Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Nijolė Šimkienė Baudž. byla Nr. 1A–207-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.; 2.4.; 2.4.5.2. (S)

2009 m. balandžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžio, kuriuo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš J. N. ), 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš N. K. ) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 25 paromis arešto;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš J. N. ) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš N. K. ) – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo iš N. J. ), ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš J. N. ir N. K.), ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-11-12 iki 2008-11-14, nuo 2008-11-14 iki 2008-11-15 ir nuo 2008-11-15 iki 2008-12-15.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta pakeisti į suėmimą.

Priteista solidariai iš G. P. ir R. B. K. S. naudai 200 Lt, N. J. naudai 452 Lt turtinės žalos atlyginimui, o jiems neturint turto ir pajamų iki pilnametystės šias sumas nuspręsta išieškoti iš atstovų pagal įstatymą – V. P. ir J. B. .

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. P., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su G. P., 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo nenustatyta, apie 12 val. (duomenys neskelbtini) kaime, dirbdami K. G. priklausančiame name, pagrobė ten buvusį svetimą K. G. priklausantį turtą – 500 Lt vertės šlifavimo įrankį „Skil“, 300 Lt vertės elektrinį grąžtą „Topex“, 200 Lt vertės akumuliatoriaus suktuvą, tuo padarydami nukentėjusiajam K. G. 1 000 Lt turtinę žalą.

Be to, R. B. ir G. P. , veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra 2008 m. spalio 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė J. N., R. B. saugant, G. P. stvėręs už jos rankinės bandė ją atimti, o šiai pasipriešinus, kumščiu sudavė keturis smūgius jai į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, o J. N. nuo gautų smūgių pargriuvus ant žemės, išplėšė iš jos rankos ir pagrobė 30 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus: 5 litų vertės piniginę su joje buvusiais 330 litų, 60 litų vertės vyrišką rankinį laikrodį su odine apyranke, bendros 250 Lt vertės penkių raktų ryšulį, 23,50 Lt vertės pakabinamą spyną su trimis raktais, 10 Lt vertės televizoriaus stiprintuvą, 5 Lt vertės rožančių, J. N. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, tuo padarydami nukentėjusiajai J. N. 713,50 Lt turtinę žalą.

Be to, G. P. ir R. B., veikdami bendrininkų grupe, grasindami pavartoti fizinį smurtą ir panaudodami peilį, pagrobė svetimą N. J. priklausantį turtą, tai yra 2008 m. spalio 9 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) kaime, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė N. J., ir G. P. jam prikišęs peilį prie nugaros, o R. B. – prie kaklo, grasindami jo sveikatai ir gyvybei, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tuo pat metu R. B. apieškojo N. J. rūbų kišenes, iš striukės kišenės ištraukė ir atėmė nukentėjusiajam N. J. priklausantį turtą – 450 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su jame buvusia 2 Lt vertės SIM kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam N. J. 452 Lt turtinę žalą.

Be to, G. P. ir R. B., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą N. K. priklausantį turtą, tai yra 2008 m. lapkričio 9 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė N. K., kurį G. P. ir R. B. kojų spyriais į krūtinę pargriovė ant žemės ir spardydami kojomis, suduodami smūgius kumščiais jam į galvą ir kitas kūno vietas bei G. P. koja prispaudęs N. K. galvą prie žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajam N. K. fizinį skausmą, abu apieškojo N. K. kišenes, iš striukės kišenės ištraukė ir pagrobė R. K. priklausantį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6130“, nuavė ir pagrobė 75 Lt vertės žieminius batus su juose buvusiais 30 Lt vertės ortopediniais įdėklais bei nuo galvos numovė ir pagrobė 30 Lt vertės megztą kepurę, tuo padarydami nukentėjusiajai R. K. 435 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas nevisiškai tinkamai įvertino jo asmenybę, nes neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, taip pat neatsižvelgė į tai, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jis labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Šias aplinkybes, apelianto teigimu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, apelianto teigimu, teismas neįvertino plėšimo iš J. N. pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, neatsižvelgė į tai, kad jis tiesiogiai nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o buvo tik stebėtojas, kad nukentėjusioji J. N. pretenzijų ir civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė, todėl teismas už šią nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę.

Apeliantas prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis yra nepilnametis, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žada ateityje pakeisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti, turi susiradęs darbą, nori sąžiningai dirbti, gyventi dorai ir sąžiningai. Teigia, kad jam paskirta labai griežta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė gali sugadinti jo visą gyvenimą ir ateitį.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. B. padarė keturis nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, du – apysunkių ir vienas – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. B., tinkamai įvertino jo asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad R. B. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 70, 74), tai rodo jo antivisuomenines nuostatas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pakeitus R. B. taikytą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, neieškojo darbo, darbo biržoje nesiregistravo. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas R. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko R. B. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas, kaip minėta, atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė keturis nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kad anksčiau neteistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 74 esančiame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-12-09 pranešime Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriui nurodyta, kad R. B. nuo 2006 metų yra įrašytas į socialinės rizikos elgesio vaikų apskaitą dėl mokyklos nelankymo ir netinkamo (linkusio smurtauti) elgesio), gyvenimo būdo nekeičia, išvadų nedaro, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, niekur nedirbo, nesimokė. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į R. B. elgesį po nusikaltimo padarymo, tai yra, kad jis padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, tai padarė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 1 dalies sankcijos, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, tačiau BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šių duomenų visuma rodo, kad apeliantui tinkamai parinkta bausmės rūšis.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Priešingai negu nurodo apeliantas, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad R. B. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad skiriant nepilnamečiui laisvės atėmimą, šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. pirmosios instancijos teismas taikė BK 91 straipsnio 3 dalies normas, nors to nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, paskyrė mažesnę bausmę, negu BK 178 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nors nuosprendyje ir nenurodyta, kad skiriant bausmę R. B. buvo taikomos BK 91 straipsnio 3 dalies taisyklės, tačiau jos faktiškai buvo taikytos, todėl ši klaida taisytina. Taisytina padaryta klaida ir sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Iš G. P. ir R. B. 200 Lt. padarytos žalos priteista K. S. , o turi būti priteista K. G. .

Apeliantas, neginčydamas veikos dėl J. N. plėšimo kvalifikacijos, neneigdamas kaltės dėl šio nusikaltimo, teigia, kad teismas už šį nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad jis tiesiogiai nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o buvo tik stebėtojas, tai yra jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis – jis saugojo, kad jų niekas nepastebėtų. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Skirdamas bausmę apeliantui R. B. apylinkės teismas tinkamai įvertino jo vaidmenį apiplėšiant J. N. kartu su kitu nuteistuoju G. P. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji bendrais veiksmais atliko J. N. plėšimą. Nors nuteistasis R. B. ir neatliko tiesioginių J. N. plėšimo veiksmų, jis taip pat laikomas plėšimo vykdytoju. Vykdytoju laikomas asmuo, padaręs veiką, nurodytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, tai yra už bendrus veiksmus. R. B. kartu su nusikaltimo bendrininku G. P. apiplėšė J. N., jie kiekvienas atliko tam tikrus veiksmus, nes buvo pasiskirstę vaidmenimis. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė ir apeliantui R. B. už J. N. plėšimą paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Apelianto prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką ir tai, kad pažadėjo atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nepagrįstas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Toks visiškas kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad abu nuteistieji teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl J. N. ir N. J. plėšimo. Be to, pažymėtina, kad apeliantas R. B. nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pažadėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiesiems. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą – teismas pripažįsta tada, kai kaltininkas pats savo noru atlygina padarytą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių, žalą atlygina kiti asmenys. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. B. ar kiti asmenys bent iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiesiems, o vien ta aplinkybė, kad apeliantas pažadėjo atlyginti žalą, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis R. B. skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusioji J. N. pretenzijų nereiškė, civilinio ieškinio atsisakė. Tačiau byloje nustatyta, kad J. N. ieškinio atsisakė dėl to, kad bijo nusikaltimą padariusių asmenų.

Apeliantas tai pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad susirado darbą, nori sąžiningai dirbti, gyventi dorai. Tačiau nuteistasis R. B. iki nusikaltimo padarymo ir po to, kai jam buvo pakeista kardomoji priemonė – suėmimas – į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jokių veiksmų dėl galimybės atlyginti žalą nesiėmė – neieškojo darbo, darbo biržoje nesiregistravo. Be to, apeliacinės instancijos teismui nuteistasis R. B. nepateikė jokių duomenų apie jo įsidarbinimo galimybes, nors ir nurodė, kad susirado darbą.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę apeliantui R. B., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nustatyti, kad R. B. bausmės paskirtos remiantis ir BK 91 straipsnio 3 dalimi.

Nustatyti, kad iš G. P. ir R. B. solidariai priteista 200 Lt K. G. .