Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimu, registracijos Nr. PR1-120, Komisariato viršininko pavedimu, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. 23.00 val., vykdydamas tarnybines funkcijas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu (duomenys neskelbtini) esančioje nelegalių migrantų stovykloje, mobiliuoju telefonu filmavo policijos pareigūnų veiksmus ir šiuos vaizdo įrašus, kurie laikytini tarnybine informacija, pareiškėjas įkėlė į socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. 21 val. 30 min. pareiškėjas gavo pranešimą, jog yra kviečiamas atvykti į darbą. Atvykęs sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) esančioje nelegalių migrantų stovykloje vyksta neramumai. Šalčininkų r. Policijos komisariato viršininkas A. G. (A. G.) liepė pareigūnams važiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių aikštelę ir ten laukti kitų pareigūnų. Pareiškėjas nurodo, kad nei atvykęs į komisariatą, nei laukiant likusių pareigūnų aikštelėje, nebuvo informuotas kokie bus tolimesni veiksmai, koks turi būti pareigūnų išsidėstymas, ką bus galima daryti ir ko negalima. Taip pat nebuvo informuotas ir apie tai, ar galima bus tarnybiniais ar asmeniniais mobiliojo ryšio telefonais ar išduota BODY kamera Nr. (duomenys neskelbtini) filmuoti teritoriją, kurioje yra laikomi migrantai. Atvykęs A. G. (A. G.) nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) esančią nelegalių migrantų laikymo stovyklą, kadangi ten vyko neramumai. Atvykę į vietą, pareigūnai išlipo iš automobilių ir stovėjo vienas šalia kito, išsidėstymo nurodymo, kur kas turi stovėti, nebuvo. Migrantai buvo susibūrę prie tvoros, triukšmavo, skundėsi dėl laikymo sąlygų. Beveik visi migrantai telefonais filmavo pareigūnus. Tarp pareigūnų, taip pat buvo aukšto rango vadovų iš skirtingų tarnybų, tačiau nei vienas iš jų neuždraudė pareigūnams filmuoti neramumų.

Pažymi, jog pareiškėjas vykstant neramumams buvo įjungęs jam išduotą BODY kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefoną. Kiek vėliau, buvo gautas pranešimas, jog iš stovyklos yra pabėgę 7 ar 8 migrantai, todėl apie 20 policijos pareigūnų, tarp jų ir pareiškėjas išvyko jų ieškoti. Pareigūnų veiksmus koordinavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai, kurie skraidė malūnsparniais. Su VSAT pareigūnų pagalba, pabėgę migrantai buvo sulaikyti ir nuvesti į stovyklą atgal. Vesdami migrantus atgal, dauguma pareigūnų filmavo kitus pareigūnus ir niekas jiems to neuždraudė daryti. Kitą dieną, vienas iš vaizdo įrašų, kuris buvo filmuojamas iš sraigtasparnio, buvo patalpintas socialiniame tinkle „Facebook“. Taip pat Šalčininkų r., Policijos komisariato pareigūnai yra sukūrę dvi uždaras grupes, skirtas tik pareigūnams. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo vaizdo įrašas, kuris nebuvo reikšmingas, galėjo būti patalpintas tik vienoje iš uždarų grupių. Minėtą vaizdo įrašą pareiškėjas iš savo mobiliojo telefono ištrynė.

Tvirtina, kad pareiškėjo gauti duomenis buvo panaudoti išskirtinai tarnybos tikslams ir nebuvo perduoti tretiesiems asmenims, todėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė. Be to, tokie veiksmai net neturėtų būti laikomi tarnybiniu nusižengimu, kadangi jie nėra uždrausti norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų veiklą. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR).

Paaiškina, kad įvykio metu buvo siekiama užfiksuoti kuo daugiau vaizdų, tam, kad būtų išaiškinti provokatoriai ir masinių neramumų vykdytojai. Be to, pareiškėjui išduota BODY kamera Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo kartais neveikti, todėl vaizdai papildomai buvo fiksuojami mobilaus ryšio telefonu. Duomenys buvo fiksuojami išimtinai tarnybos tikslais. Toks tikslas buvo pasiektas, o ir vaizdo įrašas buvo ištrintas, todėl pareiškėjas šiuo atveju nepažeidė BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų principų. Tokiu būdu, pareiškėjo veiksmai buvo leistini ir atitiko BDAR reikalavimus, todėl nuobauda yra paskirta nepagrįstai. Tyrimo metu nebuvo nustatytų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1997 m., dabartinėse pareigose yra nuo 2016 m. gruodžio 6 d. Per visą tarnybos laikotarpį, pareiškėjas yra skatintas 11 kartų, galiojančių nuobaudų neturi. Taigi paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta.

