 90 613 Eur dydžio.

Pagal 2022-08-31 balanso duomenis, UAB „Kortis“ balansinė turto vertė siekia 4780 Eur, turtą sudaro trumpalaikis turtas, tame tarpe atsargos – 2917 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1858 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 Eur. Pagal 2022-08-31 balanso duomenis, UAB „Kortis“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekia 90613 Eur, t.y. UAB „Kortis“ įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę.

2022-09-26 duomenimis UAB „Kortis“ ūkinės – komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna. UAB „Kortis“ neturi jokių finansinių galimybių toliau vykdyti veiklą, atstatyti mokumą ir išvengti bankroto dar labiau nepabloginant įmonės padėties ir nedidinant įsipareigojimų kreditoriams. 2022-09-26 duomenimis teismuose nėra iškeltų bylų atsakovui UAB „Kortis“, joks UAB „Kortis“ priklausantis turtas nėra areštuotas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iškelti nemokumo bylą UAB „Kortis“ tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia juridinio asmens nemokumą – tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

Iš internetinės svetainės REKVIZITAI.LT duomenų bazės nustatyta, kad UAB „Kortis“ dirba 1 apdraustas darbuotojas, skola VSDFV 2022-10-21 duomenimis - 44,76 Eur. Kaip jau buvo nurodyta, pagal 2022-08-31 balanso duomenis, UAB „Kortis“ balansinė turto vertė siekia 4780 Eur, turtą sudaro trumpalaikis turtas, tame tarpe atsargos – 2917 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1858 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 Eur. Pagal 2022-08-31 balanso duomenis, UAB „Kortis“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekia 90613 Eur, t.y. UAB „Kortis“ įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę beveik 19 kartų. Pagal 2022-08-31 Pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Kortis“ apskaitė 90005 Eur nuostolį, o per praėjusį ataskaitinį laikotarpį apskaitė 21135 Eur nuostolį.

Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Kortis“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams 19 kartų viršija jo turto vertę bendrovės vadovas pats inicijuoja nemokumo bylos iškėlimą atsakovei, byloje nėra duomenų, kad UAB „Kortis“ finansinė padėtis galėtų pagerėti, todėl atsakovė UAB „Kortis“ laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl to yra JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalį, nemokumo administratorių teismas paskiria naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius –MB „Ripsus“. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi.

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 M. Š. nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 730 Eur MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 650 Eur (5 MMA x 730 Eur) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas atsakovės turtas, turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsniu, teismas

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kortis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti MB „Ripsus“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0227), adresas – (duomenys neskelbtini)) .

Nustatyti nemokumo administratorei 3 650 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Kortis“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas įmonės sąskaitoje kredito įstaigose, įmonės kasoje bei turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos.

Nutarties dalį dėl piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti paskirtai nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokymo įstatymo 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas paskirtai nemokumo administratorei MB „ Ripsus“, UAB „Kortis“ direktoriui R. N., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas Juridinių asmenų registrui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nustatymo neskundžiama.

Kita nutarties dalis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apygardos teismą.