Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis 2011 m. rugsėjo 24 d. N. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 24 d., 02.50 val., vairavo automobilį „Volskswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės), šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. nutarimu N. S. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 1 100 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Apeliaciniu skundu N. S. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog Kretingos rajono apylinkės teismas pažeidė materialinės ir procesines teisės normas, netinkamai jas taikydamas ir išaiškindamas, ir šie teismo padaryti materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos neteisėto skundžiamo nutarimo priėmimui.

Atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, reglamentuoja ATPK 126 str. nuostatos. Pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas nustačius, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom.). N. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė policijos pareigūnų Martyno Andrikio ir Ramūno Jankausko tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais (nustatytas 0,49 prom. girtumas), pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu bei teismo posėdžio metu liudytojų duotais paaiškinimais apie tai, kad neva jis vairavo būdamas neblaivus, ir kitais bylos duomenimis. Tačiau, priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų Martyno Andrikio ir Ramūno Jankausko, taip pat liudytojo E. L. teismo posėdžio metu duotus parodymus, negalima daryti neabejotinos išvados dėl jo kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. Andrikis 2011-10-13 teismo posėdžio metu parodė: „<...> mes, kartu su vyr. patruliu R. Jankausku, parvažiavome nuo Vilniaus g. ir sukome į degalinę „Trevena“, o tuo tarpu priešpriešiais atvažiavo automobilis „VW Golf“ ir taip pat įsuko į degalinę. Tarp mūsų automobilių atstumas buvo labai mažas, nes aiškiai matėsi, kas sėdi už automobilio vairo. Automobilis „VW Golf“, įvažiavęs į degalinės teritoriją sustojo ir jo vairuotojas išlipęs nuėjo, ar susimokėti, ar ko nusipirkti.“ Į teisėjos klausimus šis liudytojas paaiškino: „...kai automobilis sustojo, vairuotojas išlipo prie mūsų akių, mes stovėjome priešais. ...iš pradžių pažeidėjas buvo vienas, vėliau prisijungė draugas. ...mes visą laiką matėme, kaip automobilis judėjo ir sustojo. ...apšvietimas toje vietoje buvo labai geras. Aiškiai matėsi, kad vairuotojas važiavo vienas.“

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. Jankauskas bylos nagrinėjimo teisme metu parodė: „...važiavome iš Vilniaus g. ir sukome į degalinę „Trevena“. Sukdami į degalinę, mes matėme, kaip automobilis ,,VW Golf“ taip pat įsuko į degalinę ir sustojo“. Į teisėjos klausimus šis liudytojas paaiškino: „automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, kuris sustojo ir nuėjo prie operatoriaus. ...vėliau atsirado kitas vaikinas. ...mes palaukėme, kol vairuotojas kažką nusipirks ir tada priėjome. ...tikrai vairuotojas važiavo vienas ir sustojęs išlipo iš automobilio.“

Tuo tarpu liudytojas E. L. 2011-10-13 teismo posėdžio apklausos metu nurodė visiškai priešingas policijos pareigūnams faktines aplinkybes, t. y. parodė: „...su N. S. ...susitikome po darbo, nusipirkome alaus. Aš atsigėriau alaus, draugas negėrė. Vėliau važiavome į degalinę „Trevena“. Vairavo draugas, o aš sėdėjau priekyje keleivio vietoje. Įvažiavę į degalinę, mes sustojome aikštelėje.“ Į teisėjos klausimus liudytojas E. L. nurodė: „...iki kol atvažiavo į degalinę, draugas negėrė alkoholinių gėrimų. Kai sustojome, jis išgėrė vieną butelį alaus „Dlight“.

Taigi aptarti liudytojų parodymai apie tai, ar įvykio metu automobilį jis – N. S. – vairavo būdamas tariamai neblaivus, ar jis važiavo vienas ar su draugu, yra akivaizdžiai skirtingi ir prieštaringi.