Paaiškina, jog surinktų duomenų visuma leido daryti išvadą, jog pareiškėjas asmeniniu telefonu fiksuodamas 2021 m. rugpjūčio 10 d. vaizdus nelegalių migrantų stovykloje, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 5-V-185 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 56 punkto, kuriame įtvirtintas draudimas tarnybos tikslais naudoti asmenines vaizdo stebėjimo priemones. Be to, šiuo atveju nesilaikyta Taisyklių 32 punkto ir Taisyklių 43 punkto. Tokiu elgesiu, pareiškėjo pasirinktas duomenų rinkimo būdas, jų apdorojimas ir saugojimas neatitiko tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat, šiuo atveju pareiškėjui Taisyklių 8 punkto nustatyta tvarka buvo išduota tarnybinė vaizdo fiksavimo priemonė, t. y. BODY kamera Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, jog pareiškėjas fiksuodamas masinius neramumus, negalėjo naudoti asmeninės mobiliojo ryšio priemonės, jam buvo išduotos tarnybinės vaizdo fiksavimo priemonės, su kuriomis jis galėjo tai daryti. Vykdant tyrimą nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjui išduota BODY kamera Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdai nebuvo fiksuoti. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas patikslino, jog 2021 m. rugpjūčio 10 d. nelegalių migrantų stovykloje kilusius neramumus jis filmavo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu. Tačiau šiuo atveju, Taisyklių 56 punkte nurodyta, jog tarnybos tikslais draudžiama naudoti asmenines vaizdo stebėjimo priemones. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog naudojimasis asmeniniais įrenginiais tarnybos metu, nepažeidžia BDAR nuostatų, laikytini tik kaip jo subjektyvi nuomonė. Be kita ko, iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjui, siekiant užfiksuoti galimai daromus pažeidimus, nebuvo jokios būtinybės naudoti asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, kadangi vaizdas galėjo būti fiksuojamas jam išduota BODY kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pareiškėjo veiksmai laikytini kaip tarnybinis nusižengimas, todėl jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2- „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ nurodė, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas, pareiškėjo atlikti veiksmai buvo nukreipti iškirtinai tarnybos tikslams pasiekti (b. l. 62–64).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja R. A. 2021 m. spalio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2- „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ paprašė tarnybinį patikrinimo terminą, kuris turėjo baigtis 2021 m. spalio 7 d., pratęsti 30 dienų (b. l. 56).

Komisariato Šalčininkų r., Policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. J. (M. J.) 2021 m. spalio 12 d. pranešimu „Dėl įvykio“ nurodė, jog peržiūrėjęs vaizdo įrašus, girdėjo savo bendradarbių balsus, o atliekant paieškos veiksmus miško masyve, buvo girdėti dirbančiųjų pajėgų šaukiniai ir pokalbiai per raciją. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, galima buvo daryti išvadą, jog juos darė bendradarbis M. L. (b. l. 57).

Komisariato Šalčininkų r., Policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. V. (A. V.) 2021 m. spalio (nenurodyta diena) pranešimu „Dėl Viber grupės „Jasiūnų Ter. Grupė“ nurodė, jog Viber grupėje jokių vaizdo įrašų susijusių su 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykiais nėra, pats asmeniškai vyriausiasis tyrėjas tą dieną nedalyvavo, nes buvo atostogose (b. l. 58).

Komisariato Šalčininkų r., Policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. S. (M. S.) 2021 m. spalio 11 d. pranešimu „Dėl įvykio“ nurodė, jog iš paskelbtų vaizdo įrašų galima matyti, jog juos padarė bendradarbis M. L., kuris filmavo prie migrantų stovyklos, iš vaizdo įrašo girdisi jo balsas (b. l. 59).

Komisariato Šalčininkų r., Policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G. 2021 m. spalio 25 pranešimu Nr. (nenurodytas numeris) „Dėl Viber grupės „Komanda“ nurodė, jog M. L. minėtoje grupėje 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir vėliau, nesidalino jokiais vaizdo įrašais, tame tarpe ir vaizdo įrašais iš Rudininkų poligone 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusių riaušių (b. l. 66).

Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėja R. A. 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. 10-IS-104 tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. L. veiksmų“ nurodė, jog patikrinimo metu, remiantis Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 10 d. 22 val. 09 min registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad Viešojo saugumo tarnybos sargybos viršininkas prašo pagalbos, pabėgo 10-20 žmonių, išversta tvora, nesusitvarko, nes turi mažai pajėgų. Tyrimo metu gautais duomenimis, vartotojas Android 333 (administratorius) internetinėje platformoje „(duomenys neskelbtini)“ 1 val. 30 min. rusų kalba rašė: „tik pagavo 8“, 1 val. 31 min. rašė „lyg tai visus rado, yra informacija“, 1 val. 32 min. rašė: „būkite supratingi ir nekelkite vaizdo įrašų į „Facebook“, tada įkėlė 2 vaizdo įrašus ir 1 val. 48 min. rašė: „ir į kitas „(duomenys neskelbtini)“ grupes nekelkite“. Iš surinktų duomenų buvo nustatyta, jog 1-ąjį vaizdo įrašą, kuris buvo įkeltas į „(duomenys neskelbtini)“, savo asmeniniu telefonu filmavo būtent vyresnysis tyrėjas M. L.. Tačiau objektyvių, nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog žinutes rašė ir vaizdo įrašus socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė ir paviešino tretiesiems asmenims, būtent M. L. negauta. Visgi tam, kad paneigti M. L. parodymus, nepakanka vien jais patikėti. Remdamasi tuo kas išdėstyta, vyriausioji tyrėja siūlė tarnybinį patikrinimą baigti bei M. L. skirti tarnybinę nuobaudą už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b punktus, 6 straipsnio 1 dalies e punktą, Taisyklių 31 punkto, 32 punkto, 43 punkto, 56 punkto pažeidimus (b. l. 22–30).

Ginčijamu Įsakymu 2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 31–32).

Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymu 2021 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarybinėn, administracinėn, materialinėm ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Statuto 39 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Taisyklių 31 punkte numatyta, kad pareigūnas visus kitomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotus vaizdo duomenis, susijusius su tarnybos funkcijų atlikimu, ne vėliau kaip iki tarnybos pamainos pabaigos perkelia į savo asmeninę duomenų saugyklą, o iš vaizdo stebėjimo priemonės juos nedelsdamas ištrina.

Taisyklių 56 punkte įtvirtinta, kad tarnybos tikslais draudžiama naudoti asmenines vaizdo stebėjimo priemones.

BDAR 5 straipsnio 1 dalies įtvirtina, jog asmens duomenys turi būti saugomi: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas).