Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2016-05-06 raštu Nr. 1P-1180 (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. S. (toliau – ir Inspektorė) (b. l. 1–3).

Nurodė, kad Inspektorė, 2016-01-07 nuo 8.00 val. iki 17.00 val. būdama paskirta dirbti UAB „Vingės Transsphere Logistika“ terminale ir įformindama tranzito lydinčiajame dokumente MRN 16EE1310EEN0011003 (2016-01-06) prekės (tabakas kaljanams) perkrovimą iš transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kitą transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė dvi plombas nuo transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalėdama vykdyti kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, t. y. jas sutikrinti su tranzito deklaracijoje Nr. 16EE1310EEN0011003 nurodytų plombų duomenimis, to neatliko. Teigia, kad šiais veiksmais Inspektorė pažeidė pareigybės aprašymo nuostatas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Paaiškino, kad pareiškėjas priėmė sprendimą Inspektorei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nurodė, kad 2016-04-22 raštu Nr. (5.34)3B-4619 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti Inspektorei tarnybinę nuobaudą – pastabą. Paaiškino, kad Profesinė sąjunga 2016-05-06 raštu Nr. 1P-1180 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Inspektorei, savo atsisakymą motyvuodama tuo, kad Inspektorė tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjas mano, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teisės aktams bei teismų praktikai. Pažymėjo, kad 2014-10-20 sudaryta Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis), kurios 27.3 p. nustatyta, kad prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui – turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Teigia, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga turi įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Teigia, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Inspektorei, nenurodė nei vienos jos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, vertino nuobaudos skyrimo procedūros ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teigia, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą Inspektorei ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu. Teigė, kad atsakovas veikia, įgyvendindamas Profesinių sąjungų įstatyme suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Inspektorės veiksmų komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių. Mano, kad parinktos drausminio poveikio priemonės neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų (b. l. 35–36).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 58–59).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-03-09 įsakymu Nr. 1B-179 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas Inspektoriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą veiksmų (b. l. 4). Muitinės departamentas 2016-03-10 raštu Nr. (5.46)3B-2870 apie pradėtą tarnybinį patikrinimą pranešė Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (b. l. 5). Profesinė sąjunga 2016-03-14 raštu Nr. 1P-545 pranešė, kad profesinės sąjungos įgaliotas atstovas dalyvaus atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūroje, prašė informuoti apie patikrinimo eigą, sudaryti galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (b. l. 6). Muitinės departamentas 2016-03-16 raštu Nr. (5.46)3B-3087 pateikė atsakovei prašomus duomenis (b. l. 7). Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Komisija 2016-04-08 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Inspektorės veiksmų Nr. 7B-1170, kurioje siūlė Inspektorei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 12–19). Muitinės departamentas 2016-04-22 raštu Nr. (5.46)3B-4619 kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą skirti Inspektorei tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 9). Profesinė sąjunga 2016-05-06 raštu Nr. 1P-1180 atsisakė duoti sutikimą skirti Inspektorei tarnybinę nuobaudą (b. l. 10).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), ir 2014-10-20 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis; b. l. 25–34). Pagal Statuto 16 str. 3 d. muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Pagal Statuto 42 str., kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 d.), tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 d.). Pagal Taisyklių 33 p. pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Profesinių sąjungų įstatyme, kuriame nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 str.); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 str. 2 d.); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 str. 1 ir 2 d.). Papildomos muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje, pagal kurią: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 p.); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 p.); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui – turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 str. įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (LVAT 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (LVAT 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Teismas, įvertinęs skundžiamo Profesinės sąjungos 2016-05-06 rašto Nr. 1P-1180 turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės Inspektorės padarytos veikos, nepakankamai atlikto tyrimo. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių argumentų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Inspektorei tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narių veiksmus, jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, be to, gavęs duomenis apie pažeistą Profesinės sąjungos ir pačių pareigūnų teisę gauti informaciją, kaltų asmenų nepatraukė atsakomybėn. Atsakovė mano, kad savo veiksmais pareiškėja siekė parodyti pareigūnams, kad, priklausydamas Profesinei sąjungai, pareigūnas taps nesaugus ir pažeidžiamesnis nepriklausančių Profesinei sąjungai pareigūnų atžvilgiu. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybėms vertintinos kaip atsakovės prielaida, minėti argumentai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje nėra vertinamos aplinkybės dėl kitų pareiškėjos darbuotojų veiksmų ir galimos tarnybinės atsakomybės vertinimo. Argumentų, kaip Inspektorei planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė.

Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat LVAT pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino Inspektorės galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo interesai įgyvendinti savo kompetenciją spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-05-06 raštas Nr. 1P-1180, kuriame pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektorei L. S., naikintinas kaip neteisėtas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-05-06 rašte Nr. 1P-1180 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. S..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.