Apeliantas aiškina, jog teismas be pagrindo nesirėmė jo paties teisme duotais parodymais, jog jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Apklausiamas teisme jis pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnai patys jo, vairuojančio automobilį, nesustabdė ir jo vairuojančio nematė. N. S. teigia, kad į teisėjos klausimus jis nurodė: „...kai mes atvažiavome į degalinę, policijos dar nebuvo, jie atvažiavo už kokių 5 min. Atvažiavus į degalinę, aš išgėriau vieną butelį alaus kokteilio „Dlight“. Aš nesiruošiau važiuoti, būčiau kokias 2–3 val. ten pastovėjęs. ...Alų išgėriau per 1 min. ir ėjau užsisakinėti maisto. Kai gėriau alų policijos dar nebuvo.“

Tokie liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip išsamūs ir objektyvūs, todėl įrodinėjant aptariamo pažeidimo aplinkybes neabejotinai remtis liudytojų – policijos pareigūnų – tiek įvykio vietoje surašytais paaiškinimais, tiek jų parodymais teisme, apelianto teigimu, negalima, ir teismas šių liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, tačiau, priešingai – teismas nepagrįstai policijos pareigūnų paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąja reikšmę, nei jo – N. S. – ir liudytojo E. L. teisme duotiems parodymams.

Nepagrįsta teismo išvada, jog: „N. S. parodymus laikyti teisingais nėra pagrindo, nes jis teisme nurodo tokias aplinkybes, kurias galėjo nurodyti ir tai paaiškinti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, t.y. kad nevairavo automobilio, o tik stovinčiame automobilyje gėrė alaus kokteilį, tačiau savo ranka administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 203270 įrašė paaiškinimą, kad „iš vakaro buvau gėręs „D LIGHT“ gailiuosi sutinku su padarytu pažeidimu“.“ Padarydamas tokią išvadą teismas netinkamai įvertino jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, parodymų prieštaringumą. Šiuo atveju teismas išsamiai neišsiaiškino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybių. N. S. aiškina, kad surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą jis neneigė, kad buvo iš vakaro išgėręs vieną butelį alaus kokteilio „Dlight“, tačiau pažymi, kad toks suvartotas alkoholio kiekis tikrai neviršijo leistino alkoholio kiekio kraujyje. Tuo tarpu pažeidimas buvo užfiksuotas ne vairuojant automobilį, o iš karto po to, kai automobilis buvo pastatytas degalinėje „Trevena“ ir nebesiruošiant niekur važiuoti. N. S. aiškina, kad jis išgėrė antrą butelį alaus kokteilio „Dlight“, ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis – 0,49 promilės. N. S. nurodo, kad jam nesutikus su alkoholio matuoklio parodymais, praėjus 15 min. nuo pirminio girtumo patikrinimo, atlikus pakartotinį patikrinimą, jam buvo nustatytas žymiai mažesnis, t. y. 0,44 (įvertinus alkotesterio 5 proc. paklaidą, t. y. 0,418) promilių girtumas. Šių aplinkybių jis protokolo surašymo metu neturėjo galimybės paaiškinti, kadangi policijos pareigūnai net nebandė jų aiškintis. Be to, N. S. aiškina, kad policijos pareigūnams pareikalavus protokole įrašyti paaiškinimą dėl pažeidimo, jis sutriko, išsigando, todėl ir prisipažino tariamai padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir objektyvumu abejoti taip pat skatina ir teismo išvada, jog: „Pagrindo liudytojo E. L. parodymus laikyti objektyviais taip pat nėra, nes jis yra atsakomybėn traukiamo asmens draugas.“ Byloje, išskyrus policijos pareigūnų parodymus, kurie kelia pagrįstų abejonių objektyvumu ir teisingumu, nėra jokių duomenų, įrodančių, jog liudytojo E. L. parodymai neatitina tikrovės. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo kritiškai vertinti šio liudytojo parodymų, laikyti juos nepatikimais, neobjektyviais bei prieštaraujančius policijos pareigūnų parodymams, remiantis vien tuo, kad šis asmuo yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas. Išdėstytos aplinkybės, apelianto teigimu, akivaizdžiai skatina abejoti jo kaltumu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009). Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiėmė visų jam prieinamų priemonių bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti ir prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų pašalinti. Šioje byloje taip ir liko nepašalintos abejonės dėl esminio fakto, t. y., kada jis – N. S. – vartojo alkoholį, t. y. ar jis vairavo automobilį būdamas tariamai neblaivus (kaip teigia policijos pareigūnai), ar automobilyje turėtus alkoholinius gėrimus – vieną butelį alaus kokteilio „Dlight“ jis išgėrė po to, kai pastatė automobilį degalinės „Trevena“ aikštelėje, neplanuojant artimiausias 2–3 val. niekur važiuoti. Taip pat liko nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, t. y. ar jis į degalinę atvažiavo vienas ar su draugu. Siekiant nustatyti ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir priimti teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, minėtus prieštaravimus, kurie akivaizdžiai skatina abejoti jo – N. S. – kaltumu, teismas turėjo pašalinti. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas, siekiant išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes bei pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų, turėjo apklausti kaip liudytoją R. K., kuri įvykio metu dirbo pardavėja degalinėje „Trevena“. Neapklausus šios liudytojos, N. S. įsitikinimu, priešingai teismo nuomonei, byloje nepakanka duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė jam inkriminuotą imą.

Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo tvarką. Skirdamas nuobaudą teismas nurodė atsižvelgiantis į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies, t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje numatytas pažeidimas, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

ATPK 30 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtinta, jog nuobauda už administracini teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30 str.). Nagrinėjant administracinės nuobaudos skyrimo klausimus, teismai ne kartą yra išaiškinę, jog turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 str. 1 d., numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Apelianto nuomone, teismas jam paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

N. S. įsitikinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad skundžiamame nutarime aptarti duomenys yra abejotini ir prieštaringi, jie vienareikšmiai nepatvirtina, kad jis įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Apeliantas pažymi, kad tariamas pažeidimas buvo užfiksuotas ne vairavimo metu, o po to, kai automobilis buvo pastatytas degalinėje „Trevena“ ir nebesiruošiant niekur važiuoti, tai turi esminę reikšmę sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. N. S. teigimu, apylinkės teismas, netinkamai ir neišsamiai ištyręs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, neteisingai prioritetinėmis laikė tik jį kaltinančias aplinkybes ir padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl apylikės teismo nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veiksmuose ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Antra, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą atitinkamoms išvadoms padaryti, turi vadovautis ATPK 57–64 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis. ATPK 57 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas administracinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Be to, teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Vertindamas nagrinėjamos bylos duomenis, jos nagrinėjimo eigą, skundžiamo nutarimo turinį, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams pašalinti, neteisingai rėmėsi vien tik jį kaltinančiais duomenimis, nepagrįstai kritiškai vertino jo bei liudytojo E. L. parodymus. Įrodymai teismo buvo vertinami šališkai, neobjektyviai, nesivadovaujant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Be to, apelianto nuomone, jo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus nebuvo kaip liudytoja apklausta įvykio metu degalinėje „Trevena“ pardavėja dirbusi R. K., ji žino svarbias bylai aplinkybes, t. y. kada atvažiavo policininkai, ką degalinėje jis pirko ir kt.

Atsiliepimu į N. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. Lingaitis prašo N. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. nutarimu N. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Kretingos rajono apylinkės teismo išvada, jog N. S. kaltė dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai tyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad N. S. 2011 m. rugsėjo 24 d., 02.50 val., vairavo automobilį „Volskswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

N. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., t. y. transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom.), užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Vertindamas N. S. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: 2011-09-24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais (nustatytos 0,49 prom. girtumas), pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu, teismo posėdžio metu liudytojų duotais paaiškinimais apie tai, kad N. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir kita byloje esančia medžiaga.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsmiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir administracinį teisės pažeidimą nustačiusių pareigūnų bei liudytojo E. L. parodymus. Teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko jo ir jo draugo liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina pareigūnų parodymai.

Apeliantas N. S. neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir tvirtina, kad tik atvažiavęs į degalinę išgėrė alaus koktelį. Šiuos N. S. argumentus pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, pagrįstai juos vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją.

Teismas pagrįstai kritiškai vertino N. S. teisme duotus parodymus, jog jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus, o butelį alaus išgėrė stovinčiame automobilyje tuo metu, kai atvažiavo į degalinę, nes tokie N. S. teisme duoti parodymai prieštarauja jo paties nurodytoms aplinkybėms tuo metu, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 203270. Tuo metu savo paaiškinime N. S., skirtingai nei teigė teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kad stovinčiame automobilyje išgėrė alaus kokteilį, priešingai, nurodė, kad jis iš vakaro buvo išgėręs alaus „D LIGHT“ bei gailėjosi padaręs pažeidimą.

Priešingai apelianto N. S. tvirtinimui, byloje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų Martyno Andrikio ir Ramūno Jankausko parodymai patvirtina, kad jie matė, kaip N. S. vairavo automobilį, o sustojus, jis iš karto išlipo iš automobilio ir jame nieko negėrė, nuėjo į degalinę susimokėti ar kažko nusipirkti. Policijos pareigūnai taip pat parodė aiškiai matę, kad automobilyje, išskyrus vairuotoją N. S., kitų asmenų nebuvo, tai jie aiškiai matė, nes degalinės, kurioje sustojo N. S., teritorija buvo pakankamai apšviesta, todėl buvo aiškiai matyti, kad jis automobilyje buvo vienas. Duomenų, kad policijos pareigūnai M. Andrikis ir R. Jankauskas, nurodydami, kad matė būtent pažeidėjo vairuojamą automobilį, būtų galėjęs suklysti, nėra. Teismas pagrįstai vadovavosi minėtų policijos pareigūnų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja bei atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, juos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo, juolab, kad pats pažeidėjas patvirtino anksčiau neturėjęs jokių reikalų su pareigūnais M. Andrikiu ir R. Jankausku, taigi pagrindo abejoti šių liudytojų suinteresuotumu bylos baigtimi nenustatyta.

Tuo tarpu teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo E. L. teisme duotais parodymais apie tai, kad jie atvažiavę į degalinę automobiliu, kurį vairavo N. S., stovėjo apie 20–30 min. ir gėrė alkoholinius gėrimus, nes tokie liudytojo E. L. parodymai prieštarauja minėtiems policijos pareigūnų parodymams apie tai, kad nė vienas iš jų nematė kito asmens, sėdinčio automobilyje, išskyrus vairuotoją N. S., kuris įvažiavęs į degalinę prie kuro kolonėlių iš karto išlipo iš automobilio ir jame daugiau nieko nebuvo. Be to, liudytojo E. L. parodymai prieštarauja ir paties pažeidėjo N. S. parodymams apie tai, jog jis įvažiavęs į degalinę, iš karto per vieną minutę išgėrė butelį alaus kokteilio ir išlipęs iš automobilio nuėjo į degalinę nusipirkti pavalgyti, tuo tarpu liudytojas E. L. teigė, kad jie atvažiavę į degalinę, ten stovėjo apie 20–30 min. ir su N. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Esant šiems duomenims teismas pagrįstai kritiškai vertino paties pažeidėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus ir pagrįstai nesirėmė liudytojo E. L. teisme duotais parodymais bei juos vertino kaip pastarojo siekį padėti draugui N. S. išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštarauja N. S. parodymams, jų nepatvirtina kitų byloje surinktų ir skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje buvo surinkti ir ištirti tiek N. S. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad N. S. vairavimo neblaiviam faktas šioje byloje neabejotinai įrodytas ir abejonių nekelia. Aptartų duomenų apylinkės teismui užteko išvadai dėl N. S. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., padaryti, todėl tai, kad nebuvo apklausta įvykio metu degalinėje pardavėja dirbusi darbuotoja R. K., N. S. teisės į gynybą pažeistos nebuvo. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje surinktų ir teismo ištirtų bei skundžiamame nutarime išsamiai ir nuosekliai aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad N. S., būdamas neblaivus, 2011-09-24, apie 02.50 val., vairavo transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tai, jog N. S. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, pats pažeidėjas neginčija fakto, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jis aiškina, kad jis iš vakaro buvo išgėręs alaus, o antrą butelį alaus kokteilio „Dlight“ išgėrė stovinčiame automobilyje iš karto po to, kai 2011-09-24, apie 02.50 val., atvažiavo į degalinę „Trevena“. Nurodo, kad tuo metu jam buvo nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis – 0,49 promilės, ir jam nesutikus su alkoholio matuoklio parodymais, praėjus 15 min. nuo pirminio girtumo patikrinimo, atlikus pakartotinį patikrinimą, jam buvo nustatytas žymiai mažesnis, t. y. 0,44 (įvertinus alkotesterio 5 proc. paklaidą, t. y. 0,418) promilių girtumas. Šių aplinkybių jis protokolo surašymo metu neturėjo galimybės paaiškinti, kadangi policijos pareigūnai net nebandė jų aiškintis. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).Taigi teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl N. S. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia alkotesteriu nustatyto girtumo laipsnio, ir būtent tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, tai nustatyta anksčiau aptartų įrodymų visuma.

Taip pat nepagrįsti apelianto N. S. skundo argumentai, kad teismas pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo tvarką ir paskyrė jam pernelyg griežtą, neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas, nedirba, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neturėjo dvejų metų vairavimo stažo, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog N. S. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., b. l. 12), nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir N. S. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskyrė teisingą nuobaudą – artimą sankcijoje numatytam minimumui baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams. Tokia nuobauda yra teisinga, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes N. S. padarytas pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviai, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apygardos teismo vertinimu, N. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30² str.), todėl apelianto skundo argumentai dėl pernelyg griežtos nuobaudos paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), laikytina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.